Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-420-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
1-420-780/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-420-780/2019Proceso Nr. 1-01-1-33127-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. R. 2018-07-12 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio, esančio gyvenamos sodybos teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį – motiną (duomenys neskelbtini), kuriai kilusio konflikto metu rankos delnu sudavė smūgį į kairę ausį ir, (duomenys neskelbtini) nukritus ant žemės, spyrė jai koja vieną kartą į krūtinės sritį ir du kartus į kairįjį šoną, tuo nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairės krūties srityje, kairio dilbio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis G. R. 2019-02-13 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – motiną (duomenys neskelbtini), kuriai tuščiu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir dėl dešinio antakio srities muštinės žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. R., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad 2018-07-12 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susiginčijo su motina A. E. R., kuriai kilusio konflikto metu rankos delnu sudavė smūgį į kairę ausį ir kai motina nukrito ant žemės spyrė jai koja vieną kartą į krūtinės sritį ir du kartus į kairį šoną. 2019-02-13 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, motinai A. E. R. tuščiu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, motinai iš antakio bėgo kraujas, jai turėjo skaudėti (II t., b. l. 83-85, 90-92, 156-157).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- A. E. R. protokolu-pareiškimu (I t., b. l. 1-6), kad jos sūnus G. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2018-07-12 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), prie jų sodybos esančio tvenkinio delnu trenkė jai vieną kartą į kairę ausį. Jai pargriuvus, jis vieną kartą spyrė į krūtinę ir du kartus spyrė į kairį šoną. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (I t., b. l. 20-22), kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esanti sodyba, kurios vakarinėje pusėje yra tvenkinys;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (I t., b. l. 23-26), kuriame nurodyta, kad prieš A. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), smurtą naudojo jos sūnus G. R., gim. (duomenys neskelbtini). G. R. ranka smūgiavo pranešėjai į kairę ausį. Jai pargriuvus, vieną kartą spyrė į krūtinę ir du kartus į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kaip smurtą galintys rodyti požymiai pažymėta pagal kodus: 1) kairė ausis (vizualiai pažymėta kairė ausis ir skruosto sritis ties ausimi); 2) krūtinė;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (I t., b. l. 27), kuriame nurodyta, kad 2018-07-12 apie 9.45 val. iš Alytaus AVPK budėtojo gautas pranešimą, kad pranešėjos anūkas A. R., virš 30 m., su draugu mušė pranešėją lazdomis. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja A. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo ne anūkas, o jos sūnus G. R., gim. (duomenys neskelbtini). G. R. smurtaudamas buvo neblaivus, jam nustatytas 2,17 prom. girtumas;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (II t., b. l. 1-5), kad 2019-02-13 apie 17 val., A. E. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto metu jos sūnus G. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, rankoje laikydamas tuščią butelį nuo degtinės, juo sudavė vieną smūgį į galvos sritį, taip ją sužalodamas ir sukeldamas fizinį skausmą;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (II t., b. l. 23-25), kuriame užfiksuota įvykio vieta –sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvė, kurioje rastas ir paimtas degtinės butelis, šlai jo ant grindų kraujo lašai;

- daiktų apžiūros protokolu (II t., b. l. 31-32), kuriame užfiksuotas 2019-02-13 įvykio vietos metu paimtas tuščias stiklinis butelis, ant butelio kraujo dėmių nesimato, butelis nepažeistas, neįskilęs;

- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele (kopija) (I t., b. l. 124-125), iš kurios matyti, kad 2018-07-12, teikiant VšĮ „Lazdijų ligoninė“ būtinąją pagalbą, 12.26 val. pacientė A. E. R., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūrėta chirurgo. Pacientė atvežta policijos dėl smurtinio sužalojimo. Ligonė skundžiasi kairės ausies skausmu. Pacientė teigia, kad sumušė sūnus, kuris šiandien apie 9 val. delnu trenkė į kairį skruostą. Be sąmonės nebuvo. Gydymas neskirtas;

- specialisto išvada Nr. G 671/2018 (06) (I t., b. l. 41), kurioje konstatuojama, kad A. E. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės krūties srityje, kairio dilbio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius rankomis, tiek ir spardant kojomis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

- specialisto išvada Nr. G 137/2019 (06) (II t., b. l. 52), kurioje nurodyta, kad A. E. R. kliniškai nustatyta dešinio antakio srities muštinė žaizda. Sužalojimas padarytas veikiant dešinio antakio sritį kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

- nukentėjusiosios A. E. R. parodymais (I t., b. l. 29-30, 33-35; II t., b. l. 55-57), kad jos ir sūnaus G. R. konfliktas įvyko prie tvenkinio, kuris yra (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojo namo teritorijoje. Sūnus jai sudavė vieną smūgį ranka į kairę ausį, ji jautė fizinį skausmą. Vizualių sužalojimų ausies srityje jai neliko. Po šio smūgio ji nukrito ant pievos, kiek pamena, nukristi galėjo ant kairiosios rankos. Kai ji nukrito ant pievos, G. R. jai vieną kartą spyrė į krūtinės kairę pusę, du kartus spyrė į kairįjį šoną, spyriai nebuvo stiprūs, jautė tik fizinį skausmą. 2019-02-13 jos sūnus G. R. visą dieną buvo namuose nuo ryto gėrė degtinę. G., būdamas neblaivus, visą dieną kibo prie jos, jos vyro V. ir jos sūnaus A. Jis juos keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tačiau jie, žinodami G. konfliktišką būdą, į tokius jo išpuolius nekreipė dėmesio. Apie 17 valandą namuose buvo tik ji ir jos sūnus G. Jos vyras ir kitas sūnus A. tuo metu buvo lauko virtuvėlėje, kur A. gamino valgyti. G. tuo metu namuose pradėjo triukšmauti. Ji jam pasakė, kad jau užteks tų girtuokliavimų ir nuolatinio alkoholio vartojimo bei papriekaištavo dėl nuolatinio triukšmavimo namuose. T. G. ant jos supyko ir į ranką paėmęs ką tik baigtą gerti degtinės butelį, virtuvėje priėjo prie jos ir tuo buteliu trenkė jai į galvos sritį. Ji iš karto pajuto, kaip jai iš antakio pradėjo tekėti kraujas, susiėmė už jo ranka ir paėmusi savo telefoną, bandė iškviesti policiją bei medikus. Tuo metu G. išėjo iš namo ir nuėjo į lauko virtuvėlę, kur buvo jos kitas sūnus A. ir jos vyras V. Jos vyras V. ir sūnus A. nematė kilusio konflikto tarp jos ir jos sūnaus G. Supratusi, kad pati negalėsi išsikviesti pagalbos, ji taip pat nuėjo į lauko virtuvėlę, kur A. pasakė kas atsitiko, jam padavė savo telefoną ir paprašė, kad jis iškviestų pagalbą. K. A., paskambinęs pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją ir medikus, G., nieko nesakydamas, iš lauko virtuvėlės išėjo;

- liudytojo A. R. parodymais (I t., b. l. 47-49, 52-54), kad 2018-07-12 prie tvenkinio, kuris yra (duomenys neskelbtini) gyvenamosios sodybos teritorijoje, įvyko konfliktas tarp jo tėvo G. R. ir jo motinos A. E. R. Naudoto smurto nei jis, nei jo draugas nematė, nes jis su draugu išgirdę, kad jie pradėjo vienas ant kito rėkti, nuėjo prie kito šalia esančio tvenkinio. Juos matė tik vienas ant kito rėkiant;

- liudytojo A. R. parodymais (II t., b. l. 61-62), kad jo brolis G. 2019-02-13 visą dieną namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Tos dienos vakare jis buvo lauko virtuvėlėje, kur gamino valgyti. Kelios minutės po 17 val. į virtuvėlę atėjo neblaivus jo brolis G. Jis jam nieko nesakė, tik kažką sumurmėjo. Paskui jį į virtuvėlę atėjo ir jo mama A. R., kuri verkė ir buvo susiėmusi už akies. Jis pamatė, kad jai virš akies, ties antakiu yra didelė kraujuojanti žaizda. Mama jam pasakė, kad ją degtinės buteliu sužalojo jo brolis G. Mama paprašė, kad iškviestų jis greitąją pagalbą ir policiją;

- informacija apie asmens duomenis (I t., b. l. 100), iš kurios matyti, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), motina yra A. E. R., gim. (duomenys neskelbtini);

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. R. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta, nes nukentėjusiosios sužalojimai konstatuoti teismo medicinos eksperto pateiktose specialisto išvadose, o nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojų parodymai bei įvykio vietoje rasti daiktai ir pėdsakai patvirtina, kad nukentėjusiąją du kartus tyčia sužalojo kaltinamasis.

Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas du kartus sukėlė savo motinai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip du nusikaltimai, padaryti prieš savo šeimos narį skirtingu laiku, skirtingais veiksmais, kurių nesieja bendra tyčia.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (II t., b. l. 160-162, 164).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­iamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (I t., b. l. 101), baustas administracine tvarka (I t., b. l. 102-107), bedarbis (I t., b. l. 108, 109), gyvenamosios vietos seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad yra pastebėtas neblaivus viešose vietose, tėvai skundžiasi, kad būdamas neblaivus namuose triukšmauja, yra agresyvus ir nepagarbiai elgiasi su jais (I t., b. l. 112).

Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­me­nybę, jo turtinę padėtį, atsakomybę leng­vi­nan­čią ir sunkinančią aplinky­bes, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam gali būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis), todėl manytina, jog prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, ati­tinka nusikalstamų veikų sunkumą ir yra tinkama bei pa­kan­ka­ma bausmė kaltinamajam. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, ir prie vienos bausmės pridėtina 3 (trijų) mėnesių dydžio kitos bausmės dalis, nes visiškas bausmių sudėjimas už pirmą kartą padarytas tokio pobūdžio veikas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. R. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo artimojo giminaičio (motinos) atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 72² str.).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pa­nai­kin­tinos pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tuščias stiklinis butelis sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (padarytą 2018-07-12), ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (padarytą 2019-02-13), ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti keturias paras, G. R. išbūtas laiki­name su­lai­ky­me nuo 2018-07-12 iki 2018-07-13 ir nuo 2019-02-13 iki 2019-02-15, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

G. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tuščią stiklinį butelį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, sunaikinti kaip menkavertį.

Išaiškinti G. R., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskir­tų vie­šų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje nu­ma­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka