- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1-169-517/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- D. G., A. T.
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017m. birželio 02d. Kauno apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 2d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo,
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), žydas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki suėmimo dirbęs kompanijoje „ O. R. “, kurios buveinė yra Izraelio Valstybėje, iki suėmimo paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. balandžio 04d. Kauno apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, neturintis teistumo; 2) 2016m. birželio 01d. Kauno apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1d., 302 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-20 (duomenys neskelbtini)20 Eur.(septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) dydžio bauda; 3) 2016m. gruodžio 05d. Kauno apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d., 302 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 3 ir 9d.d.,-10 mėn. l/a ir 20 (duomenys neskelbtini)20 Eur.(septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) dydžio bauda, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2017m. balandžio 11d. Kauno apyl. teismo nutartimi panaikintas paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti 2016m. gruodžio 05d. Kauno apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2018m. vasario 21d. Kauno apyl. teismo Kauno rūmų nutartimi 2016m. birželio 01d. Kauno apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu buvusi paskirta 20 (duomenys neskelbtini)20 Eur.(septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) dydžio bauda buvo pakeista į areštą 10(dešimčiai) parų; 4) 2018m. spalio 25d. Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų pagal LR BK 182 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 2 ir 9d.d.,-1m. ir 1 mėn. l/a ir 20 (duomenys neskelbtini)20 Eur.(septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) dydžio bauda, 2018m. vasario 21d. Kauno apyl. teismo Kauno rūmų nutartimi subendrintos bausmės dalis-bauda buvo pakeista į areštą 10(dešimčiai) parų, arešto bausmė atlikta 2018m. rugpjūčio 05d., trys paskutiniai teistumai neišnykę, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 182 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji D. G. ir A. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. padarė paprastą sukčiavimą, o būtent:
2016m. kovo 29d., tarpe 16⁰⁰-17⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamieji D. G. ir A. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, Ūlyčninkų kaime, Ukmergės rajone, melagingai žadėdami už pil. N. K. parduodamą automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016m. balandžio 12d. sumokėti pinigus 2.100,- Eur, sumoje, vienam iš kaltinamųjų D. G. klaidingai surašius ir kartu su nukentėjusiąja N. K. pasirašius paprastąjį vekselį ir pirkimo-pardavimo sutartį, o nukentėjusiajai N. K. paprašius sumokėti 100 eurų avansą, jis(kaltinamasis D. G.) pateikė melagingas žinias apie tai, kad šiuo metu negali sumokėt dalies pinigų(avanso), nes jo(kaltinamojo D. G.) banko kortelės yra paliktos Kazlų Rūdoje, Kauno rajone, ir kai tik jis sugrįš į namus, avansas bus pervestas į jos(nukentėjusiosios N. K.) sąskaitą, o tuo tarpu kitas kaltinamasis A. T., žinodamas, kad nei jis, nei jo bendrininkas-kitas kaltinamasis D. G. neturi pinigų, pažadėjęs, kad avansas už automobilį tikrai bus sumokėtas, ir tuo atveju, jeigu kitas kaltinamasis D. G. neturės 100 eurų avansui sumokėti, jis(kaltinamasis A. T.) už pastarąjį sumokės ir jos(nukentėjusiosios N. K.) neapgaus, ir tokiu būdu kitam kaltinamajam A. T. pateikus tikrovės neatitinkančias(melagingas) žinias, abu kaltinamieji apgaule įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą ir, nesumokėjus avanso 100.- Eur. sumoje ir iki 2016m. balandžio 12d. į nukentėjusiosios N. K. sąskaitą nepervedus žadėtų pinigų 2.100,- Eur. sumoje, tokiu būdu jie(kaltinamieji D. G. ir A. T.) apgaule savo naudai įgijo svetimą-UAB „ Mogo LT “ vardu registruotą ir nukentėjusiajai N. K. priklausantį turtą, t.y. automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajai N. K. 2.100,- Eur. turtinę žalą.
Kaltinamasis D. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad 2016m. kovo mėn., tikslaus laiko neatsimena, atvyko į Ukmergės rajoną pirkti automobilio „ Volvo V70 “. Informaciją apie parduodamą automobilį sužinojo interneto tinklalapyje „ Autogidas “ arba „ Autoplius “. Su minėta moterimi jis tarėsi, kad automobilį pirks išsimokėtinai už 2.100,- eurų. Tuo metu sąskaitoje turėjo apie 150 eurų, o grynųjų pinigų visiškai neturėjo. Automobilis jam buvo reikalingas važinėti į darbą. Teisės vairuoti transporto priemones tuo metu neturėjo, tačiau mokėsi vairuoti, ketino laikyti vairavimo egzaminą. Susisiekus su minėto automobilio pardavėja telefonu, moteris pasakė adresą Ukmergės rajone ir jis dėl šios priežasties atvyko į Ūlyčninkų kaimą, Ukmergės rajone. Atvyko trise, t.y. jis, pil. P. Š. ir pil. A. T.. Minėtiems asmenims jis pasakė, kad važiuoja pirkti automobilį, ir pasiūlė važiuoti kartu. P. Š. vairuojamu automobiliu atvažiavo į minėtą kaimą, o A. T. važiavo kartu, kad būtų linksmiau, tiesiog dėl kompanijos. Apie tai, kad važiuoja pirkti automobilio, A. T. jis pasakė kelionės pradžioje. Pardavėjos nurodytu adresu nuvykus į Ukmergės rajone esantį kaimą, jis kartu su A. T. išlipo iš automobilio, kur kieme juos pasitiko automobilio pardavėja-pil. N. K.. Lyg tai dar buvo ir šeimininkės sūnus. P. Š. liko automobilyje. Pokalbis dėl automobilio vyko tarp jo ir N. K., kuriame dalyvavo ir A. T., kuris patarinėjo kaip taisyklingai surašyti vekselį. Vekselį surašyti pasiūlė jis, o A. T. pasakė, kaip reikia surašyti. Apie tai susitarė vietoje, iš anksto su A. T. nesitarė, kad šis aiškins, kaip vekselį reikia rašyti. Jis su automobilio savininke kalbėjosi apie automobilį, jo būklę, galimybę įsigyti automobilį išsimokėtinai per dešimties dienų laikotarpį. Be to, jis bandė nusiderėti kainą, tačiau pardavėja pasakė, kad nesutinka, nes automobilį leidžia įsigyti išsimokėtinai. Šiame pokalbyje dalyvavo ir A. T.. Jis su A. T. tarėsi dėl automobilio pirkimo, svarstė, ar tinkama automobilio kaina. Prieš pasirašant pardavimo sutartį, automobilio pardavėja buvo pateikusi automobilio registracijos liudijimą. Jis perskaitė kas yra automobilio valdytojas, o kas yra savininkas-nepaskaitė. