Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-491-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-11
Bylos Nr.
1A-255-491-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus (pirm.), Eligijus Gladutis, Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. S., A.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
NUORAŠAS
Baudžiamoji byla 1 A – 00255 – 491 / 2008Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
Pranešėjas Valdas MeidusTeisėja Daiva GadliauskienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teisėjų Ričardo Gilio ir Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nuteistajam A. S.,jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl 2008 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., iš dalies sudedant subendrinus šias bausmes, jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1, 2 d., 65 str., šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 2007-05-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007-06-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2007-12-11 nutartimi paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 11 dienų ir 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. nuteistas už tai, kad :

1) 2007 m. rugpjūčio 16 d. apie 5 val., Panevėžyje (duomenys neskelbtini) esančiame bute, pagrobė F. M. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“ 400 Lt vertės;

2) 2007 m. rugsėjo 16 d. apie 20.30 val. Panevėžio rajone, Velžio seniūnijos Kibiškio kaime, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. V., t.y. galva trenkė jai į nosį, po ko griebė ranka už gerklės ir ją smaugė, kol T. V. jį atitraukė, taip padarydamas nukentėjusiajai L. V. nosies minkštųjų audinių sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo perkvalifikuoti jo veikas pagal kitus BK straipsnius ir skirti jam bausmę be realaus laisvės atėmimo. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino L. V. parodymus bei specialisto išvadą apie jai padarytus sužalojimus. Smūgį galva L. V. jis sudavė netyčia – jai keliant galvą, o jam tuo metu lenkiantis prie L. V.. Iš specialisto išvados matyti, kad L. V. nebuvo nustatyti jokie sužalojimai kaklo srityje, kurie esant realiam smaugimui turėjo išlikti. Įvykio vietoje buvęs liudytojas V. V. nepatvirtino, kad jis smaugė nukentėjusiąją. L. V. jį apkalba ir turi tam motyvų – su kaimynais Viršilomis jų šeima nuolat konfliktuoja dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, ir šis nedidelis konfliktas suteikė galimybę Viršiloms nesąžiningu būdu keršyti jam ir jo šeimai. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusiosios L. V. atstovė pagal įstatymą N. V., būdama tinkamai informuota apie teisiamojo posėdžio laiką, į posėdį neatvyko ir tai leido L. V. kompromituoti jį teismo metu bei iškraipyti realius faktus. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai jo veiksmus traktavo kaip smurtinius ir neteisingai perkvalifikavo jo padarytą veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str., todėl prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino ir vagystę iš F. M.. Su nukentėjusiuoju jis buvo pažįstamas iki įvykio. 2007-08-15 susitiko su juo 18 val., gėrė kartu kavą bei alų, vaikščiojo po miestą, šnekėjosi. Apie 1 val. nuėjo pas pažįstamą pernakvoti, alkoholio gėrė nedaug, todėl apsvaigęs nebuvo. Apie 5 val. ryte, būdamas blaivus, jis pasiėmė F. M. jam duotą telefoną, išėjo iš buto, telefoną pardavė. F. M. lengvabūdiškumas – duodant jam telefoną, pastūmėjo jį padaryti šią nusikalstamą veiką. Telefoną pardavė dėl to, kad neturėjo pinigų sugrįžti į namus bei atsiimti ankščiau lombarde užstatytą savo telefoną. Tą pačią dieną sutikęs F. M., viską jam papasakojo, nurodė vietą, kur pardavė telefoną, kuris vėliau F. M. buvo grąžintas. F. M. pats patvirtino, kad davė telefoną jam laikinam naudojimuisi – pasiklausyti muzikos. Teismas neteisingai įvertino, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – byloje tokių įrodymų nėra. Neteisingai buvo suprastas jo apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu – jis yra mažamokslis, sunkiai skaito, todėl pasirašydavo ant apklausos protokolo tyrėjai jį perskaičius. Niekada nėra tvirtinęs tyrėjai, kad nusikalstamai veikai jį pastūmėjo girtumas. Atsižvelgiant į tai prašo šią sunkinančią aplinkybė pašalinti.

