Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-287-610/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
1-287-610/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kaltinamasis
S. L.
Nukentėjusysis
R. L.
Baudž. byla Nr. 1-287-610/2015;
Proceso numeris 1-64-1-01802-2014-0; Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.2;
(S)NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2015 06 17

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui N. B., kaltinamajam S. L., nukentėjusiai R. L., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Liudvinavo sen. Marijampolės sav., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2d. (dvi veikos)

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei, o būtent: (duomenys neskelbtini), apie 23.00-24.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas neblaivus, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu sutuoktinei R. L. tempė už plaukų, vieną kartą delnu sudavė jai per veidą ir nuo smūgio nukentėjusiajai nukritus ant fotelio, rankomis pasuko jai kairę koją, sakydamas, kad jai koją „išsuks“ ir dėl tokių smurtinių veiksmų R. L. jautė fizinį skausmą bei jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata padarant kairės čiurnos sąnario raiščių patempimą, kraujosruvą kairės čiurnos srityje.

Be to, S. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, o būtent: (duomenys neskelbtini). apie 07 val. 30 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia smogė kumščiu sutuoktinei R. L. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškino, kad su nukentėjusia santykiai blogi, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, skyrybų procesą inicijavo nukentėjusi. Šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai. Nurodė, jog žmona bei jos motina sutaria su įgaliotiniu, dėl to ir yra kaltinamas. 2014-09-13 buvo pas draugą, šventė gimtadienį, namo su sūnumi grįžo apie 23.00 val. Tą dieną su nukentėjusiąja nebendravo, jos nemušė, už plaukų netąsė, nepamena ar ji išviso buvo tą dieną namuose. Žino, jog nukentėjusi ryte vyko į darbą, į darbą išsikvietė jo seserį, prašė kad pastaroji ją pakeistų, nes lipdama laiptais pasisuko koją. 2014-11-17 taip pat žmonos R. L. nemušė jai nesudavė, buvo namuose su vaikais, o R. L. tą dieną apie 07.30 val. parvažiavo į namus susidėti daiktų išsikraustymui. Tą dieną dėl turto dalybų buvo ir įgaliotinis atvažiavęs. Įtarė, jog sūnus (duomenys neskelbtini) primokintas liudyti prieš jį.

Nukentėjusioji R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykių laiku su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju pusę metų buvo blogi santykiai, jis dažnai vartojo alkoholį, dėl to kildavo konfliktai. Paaiškino, kad 2014-09-13 jos vyras S. L. vartojo alkoholį. Vakare apie 19.00 val., sakė važiuos į gimtadienį, išvažiavo su vaiku, pati liko namuose. Iš draugo namų kaltinamasis grįžo apie 23.00 val., neblaivus, pradėjo triukšmauti, vadinti ją visokiais žodžiais, buvo įsiutęs. Buvo atsigulusi su dukra miegoti, kaltinamasis atėjęs pradėjo temti iš lovos, liepė išeiti iš namų. Norėjo išvažiuoti pas mamą, tada sūnaus (duomenys neskelbtini) akivaizdoje prasidėjo stumdymai, riksmai, kaltinamasis trenkė per veidą, tampė už plaukų. Sūnus ramino tėvą, nuėjus į kitą kambarį vėl pradėjo stumdytis, nukrito ant lovos-fotelio, vyras sugriebė už kojos, ir ją suko, surikus į kambarį atėjo sūnus, tada kaltinamasis ją paleido. Rytojaus dieną dėl skaudančios kojos kreipėsi į gydymo įstaigą, grįžus namo kaltinamasis atsiprašė, jam atleido. Darbovietėje, kurioje dirba su kaltinamojo seserimi ir gydymo įstaigoje sakė, kad koją pasitempė kryptelėjus, niekam nesakė, kad tai padarė vyras, nes buvo gėda. Apie minėtą įvykį papasakojo tik policijos įstaigoje 2014-11-17 pasikartojus smurtui prieš ją. Paaiškino, jog 2014-11-14 vyko vaiko gimtadienis, svečiuose buvo vyro tėvai, sesuo. Apie 23.30 val., svečiams išėjus, kaltinamasis būdamas neblaivus pradėjo vyti iš namų. Iš namų išvažiavo. Rytojaus dieną apie 07.30 val. grįžo į namus, kaltinamasis supykęs, vaikų akivaizdoje pradėjo tampyti už plaukų, liepė rinktis daiktus ir išeiti, sudavė kumščiu į nugarinę galvos sritį, dėl to jautė skausmą. Pasiėmusi sūnų išvyko iš namų. Sekančią dieną vėl atvažiavo į namus susirinkti savo daiktų, S. L. iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus susirinko daiktus ir išvažiavo. Policijos įgaliotinis patarė dėl patirto smurto kreiptis į policiją.