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad N. K. jam yra sakiusi, kad automobilis priklauso ne jai, o UAB „ Mogo LT “, ir, kad ji dar nėra padengusi skolos bendrovei, todėl reikės vykti į UAB „ Mogo LT “ patvirtinti sutartį. Patikslina, kad apie automobilio priklausymą UAB „ Mogo LT “ jam nebuvo žinoma. Kad patikrinti perkamo automobilio būklę, buvo atsisėdęs už automobilio vairo pasivažinėti. Kartu važiavo ir automobilio pardavėjos Nijolės sūnus. Pirkimo-pardavimo sutartyje perkamo automobilio vertę nurodė 100,- Eur. sumą tam, kad išvengti mokesčių. Ar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį automobilio pardavėjai buvo sumokėtas 100 eurų avansas, pasakyti negali, nes neatsimena. Atsimena, kad lyg tai važiavo į miestą, tačiau, ar važiavo iš bankomato paimti pinigų avansui sumokėti, dabar pasakyti negali. Susitarė, kad už perkamą automobilį sumokės grynaisiais pinigais. Neatsimena, ar N. K. jam buvo davusi savo sąskaitos numerį. Po dokumentų pasirašymo jis išvyko į Kauną, pats vairavo įsigytą automobilį. Neatsimena ar A. T. važiavo kartu su juo, ar su P. Š.. Pirkdamas automobilį išsimokėtinai, atsiskaitymui planavo gauti pinigų, tačiau pinigų negavo. Pinigų paskolinti prašė savo motinos ir močiutės, tačiau ir jos atsisakė. Jis išsigando, kad yra skolingas daug pinigų automobilio pardavėjai ir nežinojo ką su minėtu automobiliu daryti. Nusipirktu automobiliu naudojosi tik vieną dieną, kurio negrąžino pardavėjai ir jai nepaskambino, nes išsigando esamos situacijos. Dėl šių priežasčių įsigytą automobilį paliko Ukmergės mieste, ties prekybos centru „ IKI “. Apie pasekmes nepagalvojo, pardavėjos kontaktinį numerį turėjo, tačiau pastarajai nepaskambino. Apie tai, kad minėtą automobilį paliko prie parduotuvės „ IKI ", niekam nesakė. Automobilio dokumentus įdėjo į automobilio dėtuvę. Nežino kokiu būdu automobilio savininkė galėjo rasti savo automobilį. Po automobilio pirkimo sandorio sudarymo nei su N. K., nei su jos sūnumi nesikalbėjo. Patikslina, kad galėjo jiems skambinti ir kalbėtis, tačiau šiuo metu to neatsimena. Automobilio raktelis ir pultelis liko pas jį. A. T. yra jo draugas, jam nebuvo žinoma, kad šis yra įtariamas kitose bylose dėl sukčiavimų įsigyjant automobilius. Nukentėjusiajai pateikė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą, kas gavosi savaime, nes jam niekas nepatarė taip elgtis. Pripažįsta, kad apgavo N. K., nes pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai dokumentus, tačiau pinigų už automobilį nesumokėjo. Be to, pripažįsta tai, kad apgavo N. K., ir kad buvo pokalbis su A. T. apie automobilio kainą, bei apie tai, kad automobilis priklauso ne N. K., o UAB „ Mogo LT “, ir tai, kad A. T. žadėjo paskolinti jam pinigų, jei jis neatiduos nukentėjusiajai 100 eurų avanso už automobilį. Jis nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą visiškai atlygino, su kuria susitaikė ir nukentėjusioji jam jokių pretenzijų nebeturi.
Kaltinamasis A. T. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su D. G. važiavo į Ukmergę savo noru, tiesiog pasivažinėti dėl kompanijos, niekas jam važiuoti nesiūlė, o kur ir kokiu tikslu važiavo D. G., jis nežinojo. Jis su D. G. nesitarė, kad apgaus automobilio savininkę ir pasisavins pastarosios automobilį. Į Ukmergės rajone esantį kaimą važiavo P. Š. vairuojamu automobiliu. Atvykus į vietą, P. Š. liko automobilyje, o jis kartu su D. G. nuėjo į sodybos kiemą, kur juos pasitiko moteris su vyriškiu. Kieme stovėjo automobilis, kurį jis apžiūrėjo, po to bendravo su moterimi. Minėta moteris turėjo dar vieną antikvarinį automobilį, kuris jį labai sudomino, todėl jis apžiūrinėjo šį automobilį. Vėliau kalbėjosi apie gyvūnus, nes kieme pamatė šuniuką. Girdėjo D. G. pokalbį su kieme buvusiu vyriškiu apie automobilio pirkimą, jo kainą, tačiau pokalbyje nedalyvavo. Nieko D. G. nepatarinėjo, automobilio pirkimo-pardavimo derybose su pardavėja N. K. nedalyvavo, kaip reikia surašyti vekselį, neaiškino. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų, todėl nesuprato ką kalba, tačiau apie savo būseną tyrėjui nepasakė. Vėlesnis pokalbis su N. K. buvo tik iš užuojautos, nes, kai pastaroji jam pasakiusi, jog serga, ir kad jai reikia pinigų, tada jis pasakęs, kad, jeigu D. neatiduos pinigų, jis tuos pinigus atsiųs rytoj.
Nežiūrint į tai, kad abu kaltinamieji skirtingai vertina savo padarytus veiksmus dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1d., padarymo, kaltinamųjų D. G. ir A. T. kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios N. K. ir liudytojo M. K. parodymais, internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt pateiktos informacijos apie parduodamą automobilį išrašu(b.l. 81, t. 1), VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 82-86, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 78, t. 1) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. 2016m. kovo 29d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ir paprastuoju vekseliu(b.l. 79-80, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės(b.l. 125-132, t. 1), Lietuvos bankų, t.y. AB „ SEB bankas “, AB „ Nordea Bank “ Lietuvos skyriaus, AB bankas „ Swedbank “ ir AB „ Šiaulių bankas “, išduotomis informacinio pobūdžio pažymomis apie pil. D. G. turimose sąskaitose atliktas finansines operacijas už 2016m. kovo 01d.