Skunde apeliantas teigia, kad skirdamas bausmę teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo praeitį, t.y. į tai, kad jis ankščiau teistas, baustas administracine tvarka. Yra įsitikinęs, kad nuteisdamas jį realia laisvės atėmimo bausme teismas sudarė kliūtį integruotis jam į visuomenę, dirbti, sukurti šeimą. Jis prisipažino, tai ką yra padaręs, tačiau teismas dirbtinai apsunkino jo padarytas veikas ir nepelnytai nuteisė jį laisvės atėmimo bausme. Todėl prašo skirti jam bausmę, kuri neatimtų jam laisvės ir šeimos. Mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 140 str. 1 d. taikymo

Nuteistasis skunde prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 140 str. 1 d. į sunkesnę nusikalstamą veiką – BK 284 str. 1 d. Tokiu būdu nuteistasis prašo pabloginti jo teisinę padėtį.

Tam pirmiausiai nėra procesinio pagrindo, nes pagal BPK 320 str. 4 d. pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju įstatyme numatytų proceso dalyvių skundų, kuriais būtų prašoma pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, byloje nėra.

Nors apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su tuo, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., t.y. neigia tyčia naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją L. V., tvirtina nukentėjusiajai smūgį galva į nosį sudavęs netyčia, jos nesmaugęs, šie jo argumentai yra visiškai paneigti pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, su tokia apylinkės teismo išvada kolegija sutinka. Jo veiką teismas teisingai perkvalifikavo iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. kaip padarytą iš asmeninių paskatų, t.y. asmeninio konflikto metu.

Visų pirma, nuteistojo kaltę įrodo pačios nukentėjusiosios L. V. parodymai, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir A. S., šis priėjo prie jos ir galva trenkė į nosį, viena ranka sugriebęs už kaklo ją smaugė. Tokie nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios ir teismas neturėjo jokio pagrindo jais suabejoti. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą, kuri be to ir nebuvo įvykio vietoje bei konflikto aplinkybių nematė, neduoda jokio pagrindo abejoti pačios nukentėjusiosios parodymais. Priešingai nei teigia apeliantas, L. V. parodymus pilnai patvirtino įvykį nuo pat pradžios matęs liudytojas T. V., kuris matė tiek apelianto smūgį galva nukentėjusiajai į nosį, tiek jos smaugimą ranka spaudžiant kaklą. Byloje esanti specialisto išvada taip pat iš dalies patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo T. V. parodymus apie jai padarytą nosies sužalojimą – smūgis vienas, kietu buku daiktu. Nors specialistas teismo medikas ir nerado sužalojimų L. V. kaklo srityje, tačiau atsižvelgiant į įvykio aplinkybes tokie sužalojimai galėjo ir neatsirasti, nes nukentėjusioji neparodė, kad ji buvo smaugiama rankomis stipriai suspaudus jos kaklą. L. V. apylinkės teismui nurodė, kad po smaugimo kaklo oda buvo paraudusi, tačiau paraudimas kitą dieną išnyko. Nukentėjusiosios smaugimo faktą patvirtino ir liudytojas T. V. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo posėdyje naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją neneigė ir pats nuteistasis, pripažinęs, kad norėdamas pagąsdinti L. V. sudavė galva jai į nosį, o po to, siekdamas pataisyti nukentėjusiosios rūbus ties kaklu, sugriebė jai už kaklo (2 t., 155 b.l.).

Apelianto skundo motyvai, kad jis sudavė nukentėjusiajai į nosį netyčia bei kad jos nesmaugė, yra visiškai paneigti aukščiau paminėtais bylos duomenimis, pirmos instancijos teismas šiuos jo motyvus įvertino nuosprendyje ir pagrįstai juos atmetė. Apeliantas skunde kaip jį iš dalies teisinančius nurodo V. V. – nukentėjusiosios tėvo, parodymus. Tačiau, šis liudytojas, nors ir buvo įvykio vietoje konflikto pradžioje, bet buvo girtas ir paties sumušimo fakto nematė – apie tai jis patvirtino sužinojęs tik jau vakare (2 t., 158 b.l.). Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad ankščiau tarp A. S. bei V. šeimos būtų buvę kokie nors konfliktai, nesutarimai, todėl apelianto skundo motyvas, kad nukentėjusioji pusė jį apkalbėjo iš keršto yra neįtikinamas.

Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. tyčia galva trenkė nukentėjusiajai į nosį, po ko tyčia ranka sugriebė jai už gerklės ir smaugė, šiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas L. V. sveikatą. A. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl BK 178 str. 1 d. taikymo

Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas turėdamas galimybę laikinai pasinaudoti turtu, jį neteisėtai užvaldo.

Apeliantas neginčija, kad jis pasiėmė F. M. jam duotą, taigi jam nepriklausiusį, mobilaus ryšio telefoną ir jį pardavė. Iš byloje esančių įrodymų, o būtent, iš nukentėjusiojo F. M. bei paties nuteistojo parodymų matyti, kad F. M. savo telefoną davė A. S. tik paklausyti muzikos, tačiau ryte A. S., neįspėjęs F. M., savavališkai neteisėtai jį paėmė bei mieste pardavė. Tokie jo veiksmai pilnai atitinka vagystės požymius ir tinkamai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Tai, kad A. S. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami iš ankščiau, bei tai, kad nukentėjusysis, duodamas jam telefoną, pats elgėsi lengvabūdiškai, šio nusikaltimo kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Dėl A. S. skirtos bausmės

Apeliantas skunde ginčija jam teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio. Skunde jis tvirtina, kad vagystės metu buvęs blaivus. Tačiau šie skundo motyvai vėl gi neatitinka byloje surinktų įrodymų.

Pats nuteistasis apylinkės teismo posėdyje parodė, kad išeidamas iš buto su F. M. telefonu jis vis dar jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, jo paties nuomone, turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui – kaip jis išsireiškė teisme, būdamas blaivus to nebūtų daręs (2 t., 154 b.l.). Be to, jis telefoną pardavė siekdamas gauti pinigų parvažiavimui į namus – tai vėl gi iš dalies įrodo, kad pinigus nuteistasis jau buvo išleidęs galimai alkoholiui įsigyti. Išvakarėse su nuteistuoju gėręs alkoholinius gėrimus apylinkės teismui patvirtino ir nukentėjusysis F. M. (2 t., 155 b.l.). Todėl apylinkės teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad A. S. nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną pagrobė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. S. skunde tvirtina, kad apylinkės teismas jam paskyrė labai griežtas bausmes. Iš dalies su tuo galima sutikti – apeliantui paskirtos bausmės iš tiesų yra pakankamai griežtos. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį už atskiras įvykdytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas iš esmės teisingai ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino, kad A. S. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, nesunkūs. Jie baigti, vienas jų savanaudiškas. Teismas pagrįstai, kaip to reikalauja BK 54 str., atsižvelgė bei įvertino ir nuteistojo asmenybę – jis nusikalto ir šiuo nuosprendžiu nuteistas jau nebe pirmą kartą, paskutinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusius teistumus už taip pat tyčines nusikalstamas veikas – taigi, pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas, jis laikytinas recidyvistu. Jis nebuvo atlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių už mažiau pavojingas veikas, yra baustas administracine tvarka ir dar turi dvi tebegaliojančias administracines nuobaudas. Nors yra darbingas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jis niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Teismas atsižvelgė į A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat buvo atsižvelgta ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino padaręs F. M. turto vagystę ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus teismo nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo motyvus, kolegija pripažįsta, kad nuteistajam paskirtos bausmės, nors jos ir yra griežtos, tačiau nelaikytinos aiškiai neteisingomis, t.y. aiškiai per griežtomis.

Esant tokioms aplinkybėms apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą apylinkės teismo priimtą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Valdas MeidusTeisėjai (parašas) Ričardas Gilys(parašas) Eligijus Gladutis.