Liudytojas Ž. V. paaiškino, kad nukentėjusi yra jo sesuo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesiais buvo (duomenys neskelbtini), todėl apie tai kas vyko sesers šeimoje nežino. Anksčiau yra matęs kaip kaltinamasis išgėręs smurtavo prieš seserį, trenkęs per veidą.

Liudytoja L. V. parodė, jog nukentėjusi R. L. yra jos dukra. 2014 metais kaltinamasis su nukentėjusia gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 metų lapkričio mėnesį nukentėjusioji grįžo gyventi pas ją, nes kaltinamasis išvijo iš namų. Žinojo, kad kaltinamasis nukentėjusiąją mušdavo, nes yra keletą kartų pas ją atvažiavusi naktį su vaikais. Žino, kad nukentėjusioji turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pas ją pačią su gėlėmis buvo atvykęs kaltinamasis atsiprašyti dėl išsuktos kojos. Žino, kad nukentėjusią kaltinamasis sumušė ir po (duomenys neskelbtini) sūnaus (duomenys neskelbtini) gimtadienio šventės.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate apylinkės inspektorium. 2014 metais, laiko tiksliai nepamena gavo pranešimą, kuriame buvo nurodytos įvykio aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) kaime įvyko konfliktas tarp S. L. ir R. L.. R. L. išsikvietė apklausti. Jai pradėjus pasakoti apie įvykio aplinkybes, pradėjo verkti, drebėti, pasakojo, kad kaltinamasis smurtauja, sakė, kad buvo sužalota koja ar ranka, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nukentėjusi anksčiau nesikreipė, nes bijojo, net ir tada kai buvo policijos komisariate ji bijojo, nes komisariate tuo metu buvo ir kaltinamasis. Nukentėjusiajai išaiškino, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsiranda baudžiamoji atsakomybė, tada ji sutiko duoti parodymus.

Liudytojas S. V. parodė, jog 2014 m. du mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini), nes dirbo statybose, kartais nakvodavo pas kaltinamąjį. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), gyveno vienas, jo sutuoktinę matė (duomenys neskelbtini). Dieną kai nakvojo kaltinamojo namuose, nukentėjusioji buvo parėjusi pasiimti drabužių. Konflikto ir naudojamo prieš nukentėjusiąją smurto nematė, nes buvo virtuvėje, tik girdėjo ginčą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 280 str., nuostatomis, dalyvaujant psichologei I. P. apklaustas nepilnametis liudytojas D. L. parodė, kad R. L. yra jo mama, S. L.-tėvas. Santykiai su tėvais geri. Pas tėtį nuvažiuoja, važinėja keturračiu, taiso motorolerį, pramogauja. Parodė, jog tarp tėvų santykiai blogi, jie nesutaria, ginčijasi, ginčai pasireiškia muštynėmis. Jei pyksta, tėtis naudoja smurtą. Prisiminė, kad kai buvo tėtės draugo gimtadienis, buvo kartu. Grįžus namo tėtė nuėjo pas mamą, ji nenorėjo su juo būti, nuėjo į kitą kambarį, tėvas ėjo iš paskos, prasidėjo muštynės, tėvas mušė mamą. Mama norėdama apsiginti spyrė tėvui, tėvas pagavo koją tempė, suko. Po to motina sunkiai galėjo paeiti, šlubavo, matėsi žymės. Buvo, kad tėvas trenkė motinai per veidą su ranka keliuose kambariuose, mažiausiai 10 smūgių, matė kad tėvas mamai trenkė, mama nesusileido irgi. Buvo atvejis, dienos neatsimena, kai mama buvo grįžusi susirinkti savo daiktų, girdėjo trenksmą lyg suplotų, mama verkė, tėtis sakė, kad mamos nemušė, žymių pas mamą nesimatė. Dieną, kai mama atėjo susirinkti daiktų, tėvas buvo blaivus, prieš tai buvo uždarytas kelioms dienoms policijos įstaigoje, kai grįžo namo, mama rinkosi daiktus, tėvas liepė jai išeiti ir iškvietė policija, policija laukė kol mama susirinko daiktus, buvo konfliktas tik žodžiais.

