Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-10 · Administracinė byla Nr. A-525-823-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
A-525-823-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. A525 – 823/2009Procesinio sprendimo kategorija 24; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Č. skundu (b.l. 2 – 3), kurį patikslino (b.l. 57), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2006 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 06-N-063(196)-797 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą.

Nurodė, kad Tarnybos 2006m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 06-T-063(196)-l98 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje ir paskirtas advokatas E. U. Nesulaukęs teisinės pagalbos minėtoje byloje, kreipėsi keletą kartų į advokatą, tačiau jokio atsakymo negavo. Tuomet kreipėsi į Tarnybos direktorę, kad ji užtikrintų realios teisinės pagalbos suteikimą. Pareiškėjui pasiūlyta (2006-07-31 raštu Nr. 282) dar kartą kreiptis į paskirtą advokatą, tačiau jis ir vėl neatsakė į jo paklausimą. 2006 m. spalio 2 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Tarnybos direktorę, kad ji skubiai suteiktų realią teisinę pagalbą, tačiau jokio atsakymo negavo. 2006 m. lapkričio 14 d. jis pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, kad pakeistų paskirtą advokatą į kitą, kadangi jis piktybiškai neatliko savo pareigų, tačiau Tarnyba Sprendimu nutraukė paskirtą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į esmines faktines aplinkybes, neįvertinant to, jog buvo neatliekamos pareigos, vilkinamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, tuo padaryta žymi žala. Dėl susiklosčiusios situacijos kaltas ne tik advokatas E. U., bet ir Tarnyba, kuri visiškai nekontroliavo, kad būtų vykdomas jos Sprendimas, kuriuo suteikta antrinė teisinė pagalba. Dėl advokato E. U. veiksmų, netinkamai atliekant savo pareigas, ir dėl nepagrįsto Sprendimo jis patyrė didelius rūpesčius, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją. Patikslintame skunde pažymėjo, kad neturtinė žala atsirado dėl to, kad Tarnyba tinkamai neatliko savo tiesioginių pareigų, formaliai sprendė klausimą dėl teisinės pagalbos suteikimo, reikiamai nereagavo į jo raštus ir pranešimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 63 – 64) prašė palikti galioti Sprendimą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Tarnyba 2006 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 06-T-063(196)-l98, kuriuo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ir skirti advokatą E. U. 2006 m. liepos 31 d. Tarnyba gavo pareiškėjo 2006 m. liepos 17 d. raštą, kuriame teigiama, jog pareiškėjas nesulaukia iš Tarnybos paskirto advokato žinių dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 punktą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba, kuri apie priimtą sprendimą nedelsdama raštu praneša pareiškėjui, o pareiškėjas, gavęs sprendimą, kuriuo skiriamas advokatas, asmeniškai (žodžiu ar raštu) kreipiasi į advokatą dėl prašomos teisinės pagalbos. Advokatas E. U. žodžiu Tarnybą informavo, kad laiško, kurį nurodė siuntęs pareiškėjas, negavo. Pareiškėjas apie tai informuotas 2006 m. liepos 31 d. Tarnybos raštu Nr. 282. 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarnyba gavo pareiškėjui paskirto advokato E. U. 2006 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą (reg. Nr. 511), kuriame advokatas nurodė, kad teikti teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje dėl skolos priteisimo yra netikslinga, nes pareiškėjas nori, kad būtų tęsiamas procesas byloje, kuri vyko 2002 metais. Pareiškėjo ieškinys tokioje byloje atmestas, o apeliacinis skundas nepriimtas nagrinėti, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėjas skundė Kauno apygardos teismo nutartį atskiruoju skundu, jam buvo paskirtas advokatas, bet pareiškėjas teismo nurodymo nevykdė. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima tęsti bylą, nes teismo sprendimo apskundimo terminai pasibaigę, o jiems atnaujinti nėra pagrindo. Advokatas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tuo pažeidžia Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei pateikė siūlymą Tarnybai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Tarnyba Sprendimu nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Remdamasis Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinės bylos atnaujinimui nagrinėjamu atveju laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, o atstovavimas byloje dėl proceso atnaujinimo, nesant proceso atnaujinimo pagrindų, būtų neperspektyvus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 112 – 115) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Įstatymo 9 straipsniu, 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, nurodė, jog paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui advokatas E. U. informavo Tarnybą, kad teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje netikslinga, nes nenustatė pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima tęsti civilinę bylą, bei nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Tokie advokato veiksmai neprieštaravo Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatoms, o Tarnyba šiuo pagrindu priėmė skundžiamą Sprendimą, pagrįstą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais. Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, atitinkantį Įstatymo nuostatas bei įgyvendindama jai pavestas funkcijas ir uždavinius. Pažymėjo, kad vertinimą, ar yra Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytos aplinkybės (reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje neperspektyvus) gali atlikti antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, jog asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais. Atsižvelgdamas į civilinės bylos Nr. 2-964/2002 medžiagą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 ir 369 straipsnius, aplinkybę, jog advokatas E. U. nenustatė teismo proceso atnaujinimo pagrindų, apie tai informavo Tarnybą, pateikdamas Tarnybai išvadą, tai, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, dėl kurių procesas civilinėje byloje galėtų būti atnaujintinas, nenustatytas nei vienas teismo proceso atnaujinimo pagrindas, konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinės bylos atnaujinimui, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, o atstovavimas byloje dėl proceso atnaujinimo, nesant proceso atnaujinimo pagrindų, neperspektyvus. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad byloje nenustatyta duomenų, jog Tarnyba būtų vilkinusi antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, ar tinkamai nesivadovavo jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Nurodė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 118 – 119, 145 – 147), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nurodo, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo raštus su nusiskundimais dėl advokato E. U. veiksmų, privalėjo įspėti advokatą ir pareikalauti atlikti savo pareigas. Tokia pareiga Tarnybai nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių, įrodančių, jog Tarnyba piktybiškai neatliko savo pareigų, įtvirtintų Įstatyme.

3. Neįvertinta ta aplinkybė, jog advokatas E. U. savo pranešimą Tarnybai dėl pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo surašė 2006 m. rugpjūčio 28 d., o Tarnybai įteikė 2006 m. rugsėjo 25 d.

4. Nebuvo vertinta tai, jog Sprendimu teisinės pagalbos teikimas nutrauktas po septynių mėnesių nuo jos paskyrimo, o per minėta laikotarpį ji iš viso nebuvo teikiama.

5. Nesutinka su išvada, jog jo prašymas dėl teisinės pagalbos suteikimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir kad atstovavimas civilinėje byloje yra neperspektyvus. Nurodo, kad civilinėje byloje nustatytų trūkumų negalėjo pašalinti dėl objektyvių priežasčių.

6. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui neteisėtai neleido susipažinti su bylos medžiaga, pasirengti bylos nagrinėjimui teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 155) nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais ir palaiko savo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Taikant šią įstatymo nuostatą, būtina nustatyti, kokie asmenys yra laikomi neturinčiais teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Šio klausimo išsprendimui tiesioginę reikšmę turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnis. Byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte buvo numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Šios nuostatos reiškia, jog asmenys, reiškiantys akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.

Iš paminėtų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad asmeniui, kuriam yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir kuris reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, antrinės teisinės pagalbos teikimas turi būti nutrauktas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų nustatymas ir sprendimo dėl šios pagalbos teikimo nutraukimo priėmimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencija, todėl ši tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, turi teisę spręsti, ar asmens reiškiami reikalavimai laikytini akivaizdžiai nepagrįstais.

Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme reiškia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia inicijuoti proceso atnaujinimą. Ginčijamas atsakovo sprendimas tvirtina, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje akivaizdų nepagrįstumą nustatė įvertinęs advokato E. U. pranešimą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, dėl kurių procesas civilinėje byloje galėtų būti atnaujintinas, taip pat nenustatytas nei vienas teismo proceso atnaujinimo pagrindas. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant prašymą dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįsta bei neperspektyvu, nes pareiškėjas nei vienoje šio ginčo nagrinėjimo stadijoje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, dėl kurių procesas civilinėje byloje galėtų būti atnaujintinas.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pažymėtina, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtini tris elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo priteisti pareiškėjo reikalaujamą žalos atlyginimą nėra.

Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl ginčijamo atsakovo sprendimo bei netenkino reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius