Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 30 d. apie 03.30 val., A. P., iš S. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kiemo, pasikėsino pagrobti svetimą – S. V. priklausantį 610 Lt vertės turtą: 50 Lt vertės sulankstomą kėdę, 20 Lt vertės plastikinį kibirą, o iš kieme stovėjusio kombaino NIVA SK5 daiktadėžės - 20 Lt vertės raktą, 20 Lt vertės plaktuką, 50 Lt vertės dėžutę su kniedėmis, 150 Lt vertės metalinį sutepimo švirkštą, 300 Lt vertės raktų galvučių rinkinį su dėže, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas nukentėjusiosios sūnaus J. V..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 03.30 val., iš, kaip dabar žino, S. V. priklausančios sodybos, esančios galimai adresu (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kiemo, jis pasikėsino pagrobti: sulankstomą kėdę, plastikinį kibirą, raktą iš kieme stovėjusio kombaino NIVA SK5 daiktadėžės, taip pat plaktuką, dėžutę su kniedėmis, metalinį sutepimo švirkštą, raktų galvučių rinkinį su dėže, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas. Taip pasielgė, nes pats buvo apvogtas. Turto vertės, kurią nurodė nukentėjusioji, neginčija. Labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau ji nesutiko pasirašyti susitaikymo protokolo. Gauna apie 1000 Lt darbo užmokestį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. V. paaiškino (b. l. 16-17), kad 2014-07-30 apie 03.30 val., kieme išgirdo įtartinus garsus. Sūnus Justas, išbėgęs į kiemą, sulaikė vyrą, kurio pavardė, kaip sužinojo, P.. Iš pavėsinės buvo paimta sulankstoma kėdė ir padėta prie kelio, ant kombaino buvo padėtas kibiras, kuriame buvo įdėti daiktai iš kombaino.

Liudytojas J. V. paaiškino (b. l. 19), kad 2014-07-30 apie 03.30 val., kieme išgirdo įtartinus garsus ir išėjo į lauką, kur ant mamos kombaino sulaikė vyrą. Kombaino daiktadėžė buvo atidaryta, iš jos buvo paimti daiktai, sudėti į kibirą, iš pavėsinės buvo pavogta kėdė.

Įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas (b. l. 3-8) patvirtina, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje, aplinkybėse nurodytu būdu pasikėsino pagrobti kaltinime nurodytą svetimą turtą.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo A. P. parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolu, nustatyta, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 03.30 val., A. P., iš S. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kiemo, pasikėsino pagrobti svetimą – S. V. priklausantį 610 Lt vertės turtą: 50 Lt vertės sulankstomą kėdę, 20 Lt vertės plastikinį kibirą, o iš kieme stovėjusio kombaino NIVA SK5 daiktadėžės - 20 Lt vertės raktą, 20 Lt vertės plaktuką, 50 Lt vertės dėžutę su kniedėmis, 150 Lt vertės metalinį sutepimo švirkštą, 300 Lt vertės raktų galvučių rinkinį su dėže, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas nukentėjusiosios sūnaus J. V..

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Pasikėsinimas pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, tačiau nebaigiamas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. P. prisipažino, kad iš nukentėjusiosios kiemo kėsinosi pavogti kaltinime nurodytą svetimą turtą, tačiau buvo sulaikytas. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusiosios S. V. ir liudytojo J. V., įvykio vietoje sulaikiusio A. P., parodymai, rašytinis įrodymas – įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kokį turtą kaltinamasis pasikėsino pagrobti iš nukentėjusiosios kiemo. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis, kaip pats pripažino, iš anksto apžiūrėjo S. V. sodybą, matė, kad kieme stovi kombainas, nuo savo namų iki nukentėjusiosios sodybos iš esmės nakties metu specialiai važiavo apie 8-9 kilometrus, suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai yra nebuvo pabaigtas, nes kaltinamasis buvo sulaikytas ir dar neturėjo realios galimybės naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Kaltinime nurodyto turto vertės kaltinamasis neginčijo, be to, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios pateiktu turto įvertinimu, tai yra, kad pasikėsinto pagrobti turto vertė didesnė nei 3 MGL, todėl kaltinamojo veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas. Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje ištirti paminėti įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe du kartus už smulkų svetimo turto pagrobimą, sveikas, išsituokęs, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad pirmą kartą teisiamam dirbančiam kaltinamajam bausmės tikslas gali būti pasiektas skiriant jam bausmę - baudą (BK 47 str.), mažesnę (BK 61 str.), nei galimos skirti baudos vidurkis (už nesunkų nusikaltimą galima skirti bauda iki 500 MGL /65000 Lt), bausmę 1/3 mažinant (BK 64 ¹ str.).

Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka nebuvo sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27-28). Paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis pareiškė, kad teisiamojo posėdžio metu jam būtinas gynėjas ir jis sutinka apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam skirto gynėjo atstovavimo išlaidas, todėl remiantis ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo priteistinos 120 Lt dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (BPK 103, 106 str.) (b. l. 46).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., 432 str., teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą) ir nuteisti 9 (devynių) MGL (BSI) (minimalaus gyvenimo lygio arba bazinės socialinės išmokos), tai yra 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio bauda;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) MGL (BSI) (minimalaus gyvenimo lygio arba bazinės socialinės išmokos), tai yra 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Įmokos kodas 6801. Bauda gali būti mokama ir į: a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; a. s. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. proceso išlaidas valstybei - 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 00 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000. Įmokos gali būti mokamos ir į: a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; a. s. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti - 5630).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.