-2016m. gegužės 25d. laikotarpį(b.l. 172-186, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji N. K., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2015 m. vasario 10 d. įsigijo automobilį „ Volvo V70 ". Kadangi jai reikėjo pinigų, todėl UAB „ Mogo LT " užstatė šį automobilį ir su šia bendrove sudarė lizingo sutartį, galiojusią iki 2016 m. rugsėjo 5 d. Jos šeimoje susidarė sunki turtinė padėtis, todėl nutarė šį automobilį parduoti. Patalpinus internetiniuose tinklalapiuose www.autopius.lt, www.skelbiu.lt skelbimus dėl automobilio „ Volvo V70 “ pardavimo, 2016m. kovo 29d., apie 16⁰⁰ val.. jai paskambino pil. D. G., kuris klausinėjo apie automobilį, t.y. sakė, kad nori pirkti automobilį, kad nori automobilį apžiūrėti, paklausdamas, ar gali atvažiuoti apžiūrėti automobilį. Ji pasakė, kad parduodamas automobilis yra Ukmergės rajone, Ūlyčninkų kaime. Pas ją atvažiavo du vaikinai, vienas iš kurių-pil. D. G. prisistatė kaip asmuo, norintis pirkti automobilį, kuris pristatė ir kitą asmenį-pil. A. T., kaip savo draugą. Jos sūnus M. bendravo su D. G., kuomet pastarasis, apžiūrėjęs parduodamą automobilį, pasakė, kad automobilis yra tinkamas. Ji tuo metu bendravo su D. G. draugu, kuris vaikščiojo po teritoriją ir pasakojo, kad jiems labai reikia skubiai nusipirkti didesnį automobilį, nes ketina kažką vežti ir kad reikia padėti tėvui. Kai vaikinai pasakė, kad automobilį pirks, ji pateikė automobilio registracijos dokumentus. Pamatę, kad parduodamas automobilis nėra pilnai išmokėtas, t.y. dar priklauso UAB „ Mogo LT “, vaikinai pasakė, kad jiems reikia pagalvoti ir pasitarti. Be to, D. G. ji pasakė, kad, jeigu šis ketina automobilį pirkti išsimokėtinai, būtina iš karto sumokėti nors 100 eurų dydžio avansą. D. G. atsakė, kad grynųjų pinigų turi tik degalams, ir kad jam reikia nuvažiuoti prie bankomato, kad galėtų išsigryninti pinigus. Be to, D. G. dar pasakė, kad jie visą dieną dirbo ir net nebuvo laiko kada jiems pavalgyti, todėl tuo pačiu Ukmergės mieste dar ir pavalgys. Po to, kai vaikinai išvažiavo, maždaug po 20 minučių jai paskambino D. G. ir pasakė, kad pasiėmė ne tą banko kortelę, paklausdamas, ką dabar jiems daryti, t.y. ar važiuoti į Kazlų Rūdą ir pasiimti kitą kortelę, ar galės atsiskaityti per banką, kitą dieną pervedant pinigus į jos(nukentėjusiosios N. K.) banko sąskaitą. Ji atsakiusi, jog sutinka, kad pinigai būtų pervesti į banko sąskaitą. Netrukus D. G. ir jo draugas sugrįžo, kurie pasakė, jog nutarė pirkti automobilį. Jai pasakius automobilio pardavimo kainą, t.y. 2.100,- eurų, vaikinai sutiko už tokią kainą pirkti automobilį išsimokėtinai. Ji D. G. padavė popieriaus lapą, ant kurio užrašė savo sąskaitos numerį. Pirkimo dokumentus pildė D. G.. Tuo metu A. T. stovėjo šalimais. Ar tai D. G., ar tai jo draugas pasakė, kad per penkias darbo dienas sumokės pusę pinigų sumos. Vykstant deryboms dėl automobilio kainos, D. G. draugas pasakė, kad jie bijo, jog jų neapgautų, t.y. kad ji, gavusi pusę pinigų sumos, automobilio iš UAB „ Mogo LT “ neišpirks. Vaikinams buvo paaiškinta, kad ji, gavusi pusę pinigų sumos, atsiskaitys su UAB „ Mogo LT “, o po to, kai jai bus atvežta likusi pinigų suma, kartu galės vykti į VĮ „ Regitra “, kad ji galėtų išregistruoti automobilį. D. G. nieko nekalbėjo, kad jam gali trūkti pinigų, tačiau jo draugas pasakė, kad, jeigu D. G. trūks pinigų, kurių reikia sumokėti pirmai daliai už automobilį, tai jis(A. T.) D. G. paskolins. Toks draugo pasakymas apie galimą pinigų paskolinimą D. G., jai suteikė pasitikėjimo garantą, kad pinigai už parduodamą automobilį tikrai bus sumokėti. D. G. turėjo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką, kurį pats pildė. Ji pateikė automobilio „ Volvo V70 “ registracijos liudijimą. Tiek ji pati, tiek ir D. G. ant stalo buvo padėję savo asmens tapatybės korteles, iš kurių duomenis surašė D. G.. Nenorėjo, kad susitarimas dėl pinigų būtų tik žodinis, todėl ji paprašė, kad būtų surašytas paprastasis vekselis, kurio blanką ji turėjo. Nei D. G., nei jo draugas neprieštaravo dėl vekselio surašymo, nes dar kieme, apžiūrint automobilį, D. G. buvo pasakęs, kad pasirašys vekselį, o jo draugas, tam pritardamas, pasakė, kad tikrai reikia pasirašyti vekselį. Paprastojo vekselio blanką užpildė D. G.. Ji į vekselį įrašė savo asmens duomenis. Kartu su D. G. kalendoriuje skaičiavo darbo dienas, t.y. dešimt darbo dienų, nuo kovo 29 dienos, todėl paprastajame vekselyje D. G. įrašė datą-balandžio 12d. Kadangi tartasi buvo, kad pinigai už automobilį bus sumokėti per 10 darbo dienų, todėl neprieštaravo, kad paprastajame vekselyje prieš įrašą „ balandžio 12 d. “ nėra įrašytų metų, nes metai neturi jokios reikšmės, juolab, kad vekselio apmokėjimo terminas-10 darbo dienų. D. G., pats užpildydamas paprastojo vekselio blanką, jame įrašė adresą-„ Kazlų Rūda, Kosmonautų 1-9 “. Kuomet D. G. įrašė minėtą adresą, jai nekilo jokių klausimų, nes, dar prieš atvažiuojant vaikinams, telefoninio pokalbio metu pastarasis sakė, kad jis važiuos iš Kazlų Rūdos. Apie tai, kad D. G. yra iš Kauno miesto, tuo metu nieko nežinojo. D. G. derėjosi dėl automobilio kainos, t.y. prašė nors 100,- Eur. suma sumažinti automobilio kainą, tačiau jai pasakius, kad kainos nemažins, A. T. pasakė: „ tegu bus 2.100,- eurų “. Tokiu būdu paprastajame vekselyje ir buvo įrašyta pinigų suma-2.100,- eurų. Kadangi paprastąjį vekselį pildė D. G., ji pastarojo paprašė užrašyti savo telefono numerį. D. G. pasakė, kad jis savo telefono numerio neatsimena. Vekselyje užrašytą telefono numerį „ Nr. (duomenys neskelbtini), pasižiūrėjęs į savo mobilaus ryšio telefoną, padiktavo D. G. draugas. Susitarus dėl pinigų perdavimo už automobilį, abu vaikinai išvažiavo, iš kurių D. G. sėdo už parduoto automobilio „ Volvo V70 “ vairo. Sekančią dieną ji patikrino savo banko sąskaitą ir pastebėjo, kad žadėtų pinigų, t.y. avanso už įsigytą automobilį, D. G. nepervedė. Apie 14⁰⁰-15⁰⁰ val. ji skambino D. G., tačiau pastarasis neatsiliepė. Paskambinęs 20³⁰ val., D. G. ėmė teisintis, jog visą dieną labai sunkiai dirbo ir dėl to negalėjo pervesti pinigų. Be to, D. G. aiškino, kad savo telefoną buvo palikęs namuose ir dėl to negalėjo anksčiau atsiliepti į skambučius. D. G. jai pažadėjo, kad 100 eurų avansas tikrai bus pervestas į jos sąskaitą sekančią dieną. Jai D. G. paklausus, ar nebus problemų su kitais pinigais, pastarasis jai patvirtino, jog tikrai nebus. Nežiūrint į tai, jokių pinigų sutartais terminais ji negavo, į telefonų skambučius D. G. daugiau neatsiliepė ir į SMS žinutes neatsakinėjo. Bandant susiekti pagal sutartyje nurodytą gyvenamosios vietos adresą, paaiškėjo, jog Kazlų Rūdoje nurodytos Kosmonautų gatvės nėra. Tada jai kilo įtarimas, kad buvo apgauta, todėl kreipėsi į policiją. Su ja D. G. atsiskaitė tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu sudarė taikos sutartį. Šiuo metu D. G. jokių pretenzijų nebeturi, nes jis padarytą turtinę žalą visiškai atlygino, jai sumokėdamas pinigus 2.100,- Eur. sumoje. A. T. taip pat jokių pretenzijų neturi. Automobilio pirkimo-pardavimo derybose dalyvavo abu kaltinamieji.
Šias teisme aiškinamas vienokias ar kitokias su automobilio įsigijimu apgaule aplinkybes nukentėjusioji N. K. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų su abiem kaltinamaisiais D. G. ir A. T. metu(b.l. 62-64, 70-72, t. 1).
Liudytojas M. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad motinos N. K. prašymu į internetinius tinklalapius www.autoplius.lt ir www.skelbiu.lt buvo įdėjęs skelbimus apie tai, kad parduodamas automobilis „ Volvo V70 “, priklausantis jo motinai. 2016m. kovo 29d., apie 14⁰⁰ val., paskambino jaunuolis, kaip vėliau sužinojo-pil. D. G.. Telefoninio pokalbio metu D. G. pasakė, kad nori atvažiuoti apžiūrėti automobilį, ir paklausė, kaip rasti vietą, kurioje yra automobilis. Negali pasakyti, nes neatsimena, ar šio pokalbio metu buvo kalbama apie galimybę automobilį įsigyti išsimokėtinai. Be to, telefoninio pokalbio metu D. G. pasakė, kad jis gyvena Kazlų Rūdoje. Tą pačią dieną pas jį į namus su automobiliu „ Opel Vectra “ atvažiavo D. G. ir jo draugas. Dėl automobilio pardavimo jis bendravo su abiem vaikinais, kurie abu vedė derybas, tačiau pirkėjas buvo D. G., o kitas vaikinas buvo kaip draugas, kuris D. G. patarinėjo. D. G. draugas aiškino, kad jiems tokio modelio automobilis yra reikalingas tam, kad atlikti darbines funkcijas, kažką vežti. D. G. draugas automobilį „ Volvo V70 “ apžiūrėjo paviršutiniškai, po ko daugiau bendravo su jo motina, o tuo metu D. G. atidžiau apžiūrinėjo automobilį, klausė apie jo būklę, išbandė kaip automobilis važiuoja. Po automobilio išbandymo D. G. draugui paklausus, ar viskas gerai, ar viskas tvarkoje, D. G. pastarajam atsakęs, kad viskas gerai. D. G. draugas buvo iškalbus, o pats D. G.-daug santūresnis. D. G. draugas domėjosi, koks yra automobilio stovis, kiek galima nuleisti pinigų. Derybų metu D. G. pasakė, kad automobilį nori pirkti išsimokėtinai, už kurį pilnai atsiskaitys per dešimt dienų, ir kad jis sutinka važiuoti pas notarą dėl sutarties sudarymo. Be to, D. G. minėjo, jog po penkių dienų gauna avansą, todėl po dešimties dienų galės pilnai atsiskaityti už perkamą automobilį. Po to, kai D. G. pavažiavo su automobiliu, derybos dėl automobilio pirkimo-pardavimo buvo tęsiamos. Vaikinai derėjosi dėl kainos. Jis ir motina vaikinams sakė, kad kainos nenuleis, nes automobilį norima pirkti išsimokėtinai, juolab, kad kaina atitinka automobilio vertę. D. G. sutikęs duoti 100 eurų avansą, pasakė, kad su savimi grynųjų pinigų neturi, todėl jam reikės nuvažiuoti į miestą ir bankomate nusiimti pinigų. Be to, D. G. ar tai jo draugas pasakė, kad jie visą dieną buvo užimti ir dar nespėjo užkąsti, todėl tuo pačiu mieste dar ir pavalgys. Po to į miestą išvažiavęs D. G. paskambino telefonu ir pasakė, kad avanso negalės atvežti, nes su savimi pasiėmė ne tą banko kortelę, ir kad jam reikėtų grįžti į Kazlų Rūdą paimti kitą banko kortelę pinigų išgryninimui. Esant tokiai situacijai, jis ir motina sutiko parduoti automobilį be sutarto 100 eurų avanso sumokėjimo. D. G. ir jo draugui sugrįžus pas juos į namus, buvo pildomi automobilio pirkimo-pardavimo dokumentai. D. G. su savimi turėjo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką, kurį pats užpildė. D. G. nurodė, kad, kai tik jis sugrįš į namus, iš karto perves 100 eurų avansą. Tuo tarpu D. G. draugas užtikrino, kad D. G. tikrai perves avansą, ir jeigu reikės, jis(draugas) D. G. pinigus 100,- Eur. sumoje paskolins. Pildant dokumentus, motina D. G. buvo davusi popieriaus lapelį su užrašytu jos banko sąskaitos numeriu. Po to pats D. G. užpildė paprastąjį vekselį, kuriame įsipareigojo per dešimties dienų terminą, t.y. iki balandžio 12d., sumokėti sutartą automobilio kainą 2.100,- Eur. sumoje. Kuomet vyko automobilio „ Volvo V70 “ apžiūra, D. G. buvo pasakyta, kad šio automobilio savininkas yra UAB „ Mogo LT “, o jo motina yra tik automobilio valdytoja. Be to, abu vaikinai matė automobilio dokumentus, kuriuose buvo nurodytas automobilio savininkas-UAB „ Mogo LT “. D. G. buvo paduoti parduodamo automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė ir draudimo polisas. D. G. draugui paklausus, ar jie nebūsią apgauti, t.y. kad jo motina, gavusi pinigus už automobilį, neatsiskaitys su UAB „ Mogo LT “, ir tokiu atveju iš D. G. bus atimtas automobilis, D. G. ir jo draugui buvo paaiškinta, kad, kai tik D. G. perves pirmąją pinigų dalį 1.000,- Eur. sumoje, motina atsiskaitys su UAB „ MogoLT “. Motina ir D. G. susitarė, kad, kai D. G. atveš likusius pinigus, jie kartu nuvažiuos į VĮ „ Regitra “, kur motina nuo įskaitos nuims parduodamą automobilį. D. G. su tokia automobilio pirkimo-pardavimo įforminimo tvarka sutiko. Po to, kai viskas buvo susitarta ir pasirašyti dokumentai, D. G. ir jo draugas išvažiavo, t.y. D. G. sėdo už automobilio „ Volvo V70 “ vairo, o jo draugas sėdo į automobilį „ Opel Vectra “, su kuriuo vaikinai buvo atvažiavę, ir jie abu išvažiavo. Daugiau jis vaikinų nebematė, kurie jokių pinigų sutartais terminais nepervedė, D. G. į telefono skambučius neatsakinėjo, su kuriuo nebuvo galimybės susisiekti. Vėliau paaiškėjo, kad pirkimo-pardavimo dokumentuose D. G. buvo nurodęs klaidingą savo adresą. Supratę, kad buvo apgauti, kreipėsi į policiją.
Šias teisme aiškinamas vienokias ar kitokias su automobilio įsigijimu apgaule aplinkybes liudytojas M. K. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų su abiem kaltinamaisiais D. G. ir A. T. metu(b.l. 65-67, 73-75, t. 1).
Iš byloje esančio internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt pateiktos informacijos apie parduodamą automobilį išrašo matyti, kad minėtame tinklalapyje buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį „ Volvo V70 “(nurodoma automobilio techninė charakteristika), nurodant automobilio kainą 2.100,- Eur. sumoje ir pardavėjo kontaktinį telefono numerį: +37063910060(b.l. 81, t. 1).
Iš byloje esančios VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad automobilio „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „ Mogo LT “, o transporto priemonės valdytojas-pil. N. K.(b.l. 82-86, t. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016m. gegužės 24d. nukentėjusioji N. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė 2016m. kovo 29d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2016m. kovo 29d. paprastojo vekselio kopiją ir internetinio tinklalapio „ www.skelbiu.lt “ skelbimą apie automobilio „ Volvo V70 “ pardavimą. Pateiktoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, surašytoje 2016m. kovo 29d., 17³⁰ val., nurodyta, kad pardavėjas N. K. parduoda, o pirkėjas D. G. už 100,- Eur. sumą perka automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o paprastajame vekselyje, surašytame 2016m. kovo 29d. nurodyta, jog D. G., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), iki balandžio 12d. įsipareigoja sumokėti pil. N. K. 2.100,- Eur. sumą(b.l. 79, 80, t. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016m. birželio 16d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad pil. D. G. naudojamas mobilusis telefonas, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2016m. kovo 29d., 13:02:42 val., 13:09:40 val., 13:27:47 val., 13:42:00 val., 14:09:05 val., 15:21:22 val., 15:22:03 val., 15:33:45 val., 15:39:01 val., 16:31:33 val., 17:06:59 val. bendravo išeinančiais ir įeinančiais skambučiais su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai-pil. N. K.; minėtas pil. D. G. telefonas 2016m. kovo 29d., 17:19:28 val. funkcionavo „ Tele2 “ bokšto teritorijoje adresu: Pabaisko sen., Ukmergės raj., ir bendravo išeinančiu skambučiu su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai-pil. N. K.. Pil. D. G. naudojamas mobilusis telefonas, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), funkcionavo Ukmergės rajone esančių UAB „ Tele2 “ bokštų veikimo zonose 2016m. kovo 29d., nuo 14:59:54 val. iki 18:06:39 val., o 2016m. kovo 30d., nuo 08:48:53 val. iki 22:11:10 val. funkcionavo tik Kauno m. esančių UAB „ Tele2 “ bokštų veikimo zonose(b.l. 119-143, t. 1).
Iš byloje esančių Lietuvos bankų, t.y. AB „ SEB bankas “, AB „ Nordea Bank “ Lietuvos skyriaus, AB bankas „ Swedbank “ ir AB „ Šiaulių bankas “, išduotų informacinio pobūdžio pažymų apie pil. D. G. turimose sąskaitose atliktas finansines operacijas už 2016m. kovo 01d.-2016m. gegužės 25d. laikotarpį matyti, kad sąskaitose pinigų likučiai yra nuo 0,17 Eur iki 3,05 Eur (b.l. 172-186, t. 1).
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule(sukčiavimas), t.y. tyčinį nusikaltimą, kuris padaromas tiesiogine tyčia, nes asmuo, padaręs sukčiavimą, supranta naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numato ir jų nori. Sukčiavimo esmė yra ta, kad asmuo apgaulę panaudoja kaip būdą užvaldyti svetimą turtą. Svetimo turto įgijimas tampa sukčiavimu baudžiamosios teisės prasme tik nustačius apgaulę. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje.
Šiuo konkrečiu atveju įvertinus abiems kaltinamiesiems kaltinime suformuluoto sukčiavimo pasireiškimo mechanizmą, teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl automobilio , Vol-
vo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo dokumentų(pirkimo-pardavimo sutarties ir paprastojo vekselio) surašymo ir pasirašymo yra esminės. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. G. ir A. T. atvyko į nukentėjusiosios N. K. namus ir abu vedė derybas dėl automobilio „ Volvo V70 “ įsigijimo. Nors kaltinamasis A. T., duodamas parodymus byloje, teigė, jog jis, nežinodamas kito kaltinamojo D. G. ketinimų, su pastaruoju važiavo į Ukmergės rajoną tik dėl kompanijos, o atvykęs į Kasparavičių sodybą, apžiūrinėjo ne įsigyjamą, o kitą, t.y. antikvarinį automobilį, ir nei su nukentėjusiąja, nei su pastarosios sūnumi derybų dėl automobilio „ Volvo V70 “ įsigijimo nevedė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo A. T. aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes jo parodymus, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, teismas vertina kritiškai, kuriuos visiškai paneigia byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti įrodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios N. K. parodymais, kuriuos nukentėjusioji patvirtino ir akistatų su kaltinamaisiais D. G. ir A. T. metu(b.l. 62-64, 70-72, t. 1), pasak kurios, būtent kartu su kaltinamuoju D. G. atvykęs pastarojo draugas(kitas kaltinamasis A. T.) jai aiškino, kam jiems yra reikalingas ketinamas įsigyti automobilis(didesnės talpos automobilis reikalingas kažką vežti, padėti tėvui), abu vaikinai išvyko į Ukmergės miestą pagalvoti ir pasitarti dėl automobilio pirkimo, ir kad bankomate išsigryninti pinigus sutartam 100 eurų avansui sumokėti, o abu sugrįžę, pasakė, kad sutinka automobilį pirkti išsimokėtinai. Nukentėjusiosios N. K. žodžiais, kaltinamajam D. G. pildant automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, kitas kaltinamasis A. T. stovėjo šalimais, kuris jai(nukentėjusiajai N. K.) garantavo, jog, jeigu jo draugas-kaltinamasis D. G. neturės 100 eurų avanso, jis(kaltinamasis A. T.) šiam pinigų paskolins. Be to, kaltinamasis A. T., nukentėjusiosios N. K. teigimu, jos klausė, ar jie nebus apgauti, t.y. ar ji(nukentėjusioji N. K.) padengs įsiskolinimą UAB „ Mogo LT“, ir padiktavo kitam kaltinamajam D. G. pastarojo telefono numerį, kurį šis(kaltinamasis D. G.) įrašė pirkimo-pardavimo sutartyje. Pasak nukentėjusiosios N. K., dviejų asmenų pasižadėjimai susimokėti už perkamą automobilį jai suteikė garantą, kad pinigai bus sumokėti, todėl ji priėmė sprendimą pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai dokumentus. Šias aplinkybes akistatos su nukentėjusiąja metu iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis A. T., teigdamas, kad sutinka su nukentėjusiosios parodymais, tačiau nesakė, jog sutinka pirkti automobilį, o tik pasakė, kad pats draugas-kitas kaltinamasis D. G. turi nuspręsti(b.l. 70-72, t. 1). Analogiškas aplinkybes kaip nukentėjusioji nurodė ir parodymus byloje davęs nukentėjusiosios sūnus-liudytojas M. K., kuris tiek atliktų akistatų tarp jo ir kaltinamųjų D. G. ir A. T. metu(b.l. 65-67, 73-75, t. 1), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu aiškiai parodė, kad derybas dėl automobilio „ Volvo V70 “ vedė tiek su kaltinamuoju D. G., tiek ir su kitu kaltinamuoju A. T., iš kurių kaltinamasis D. G. buvo pirkėjas, o kitas kaltinamasis A. T. pastarajam patarinėjo. Liudytojo M. K. teigimu, jų namuose vykusių automobilio pardavimo derybų metu kaltinamasis A. T. buvo labiau iškalbus, domėjosi koks automobilio stovis, kiek galima nuleisti pinigų, o kitas kaltinamasis D. G.