Liudytoja I. P. paaiškino, jog dirba Marijampolės AVPK psichologe, ir ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nepilnamečio D. L. apklausoje, įsiminė vaiko emocijos, buvo liūdnas, tėvas sakė „aš tau ne tėvas“. Pažymėjo, jog sunku nustatyti, ar vaikui buvo daroma įtaka dėl parodymų davimo. Apklausos teisme metu vaiko emocijos buvo natūralios, kalbant apie smurtinį elgesį jis buvo pakankamai liūdnas, pasakojo nedrąsiai, ši tema jam nėra maloni, labiau tikėtina, jog vaikas sako tiesą.

Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Nukentėjusiąją R. L. pažįsta. Kaltinamojo ir nukentėjusios šeimoje nėra mačiusi smurto požymių, žino, kad šeimoje kildavo konfliktų, kuomet nukentėjusi važiuodavo padėti mamai. Su nukentėjusiąja dirba kalakutų mėsos fabrike atskirose pamainose. Prisimena atvejį, kuomet nukentėjusioji prašė atvažiuoti į darbą už ją padirbti, sakė nikstelėjo koją. (duomenys neskelbtini) buvo krikšto vaiko- (duomenys neskelbtini) gimtadienis, žino, kad po to nukentėjusioji išėjo iš namų. Nurodė, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai pašlijo, kuomet kaltinamasis sužinojo, jog nukentėjusioji jam neištikima. Nurodė, jog pati bendrauja su broliu, žino, kad jo vaikai vis atvažiuoja pas jį. Įtaria, kad kaltinamojo sūnus (duomenys neskelbtini) liudija prieš tėvą, nes motina žadėjo nupirkti motorolerį.

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis S. L. yra jos sūnus. Su kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeima negyvena, jie jai nieko nepasakoja, apie smurto atvejus nieko nežino. Su sūnumi (duomenys neskelbtini) kaltinamojo santykiai geri, vaikas sakė nori būti su tėvu, jis myli vaiką.

Liudytojas J. L. parodė, kad kaltinamasis S. L. yra jo sūnus. Apie prieš nukentėjusiąją vartotą smurtą nieko nežino, jam nesiskundė, dėl nukentėjusiosios elgesio du kartus buvo kviesti policijos pareigūnai, pati nukentėjusioji jos nekvietė niekada. Sūnus jį buvo pakvietęs, kai nukentėjusioji buvo grįžusi susirinkti daiktų ir išsikraustyti.

