- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- I3-5604-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00779-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- „Ligerda“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ligerda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2023 m. kovo 3 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ligerda“ kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjai paskirta 1 200 Eur ekonominė sankcija, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją iki 300 Eur.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas) 2023 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo paskirta 1 200 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. 2022 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė privalomaisiais nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskirtų reikalavimų, t. y. atliekos ir/ar mazgai ir dalys, tinkamos tolesniam naudojimui, laikomos nesilaikant taršos leidimo neatskiriamos dalies – atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamente nurodytų atliekų zonavimo. Taip pat įmonėje nėra atliekamas monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka požeminio vandens kokybės monitoringas, nors neapdorotos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos (įskaitant laikiną laikymą) atviroje teritorijoje. Pareiškėja mano, kad padaryti pažeidimai nesukėlė jokios žalos gamtai, taip pat nebuvo padaryta ekonominė žala. Dėl savo pažeidimo pareiškėja gailisi, pažeidimo neginčija, tačiau, jos vertinimu, paskirta bauda yra per didelė, kaip verslui, kuris po pandemijos vis dar siekia atgauti ekonominį stabilumą bei išsaugoti darbo vietas. Paskirta bauda turėtų būti sumažinta iki 300 Eur, tokiu būdu laikantis teisingos pusiausvyros principo. Pareiškėja suprato pažeidimą, jo padarinius bei ateityje laikysis teisės aktų keliamų reikalavimų.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas nurodė, jog 2022 m. gruodžio 7 d. nustatė, kad pareiškėja iki nustatyto terminio, t. y. iki 2022 m. gruodžio 3 d. neįvykdė jai 2022 m. lapkričio 3 d. duotų privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo metu susidariusios atliekos ir/ar mazgai ir dalys, tinkamos tolesniam naudojimui, buvo laikomos nesilaikant taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) neatskiriamos dalies – atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodyto atliekų zonavimo. Taip pat įmonėje nebuvo atliekamas monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka požeminio vandens kokybės monitoringas, nors neapdorotos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos (įskaitant laikiną laikymą) atviroje teritorijoje. Šiais savo veiksmas pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovas 2023 m. kovo 3 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai už tai, kad iki nustatyto termino neįvykdė privalomųjų nurodymų reikalavimų, paskyrė ekonominę sankciją – minimalią 1 200 Eur baudą. Pareiškėja skunde visiškai pripažįsta padariusi teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, nevengia atsakomybės, neginčija pažeidimo padarymo aplinkybių. Atsakovas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Atsakovas, priimdamas nutarimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veikoje nebuvo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalaus dydžio ekonominę sankciją – 1 200 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k onstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra ekonominės sankcijos sumažinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja UAB „Ligerda“ 2023 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta 1 200 Eur bauda už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, t. y. iki nustatyto termino neįvykdė jai paskirtų privalomųjų nurodymų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nurodyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, aiškinant proporcingumo principo taikymą, yra nurodyta, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio, todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, taip tai į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad jos veikoje nebuvo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirtį švelnesnę, nei numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, baudą. Duomenų, jog dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, nenustatyta, be to, padarytas pažeidimas yra formalus.
Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti, poveikio priemonė yra 600 Eur dydžio bauda, todėl pareiškėjai UAB „Ligerda“ paskirta 1 200 Eur dydžio bauda mažinama iki 600 Eur dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ligerda“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ paskirtą 1 200 Eur baudą uždarajai akcinei bendrovei „Ligerda“ į 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.