-daug santūresnis. Be to, liudytojo M. K. žodžiais, būtent kaltinamasis A. T. aiškino, kam jiems yra reikalingas tokio modelio automobilis, abu vaikinai derėjosi dėl automobilio kainos, abu vyko į Ukmergę pasitarti, o sugrįžę pasakė, kad automobilį pirks, pasižadėdami tą pačią dieną ar sekančią dieną jo motinai pervesti 100 eurų avansą, po ko vienas iš kaltinamųjų D. G. surašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo už perkamą automobilį atsiskaityti per dešimt dienų, sumokant sutartą 2.100,- Eur. sumą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir vienas iš kaltinamųjų D. G., kuris parodė, jog prisipažįsta, kad apgavo nukentėjusiąją N. K., aiškindamas, kad kartu su juo pas nukentėjusiąją vykęs jo draugas-kitas kaltinamasis A. T. irgi dalyvavo automobilio pirkimo derybose, jam(kaltinamajam D. G.) patarinėjo dėl automobilio būklės ir kainos bei patarinėjo kaip taisyklingai surašyti vekselį. Be to, kaltinamojo D. G. žodžiais, jis kalbėjosi su kitu kaltinamuoju A. T. ir apie tai, kad automobilis priklauso ne nukentėjusiajai N. K., o UAB „ Mogo LT “, ir kad kaltinamasis A. T. žadėjo paskolinti jam pinigų, jeigu jis(kaltinamasis D. G.) neatiduos nukentėjusiajai 100 eurų avanso už perkamą automobilį. Be to, akistatos, atliktos tarp liudytojo M. K. ir kaltinamojo A. T. metu, pastarasis pripažino, jog girdėjo kaip kitas kaltinamasis D. G. kalbėjosi su nukentėjusiąja M. K. apie pinigų sumokėjimą išsimokėtinai, ir kad automobilis priklauso UAB „ Mogo LT “, o jis(kaltinamasis A. T.) klausė, ar bus nuleista automobilio kaina, pažadėdamas nukentėjusiajai sumokėti avansą, jeigu kitas kaltinamasis D. G. nesumokėtų. Be to, kaltinamasis A. T. nurodė, jog matė kaip kitas kaltinamasis D. G. surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei paprastąjį vekselį(b.l. 73-75, t. 1). Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, jog abu kaltinamieji aktyviais veiksmais dalyvavo automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme.
Sprendžiant dėl apgaulės panaudojimo sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, vertintina, ar 2016m. kovo 29d. transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties turinys ir 2016m. kovo 29d. paprastojo vekselio turinys atitinka faktines aplinkybes. Tiek kaltinamasis D. G., tiek ir nukentėjusioji N. K. bei liudytojas M. K. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog buvo tartasi, kad už automobilį bus atsiskaityta per dešimt dienų, sumokant sutartą 2.100,- Eur. sumą, tačiau 2016m. kovo 29d. paprastasis vekselis patvirtina, jog jį pildydamas, kaltinamasis D. G. nenurodė tikslios datos, iki kada yra įsipareigojama sumokėti pinigus, t.y. dokumente nenurodyti įsipareigojimo įvykdymo termino metai. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G. minėtame parastajame vekselyje nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą. Šių dokumentų, panaudojant apgaulę, pildyme aktyviai dalyvavo ir kaltinamasis A. T., kuris kitam kaltinamajam A. G. diktavo pastarojo telefono numerį ir, kaip pats pripažino akistatos, atliktos tarp jo ir liudytojo M. K. metu, matė, kaip yra pildomi šie dokumentai(pirkimo-pardavimo sutartis ir paprastasis vekselis). Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandorį kaltinamieji su nukentėjusiąja N. K. sudarė naudodami apgaulę.
Be to, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų visumos, kaltinamieji D. G. ir A. T., dar prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašant paprastąjį vekselį, buvo apsisprendę apgaule užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamasis D. G., pagal skelbimą vykdamas pirkti automobilį, neturėjo grynųjų pinigų, ką jis pats patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pil. K. sodyboje apžiūrėję perkamą automobilį, abu kaltinamieji nukentėjusiajai N. K. melagingai pasakė, jog vyksta į Ukmergės mieste esantį bankomatą išsigryninti pinigų, kad galėtų sumokėti 100 eurų avansą už perkamą automobilį. Nors kaltinamasis D. G. teigia, kad jis sąskaitoje turėjo 150 eurų, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esančios banko įstaigų, t.y. AB „ SEB bankas “, AB „ Nordea Bank “ Lietuvos skyriaus, AB bankas „ Swedbank “ ir AB „ Šiaulių bankas “ pažymos į pateiktas užklausas, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2016m. kovo 01d. iki 2016m. gegužės 25d. kaltinamojo D. G. pinigų likučiai yra nuo 0,17 Eur. iki 3,05 Eur.(b.l. 172-186, t. 1). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog kaltinamasis D. G., važiuodamas pirkti automobilį, žinojo, jog pinigų sąskaitose nėra, tačiau, paskambinęs nukentėjusiajai, melagingai nurodė, kad pasiėmė ne tą banko kortelę ir, naudodamas apgaulę, susitarė su nukentėjusiąja N. K., jog pinigus, t.y. avansą 100,- Eur. sumoje, sugrįžęs į namus, pastarajai perves bankiniu pavedimu. Neabejotinai apie tai žinojo ir kitas kaltinamasis A. T., kuris nuo pat pradžių intensyviai dalyvavo automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme apgaule, t.y. kartu su kaltinamuoju D. G. važiavo iki bankomato tariamai išsigryninti pinigų, kurių faktiškai nebuvo, patarinėjo kaltinamajam D. G. kaip sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Be to, pats kaltinamasis A. T., žinodamas apie apgaulę, nukentėjusiajai garantavo, kad pinigai tikrai bus pervesti bankiniu pavedimu, kartu melagingai žadėdamas paskolinti kaltinamajam D. G. pinigus 100,- Eur. sumoje avansui sumokėti tuo atveju, jeigu pastarasis šių pinigų pats nepervestų. Toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus vytusių automobilio pirkimo-pardavimo derybų metu, kaltinamasis D. G., įsipareigodamas už automobilį atsiskaityti išsimokėtinai, užpildė paprastąjį vekselį, kuriame nurodydė klaidiną pinigų sumokėjimo termino datą, t.y. dokumente nenurodomi įsipareigojimo įvykdymo termino metai, ir klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą. Kaip jau buvo pažymėta, bylos duomenimis nustatyta, kad ir kaltinamasis A. T. savo aktyviais veiksmais dalyvavo apgaulingo automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudaryme, t.y. patarinėjo kitam kaltinamajam D. G. dėl automobilio kainos, dėl vekselio užpildymo, vykusių derybų metu visada buvo šalia, kai buvo pildomi dokumentai, įrašant melagingus duomenis, aiškino nukentėjusiajai N. K. aplinkybes, kam jiems yra reikalingas automobilis, garantavo, kad kitas kaltinamasis D. G. tikrai sumokės 100 eurų avansą už perkamą automobilį. Teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų aplinkybių visuma įrodo, jog abu kaltinamieji iš anksto žinojo, kad neatsiskaitys už perkamą automobilį, o surašytas vekselis su klaidingais duomenimis neleis nukentėjusiajai N. K. realiai išieškoti jos naudai dokumente nurodytos pinigų sumos. Tokiu būdu abu kaltinamieji, išvažiavę iš pil. K. sodybos su įsigytu automobiliu, už automobilį neatsiskaitė, nesumokėdami nei žadėto 100 eurų avanso, nei paprastame vekselyje nurodytos 2.100,- Eur. sumos, o pats automobilis nukentėjusiajai irgi grąžintas nebuvo, kurio buvimo vieta byloje nenustatyta. Nors kaltinamasis D. G., duodamas parodymus byloje, nurodė, jog neva įsigytą automobilį „ Volvo V70 “ sekančią dieną, t.y. 2016m. kovo 30d., jis paliko Ukmergėje, prie parduotuvės „ IKI “, tačiau šias kaltinamojo D. G. aplinkybes paneigia Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016m. birželio 16d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad kaltinamojo D. G. naudojamas mobilusis telefonas, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2016m. kovo 30d., nuo 08:48:53 val. iki 22:11:10 val. funkcionavo tik Kauno m. esančių UAB „ Tele2 “ bokštų veikimo zonose(b.l. 119-143, t. 1). Šios aplinkybės tik įrodo, kad kaltinamasis D. G. 2016m. kovo 30d. Ukmergėje nebuvo ir automobilio Ukmergės mieste, prie parduotuvės „ IKI “ palikti negalėjo.
Tokiu būdu byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad kaltinamieji D. G. ir A. T., veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajai N. K. melavo apie ketinimą atsiskaityti už perkamą automobilį ir pildytuose dokumentuose surašė klaidingus duomenis tam, kad iš karto jų žinion būtų perleistas automobilis, o nukentėjusioji dėl paprastame vekselyje nenurodytų įsipareigojimo įvykdymo termino metų ir nurodyto neteisingo gyvenamosios vietos adreso civilinio proceso tvarka negalėtų išsiieškoti už automobilio pardavimą sutartos pinigų sumos. Visa tai patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė tiek savo veikos neteisėtumą bei pavojingumą, tiek ir numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius ir jų norėjo bei atkakliai siekė. Taip veikdami apgaule, kaltinamieji D. G. ir A. T. neteisėtai užvaldė svetimą-UAB „ Mogo LT “ vardu registruotą ir nukentėjusiajai N. K. priklausantį turtą, t.y. automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pastebėtina, jog nagrinėjimu atveju kaltinamasis A. T. jau ne pirmą kartą naudojo analogišką nusikalstamos veikos įvykdymo schemą, t.y. pirkimo-pardavimo sutartyje ir paprastajame vekselyje nurodydamas klaidingus duomenis, tokiu būdu apgaule užvaldydamas svetimus automobilius. Dėl analogiškų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d. padarymo kaltinamasis A. T. jau buvo teistas tris kartus, t.y. Kauno apyl. teismo 2016m. birželio 01d., 2016m. gruodžio 05d. ir 2018m. spalio 25d. nuosprendžiais(b.l. 61-62, t. 2; 59-62, 126-127, t. 3). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Kauno apyl. teismo 2016m. gruodžio 05d. ir 2018m. spalio 25d. nuosprendžių matyti, kad, kaip ir nagrinėjamu atveju, į nusikalstamos veikos įvykdymo vietą kaltinamąjį A. T. nuvežė liudytojas P. Š., o kitas kaltinamasis D. G. šiose bylose buvo apklaustas kaip liudytojas, nes pirmu atveju(2016m. gruodžio 05d. Kauno apyl. teismo nuosprendis) automobilio pirkimo-pardavimo sandorį kaltinamasis A. T. sudarė apgaule kito kaltinamojo D. G. vardu, panaudodamas pastarojo dokumentus, o antru atveju(2018m. spalio 25d. Kauno apyl. teismo nuosprendis)-kaltinamasis A. T. nusikalstamos veikos padaryme naudojo kito kaltinamojo D. G. mobilaus ryšio telefoną.
Pažymėtina, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu(ar kitais asmenimis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnis įtvirtina, kad būtinas bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Praktikoje aiškinama, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma(pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma-žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais(gestu, mimika ir pan.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2012).
Kaip jau buvo pažymėta, byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji D. G. ir A. T. suvokė bendrą sumanymą apgaule užvaldyti svetimą turtą, kurie bendrais veiksmais atliko nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus, t.y. nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, todėl, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamųjų D. G. ir A. T., kaip bendravykdytojų, kaltė dėl svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1d., požymius, t.y. svetimo turto įgijimas apgaule savo naudai(paprastas sukčiavimas).
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamiesiems D. G. ir A. T. patikslinus jiems buvusius pareikštus pradinius kaltinimus, jiems abiems papildomai buvo inkriminuota ir aplinkybė-„ veikos padarymas piktnaudžiaujant pasitikėjimu “.
Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Jai būdingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iškreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, panaikinimą ar išvengimą turtinės prievolės, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės rūšių, kuriai būdinga, kad tarp kaltininko ir nukentėjusiojo ar turto, turtinės teisės valdytojo yra giminystės, asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie tarpusavio ryšiai, sudarantys pagrindą pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimą turtą, turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-65-697/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji D. G. ir A. T. nukentėjusiosios N. K. anksčiau nepažinojo, jokių tarpusavio santykių nepalaikė, atvyko į pastarosios namus perskaitę skelbimą apie parduodamą automobilį. Byloje įrodyta, kad kaltinamieji, sudarydami automobilio „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį panaudojo apgaulę, t.y. iškreipė praeities ir dabarties faktus, pateikė klaidingus ateities įvykius(kaltinamieji nukentėjusiajai melavo apie ketinimą atsiskaityti už įsigyjamą automobilį ir, pildydami automobilio įsigijimo dokumentus, surašė klaidingus duomenis tam, kad iš karto būtų perleistas jų žinion automobilis, o vekselyje nenurodant termino metų, iki kada įsipareigojama atsiskaityti už perkamą automobilį, bei nurodant neteisingą gyvenamosios vietos adresą, kad nukentėjusioji negalėtų civilinio proceso tvarka išsiieškoti už automobilio pardavimą sutartos pinigų sumos). Nežiūrint į tai, nesant tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios giminystės, asmeninių, tarnybinių ar kitokių tarpusavio ryšių, sudarančių pagrindą pasitikėjimui, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatytas piktnaudžiavimo pasitikėjimo požymis, todėl iš kaltinimo abiejų kaltinamųjų D. G. ir A. T. atžvilgiu yra išjungtina aplinkybė-„ veikos padarymas piktnaudžiaujant pasitikėjimu “.
Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys 2.100,- Eur.(dviejų tūkstančių vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 27, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Bylos nagrinėjimo teisme metu viename iš teismo posėdžių, įvykusių dar 2017m. gegužės 04d., vieno iš kaltinamųjų D. G. gynėjas pateikė teismui susitaikymo sutartį, iš kurios matyti, kad sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2017m. balandžio 21d., šis kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajai N. K. dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, likusią pinigų dalį-600,- Eur.(šešis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) įsipareigodamas sumokėti iki 2018m. balandžio 21d.(b.l. 159, t. 2). Tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą, 2018m. gruodžio 03d. įvykusiame teismo posėdyje nukentėjusioji N. K., atsisakydama savo keliamų turtinių reikalavimų, pareiškė, kad kaltinamasis D. G. su ja pilnai atsiskaitė, sumokėdamas likusią nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį, todėl ji kaltinamiesiems daugiau jokių turtinių pretenzijų neturi(b.l. 146-147, t. 3). Kadangi nukentėjusioji N. K., atsisakydama savo byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiosios N. K. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR (duomenys neskelbtini) str. 4p.).
Spręsdamas kaltinamųjų D. G. ir A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto grupinio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamųjų D. G. ir A. T. padarytas grupinis nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų vieno iš kaltinamųjų A. T. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, šis kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvę teistas keturis kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas nuosavybei, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė ir, 2016m. kovo 14d. būdamas įvykdęs ne vieną sukčiavimą, t.y. automobilių įgijimą apgaule, melagingai žadėdamas atsiskaityti sudarant pirkimo-pardavimo sutartis ir klaidingai surašant paprastuosius vekselius, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo grupinio nusikaltimo nuosavybei padarymu(b.l. 55-63, t. 2, b.l. 55-67, 84-88, 122-127, t. 3). Pažymėtina tai, kad po baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje bylos proceso metu paaiškėjo, kaltinamasis A. T. jau kuris tai laikas buvo pasislėpęs nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir buvo paieškomas kituose rūmuose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kur jam buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, nes buvo išvykęs gyventi į Izraelio Valstybę, o paaiškėjus šioms aplinkybėms, Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. T. irgi buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas ir jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, kuris pagal išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2018m. liepos 26d. pargabentas į Lietuvą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymais(b.l. 143-147, 164-168, 170-171, t. 2, b.l. 2-24, 37-53, t. 3). Visa tai rodo kaltinamojo A. T. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1d., padarė bendrininkų grupė, kas sunkina tiek kaltinamojo A. T., tiek ir kito kaltinamojo D. G. atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. T. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Kadangi kaltinamasis A. T. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek ir į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo, eilę kartų buvusio bausto ir administracine tvarka, asmenybę(b.l. 64-74, t. 2) bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam A. T., šiuo metu jau atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, už padarytą veiką turi būti paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, dalinio sudėjimo būdu pridedant paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalį pagal 2018m. spalio 25d. Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų nuosprendį(LR BK 63 str. 9d.), nes šio kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Teismas, skirdamas galutinę bausmę kaltinamajam A. T., kartu atsižvelgia ir į pačios teisme dalyvavusios nukentėjusiosios N. K., kuri abiems kaltinamiesiems neprašo griežtų bausmių, poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamųjų D. G. ir A. T. atžvilgiu taikymo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. T. baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau baudžiamąją bylą perdavus į teismą, 2017m. gegužės 19d. įvykusiame teismo posėdyje kaltinamajam A. T., kaip buvusiam paieškomam nuo teismo pasislėpusiam asmeniui, minėta kardomoji priemonė buvo pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą(b.l. 170-171, t. 2). Kadangi kaltinamasis A. T., vykdant įsiteisėjusias 2017m. kovo 02d. Jonavos raj. apyl. teismo ir 2017m. gegužės 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartis, pagal išduotą Europos arešto orderį 2017m. liepos 26d. buvo perimtas iš Jungtinės Karalystės pareigūnų ir konvojuotas į Lietuvą, uždarant į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę, kuris buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti 2016m. gruodžio 05d. Kauno apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o po kaltinamojo sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje buvusios paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo termino nustatymo klausimas sprendžiamas nebuvo(b.l. 143-147, 164-168, t. 2, b.l. 2-24, 37-67, 70, t. 3), laikytina, kad nėra tikslinga palikti galioti byloje paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą, todėl suėmimas yra panaikintinas(LR BPK 233 str. 5d.).
Nebe pirmą kartą nusikalsta ir kitas kaltinamasis D. G., kuris už suklastotų dokumentų, t.y. vairuotojų pažymėjimų, kurie pas pastarąjį buvo rasti namuose ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą šioje baudžiamojoje byloje, laikymą buvo teisiamas pagal LR BK 300 str. 2d., tačiau 2017m. birželio 02d. Kauno apyl. teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 102-106, 111-118, t. 1, b.l. 78-83, t. 3).
Kadangi viename iš teismo posėdžių, įvykusių dar 2017m. gegužės 04d., kaltinamojo D. G. gynėjas pateikė teismui susitaikymo sutartį, pagal kurią jo ginamasis susitaikė su nukentėjusiąja N. K., gynėjas, pasisakydamas per baigiamąsias kalbas, prašė jo ginamąjį-kaltinamąjį D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius(b.l. 159, t. 2).
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, LR BK 38 str. pagrindu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje išvardintoms sąlygoms, kurios apibūdina nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Net ir esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teisėjas ar teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga, t.y. visų sąlygų egzistavimas nereiškia, jog kaltininkui bus pritaikytas LR BK 38 str.,-atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri tokiu atveju bus besąlygiškai realizuota. Šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad kaltinamojo D. G. atžvilgiu nėra visų LR BK 38 str. 1d. išvardintų sąlygų visumos, nes šis kaltinamasis, teisme pripažindamas tik savo paties padarytus nusikalstamus veiksmus, nepripažino tai, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, juolab, kad kaltinamasis D. G., kaip ir įvykdyto nusikaltimo bendrininkas-kaltinamasis A. T., viso ikiteisminio tyrimo eigoje, būdamas nenuoširdus, duodamas parodymus byloje, neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo grupinio nusikaltimo padarymo, taip siekdamas suklaidinti ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, o parodymus pakeitė tik teisme ir tai padarė, tik būdamas priverstas prisipažinti dėl byloje surinktų įrodymų visumos, todėl toks kaltinamojo D. G. prisipažinimas teisme negali būti laikytinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis D. G. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu.
Kadangi kaltinamasis D. G. vienas pats geranoriškai atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kas lengvina jo atsakomybę, atsižvelgiant į šio kaltinamojo, kaip šiuo metu laikinai niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę bei vadovaujantis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laikytina, kad kaltinamajam D. G., kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką šio kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
LR BK 63 str. 9d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2018m. spalio 25d. Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019m. kovo 05d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal bendrintiną 2018m. spalio 25d. Kauno apyl. teismo Jonavos rūmų nuosprendį.
Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą, kurios termino nustatymo klausimas byloje svarstomas nebuvo, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios N. K. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.
Daiktinį įrodymą-SIM kortelės „ Tele2 Pildyk “ rėmelį Nr. 94047261853, kurį galioja iki 2017m. lapkričio mėn.(PIN kodas: 5840, PUK kodas: 68611974), telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su įrašytomis celių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o vienam iš kaltinamųjų A. T.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.