Liudytojas J. V. nurodė, jog nukentėjusi yra jo sesuo. (duomenys neskelbtini) mėn. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Pats sesers šeimoje smurto atvejų nematęs, sesuo yra pasakojusi, kad kaltinamasis jai buvo sužalojęs koją.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog jeigu R. L. 2014-11-17 buvo suduotas smūgis kumščiu į galvos sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 26).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog R. L. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas, kraujosruva kairės čiurnos srityje. R. L. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek stipriai pasukant koją per čiurnos sąnarį, tiek pakrypstant kojai per čiurnos sąnarį ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. L. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas kad ir nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2014-09-13 (b. l. 30).

Informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, jog R. L. laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-09-22 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jo išdavimo priežastis nelaimingas atsitikimas buityje.

S. L. neigė, kad atliko kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą R. L.. Teismas konstatuoja, kad kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas procesų metu, kitų jos aiškinimo teisingumą patvirtinančių duomenų buvimas. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi iš esmės buvo nuosekli aiškindama apie įvykių aplinkybes. Nukentėjusi nuo pirmosios apklausos nurodė įtarimuose nurodytus kaltinamojo veiksmus bei išliko nuosekli įrodymų tyrimo teisme metu. Nukentėjusi paaiškino, kad jai buvo gėda dėl to, kad koją sužalojo sutuoktinis. Toks R. L. paaiškinimas gyvenimiškas ir realus, patvirtina nukentėjusios norą neatskleisti privataus šeimos gyvenimo aplinkybių, todėl tai, kad nukentėjusi gydymo įstaigoje ir kitiems asmenims nurodė buitinę kojos susižalojimo priežastį, įvertinus jos paaiškinimą, nekelia abejonių vėlesnio jos paaiškinimo teisingumu. Be to, jos parodymų teisingumą patvirtina ir liudytoju apklaustas D. L.. Apklausti liudytojai, bei pats kaltinamasis nurodė, kad jo santykiai su sūnumi yra geri, psichologė I. P. nurodė, kad labiau tikėtina, jog nepilnametis liudytojas teisingai aiškina aplinkybes, todėl netikėti D. L. parodymais nėra pagrindo. Šis liudytojas patvirtino, kad S. L. suko koją nukentėjusiai, po ko ji sunkiai vaikščiojo, tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant tokiu būdu patvirtina ir specialisto išvada, Be to D. L. patvirtino, kad matė ir kitus smurto atvejus, girdėjo pliaukštelėjimą konflikto metu, gretinant D. L. ir nukentėjusios parodymus neabejotinai patvirtinamos visos kaltinimuose nurodytos smurto prieš R. L. aplinkybės. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jais nesivadovauja. Teismo nustatytas faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes bei S. L. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma(išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis atskirais veiksmais ir laiku padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –sutuoktinei R. L.. Faktiniai nustatyti kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nesunkūs, tyčiniai ir baigti, pasekmių nukentėjusios sveikatai nelikę. Kaltinamasis teistas Jungtinėje Karalystėje, metų bėgyje baustas administracine tvarka, nedirbantis, charakterizuojamas patenkinamai. Teismas atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. L. skiriant laisvės apribojimo bausmes artimas vidurkiui.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 72²str. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį S. L. dėl turėtų 37,60EUR nukentėjusios gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai(1t. b.l. 59). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

VSDFV Marijampolės skyrius reiškė civilinį ieškinį dėl 44,21 eurų žalos atlyginimo, kadangi sumokėjo ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2014 09 15 iki 2014 09 22 nukentėjusiai. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(1t. 48-52), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.280 str.1d. 6.290 str. 3d., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 2d.(2014 09 13 veika) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams įpareigojant užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. S. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2d.(2014 11 17 veika) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 11(vienuolikai) mėnesių).

Vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4d. prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę S. L. paskirti laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 3(trims) mėnesiams, įpareigojant užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 72² str. S. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant keturis mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 11 27 iki 2014 11 28 vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. L. 37,60 eur (trisdešimt septynis eurus ir 60 ct) Valstybinei ligonių kasai,( buveinės adresas Europos a 1,Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus( į.k. 188677622, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai iš S. L. 44,21 eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 21 ct).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius