- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-139-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46503-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- D. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nuteistajam subendrintos skirtingais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 15 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą ir subendrino D. S. paslirtas bausmes – Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, skirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu D. S. skirtos 9 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, D. S. skirtos 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 metus laisvės atėmimo bausmės, ir D. S. paskirta galutinė subendrinta 13 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į D. S. paskirtą bausmę įskaityta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, įskaitytą laiką, esant laikinai sulaikytam ir suimtam bei šiais nuosprendžiais skirtų ir atliktų bausmių laiką.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis D. S. prašo nutartį pakeisti ir, bendrinant paskirtas bausmes, skirti mažesnę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino ir paskyrė jam galutinę bausmę. Teismas pernelyg sureikšmino jo ankstesnius teistumus. Taip pat nebuvo atsižvelgta užimtą poziciją bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme, t. y., jog jis pripažino visas esmines, turinčias juridinę reikšmę jo padarytai veikai kvalifikuoti, bylos aplinkybes, buvo prašoma atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio tvarka bei jo užimtą poziciją nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. byloje taip pat buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Jis augina keturis mažamečius vaikus, vienas iš jų yra neįgalus. Šios faktinės aplinkybės galėjo įtakoti teismo apsisprendimą bendrinant jam paskirtas bausmes, jas apimti taip, kad griežtesnė bausmė (9 metų ir 9 mėnesių) apimtų švelnesnę (6 metus ir 4 mėnesius) visiškai arba bent didesnę jos dalimi ir paskirti bausmę, neviršijant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto maksimalaus 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padėtų pasiekti BK 41 straipsnio nustatytus bausmės tikslus ir būtų adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
6. Skundu nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, arba pridėti dalį bausmės, neviršijant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto maksimalaus 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi nesutinkama su apylinkės teismo nutarties dalimi dėl paskirtos galutinės bausmės dydžio.
7. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, bausmių apėmimą teismas taiko: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirtas 20 metų laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti bausmių apėmimą, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, nesiskiria pagal savo pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius, nei už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
8. Pirmosios instancijos teismas aukščiau minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios taip pat būtų taikomos vienu nuosprendžiu skiriant subendrintą bausmę už padarytas kelias nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad D. S.atskirais nuosprendžiais buvo nuteistas, be kita ko už sunkių nusikalstamų veikų padarymą, apylinkės teismas pagrįstai taikė švelnesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nes baudžiamasis įstatymas nenumato išskirtinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina bendrinant bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
9. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, negalima daryti išvados, kad apylinkės teismo pridėta bausmės dalis – 4 metai iš paskirtos 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta – 13 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga. Pirmiausia pažymėtina, kad priimant skundžiamą nutartį, apylinkės teismas įvertino, kad atskirais nuosprendžiais D. S.buvo pripažintas kaltu už sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, D. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi minėtu teismo nuosprendžiu nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu, atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes, sprendžiant dėl bausmių bendrinimo ir nėra jokio pagrindo.
10. Taip pat iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose. Taigi pirmosios instancijos teismas, subendrindamas D. S.atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui (taip pat ir subendrinimui) reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuosprendžiuose aptartos aplinkybės apie nuteistojo teistumus rodo pakankamai intensyvų ir sistemingą D. S.nusikalstamą elgesį. Tokių aplinkybių kontekste, apylinkės teismo pridėtos bausmės dalis BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos minimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per didelė.
12. Teismo vertinimu, paskirtų bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais paskirta bausmė turi būti teisinga, o bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, bausmės negali būti mažesnės nei sankcijose nustatytas minimalus atitinkamų bausmių rūšių dydis, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021 ir kt.). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, teismas prideda dalį paskirtos bausmės ir į paskirtą bausmę įskaito atliktos bausmės dalį. Taigi, šiuo pagrindu subendrindamas bausmes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl pridedamos bausmės dalies dydžio, vertindamas visą paskirtą bausmę ir į bausmę įskaitydamas jau atliktos bausmės dalis.
13. Skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis augina keturis mažamečius vaikus, vienas iš kurių yra neįgalus, nagrinėjamų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pakankamos konstatuoti, jog apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą galutinę bausmę. Taigi skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo D. S. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.