Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 78.2.1.; 116.1.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 19 d.

išvadą teikiančios institucijos–Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Junčytei, Gražinai Žukauskaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus ir paaiškino, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir ja nesirūpino. Nurodė, kad atsakovas prieš 10 metų išvyko į Ispaniją uždirbti pinigų šeimai, tačiau tik vieną kartą, maždaug po trejų metų nuo išvykimo buvo atsiuntęs 50 eurų apipirkti dukrai. Daugiau atsakovas šeimos nerėmė ir prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Į Lietuvą buvo grįžęs tik du kartus, pirmą kartą – po pusantrų metų, o kitą kartą – prieš metus. Tik dabar atsakovas pradėjo skambinti dukrai, domėjosi apie ištuokos bylą. Jų bendravimas prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų. Mano, kad santuokos išsaugoti nebėra galimybių, nes su atsakovu kartu nebegyvena jau 10 metų. Žemės sklypą įsigijo santuokos pradžioje, jį naudoja, prižiūri viena pati, todėl po santuokos nutraukimo prašo jį priteisti jos asmeninėn nuosavybėn. Butus prašo taip pat priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, kadangi tai yra vienas bendras (sujungtas) butas, jį prižiūri ir išlaiko viena, atsakovas prie buto išlaikymo ir remonto visiškai neprisidėjo ir neprisideda, be to, atsakovas jau daug metu jame negyvena, yra išvykęs į užsienį ir grįžti iš ten neketina. Transporto priemones prašo priteisti atsakovui, nes jomis naudojasi atsakovas. Nurodė, kad nei ji, nei atsakovas kreditorių neturi. Išlaikymo iš atsakovo sau priteisti neprašo. Prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, procesiniai dokumentui atsakovui buvo įteikti, procesinius dokumentus registruotu paštu siunčiant į Ispaniją (b.l. 59), atsakovo neatvykimo priežastis nežinoma.

Išvadą teikiančios institucijos – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė išvadą (b.l.34-35).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, jog šalys susituokė 1987-03-07 (b.l. 15). 1995-06-16 jiems gimė dukra G. (b.l. 8), kuri šiuo metu yra nepilnametė, o 1987-07-28 gimė dukra D., kuri šiuo metu yra jau pilnametė. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, jog šalys jau dešimt metų gyvena atskirai, nuo tada, kai atsakovas išvyko į užsienį uždarbiauti. Nuo to laiko šalys bendrai ūkio nebetvarko, praktiškai ryšių nepalaiko. Ieškovė viena išlaikė vaikus, o atsakovas prie dukterų išlaikymo dėl nepateisinamų priežasčių prisidėjo tik nežymia dalimi, maždaug po trejų metų išvykimo ieškovei atsiųsdamas 50 eurų dukrai apipirkti. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tarp šalių sudarytai santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.).

Ieškovė teigia, jog santuoka iširino, nes atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpino ir neišlaikė. Sutinkamai su CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. J. patvirtino ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpino, neišlaikė, todėl šie teiginiai pripažįstami įrodytais.

CK 3.60 str. 3 d. preziumuoja, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu šis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas daro išvadą, jog ši aplinkybė šio ginčo atveju yra įrodyta - atsakovas prieš dešimt metų paliko šeimą, ja nesirūpino, jos neišlaikė, prie vaikų išlaikymo praktiškai neprisidėjo. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas abejingas šeimos ryšių išsaugojimui ir jos atkūrimui, bendro ūkio tvarkymui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo S. S. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Įstatyme suteikta teisė sutuoktiniui po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, jai paliktina santuokinė pavardė „S“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija pažymėjo, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai ir panašiai) priežastys.

Ieškovė prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą padalinti taip:

jos (ieškovės) asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23.42 kv.m. 1 kambario butą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), 1/4 ūkinio pastato, kurio (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinius (lauko tualetas), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 25 kv.m. 1 kambario butą, kurio (duomenys neskelbtini), 1/4 ūkinio pastato, kurio (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinius (lauko tualetą), kurio (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovo S. S. asmeninės nuosavybėn prašė priteisti transporto priemonę VW PASSAT, v.n (duomenys neskelbtini) 1985 m. laidos, spalva pilka, 1500 Lt vertės ir transporto priemonę OPEL ASCONA, v.n (duomenys neskelbtini) 1988 m. laidos, spalva mėlyna, 1500 Lt vertės. Ieškovė už atsakovui tenkančias transporto priemones piniginės kompensacijos jos naudai priteisti neprašė, tačiau prašė, jog 4300 Lt dydžio piniginė kompensacija, kurią ji turėtų atsakovui sumokėti už atsakovo turto dalies jos naudai priteisimą, būtų įskaičiuota į iš atsakovo priteistino materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė paaiškino, kad jos naudai prašo priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nes atsakovas jo nevaldo, juo nesinaudoja, nesirūpina, neišlaiko, maždaug prieš 10 metų palikęs šeimą, ji viena pati rūpinasi šiuo turtu, jį išlaiko, moka mokesčius, remontuoja ir mano, kad ateityje padėtis iš esmės nepasikeis, tai patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 69-96, 98-103, 123-131), liudytojos R. J. parodymai. Paaiškino, jog transporto priemones prašo priteisti atsakovui, nes ne ji (ieškovė), o atsakovas jomis naudojasi, ką iš esmės patvirtina byloje esantis AB ,,Lietuvos draudimas“ 2005-05-26 raštas (b.l. 97). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir nesutikimo su tokiu santuokoje įgytu turto padalinimo būdu argumentų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jis sutiko su ieškovės pasiūlytu turto padalinimo būdu. Teismo nuomone, ieškinyje nurodytas šalių santuokoje įgyto turto padalinimas nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepilnamečio vaiko, kuris po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove, interesų, atsakovas santuokoje įgytu turtu nesinaudoja jau daug metų, jo neprižiūri ir neišlaiko, ieškovė viena juo rūpinasi, išlaiko, prižiūri, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, aukščiau nurodytas nekilnojamas turtas ieškovei priteistinas natūra, o iš ieškovės atsakovui skaičiuotina piniginė kompensacija – 4300 Lt dydžio už ieškovei tenkančią didesnę šio turto dalį. Tuo tarpu, atsakovui priteistinos transporto priemonės: automobilis VW PASSAT, v.n (duomenys neskelbtini) 1985 m. laidos, pilkos spalvos, 1500 Lt rinkos vertės bei automobilis OPEL ASCONA, v.n (duomenys neskelbtini) 1988 m. laidos, mėlynos spalvos, 1500 Lt rinkos vertės, nes jomis naudojasi atsakovas. Piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę registruotino kilnojamojo turto dalį ieškovės naudai iš atsakovo nepriteistina, nes atsakovė jos nepageidavo.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė bendrų sutuoktinių prievolių kitiems kreditoriams.

CK 3.169 str. prasme, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str.). Taikant CPK 376 str. 3 d., nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina – ieškove G. S., nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus, taip pat atsižvelgiama į pačios nepilnametės nuomonę (b.l. 37), Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b.l. 34-35) (CK 3. 169 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui G. S., gim. 1995-06-16, nes atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaiko (CK 3.194 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės. Sprendžiant dėl išlaikymo formos ir jo dydžio, turi būti įvertinti protingi vaikų poreikiai bei turtinė jų tėvų padėtis. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 700 Lt. Teismo nuomone, tokio amžiaus (17 metų) vaikui, turinčiam įprastinius poreikius, reikalinga, kad patenkinti būtiniausių biologinių vaiko poreikių, tinkamo socialinio vystymo, reikiamų bendravimo ir pažinimo galimybių, laisvalaikio praleidimo, poilsio garantavimo užtikrinimą, ne mažesnė nei 700 Lt suma. Atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, kur jis pripažįstamas ne mažesniu nei MMA (šiuo metu 850 Lt) kiekvienam asmeniui.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nepilnamečio vaiko amžių bei jo poreikius, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo dukters G. išlaikymui priteisiama kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų neįgalus ar nedarbingas, atsakovas yra išvykęs į užsienį, tikėtina, kad ten atsakovas dirba ir gauna pajamas, juo labiau, kad atsakovas gavęs teismo procesinius dokumentus atsiliepimo į ieškinį nei prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti materialinio išlaikymo nepilnametei G., teismui nepareiškė, taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių išlaikymo teikimą, todėl teismas, išimtinai atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius, ieškovės reikalaujamo dydžio. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2012-04-19.

Sutinkamai su CK 3.200 str. išlaikymas priteisimas nuo teisės į jį atsiradimo momento, bet ne ilgiau nei už trejus metus. Šiuo atveju teisė į išlaikymą atsirado, kai buvo nustota jį teikti, tačiau ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už trejus metus, t.y. 36 mėnesius. Tokiu būdu, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14400 Lt (36 mėn. x 400 Lt). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas konkrečia pinigų suma, nes labiausiai atitinka vaiko interesus. Į šią sumą įskaitytina 4300 Lt piniginė kompensacija, kurią atsakovui privalo sumokėti ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį, todėl iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas – 10100 Lt.

Ieškovei pavedama mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 693 Lt (100 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 100 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, 349 už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą). Ieškovė yra sumokėjusi 170 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – byloje sudaro 34 Lt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai, todėl šio sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar kitam sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.) (2008-09-23 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2008). Todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (LR CPK 79 str., 80 str. 88 str., 93 str., 96 str.). Žyminio mokesčio priteisimas iš ieškovės už jai po santuokos nutraukimo tenkančią turto dalį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes sprendimas priimamas jos naudai, todėl atsakovui tenka prievolė atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei – jos patirtas ir valstybei (CPK 96 str.5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., 293 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp G. S., gim.1968-05-17, a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim.1965-05-10, a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1987-03-07 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75, nutraukti dėl atsakovo S. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. S. palikti „S.“ pavardę, o S. S. - ,,S.“.

Nepilnametės G. S., gim.1995-06-16, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina G. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. S., gim.1995-06-16, a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos-2012-04-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) G. S., gim.1995-06-16, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus - 10100 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą litų).

Nepilnametei G. S., gim.1995-06-16, priteistų lėšų tvarkytoju paskirti G. S. uzufrukto teisės pagrindu.

Konstatuojama, jog bendrų kreditorių šalys neturi, reikalavimų vienas kitam dėl išlaikymo šalys nereiškia.

Priteisti ieškovei G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

-0,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-23,42 kv.m. 1 kambario butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių (lauko tualetas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

-25 kv.m. 1 kambario butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių (lauko tualetą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

-transporto priemonę VW PASSAT, v.n (duomenys neskelbtini) 1985 m. laidos, pilkos spalvos, 1500 Lt rinkos vertės;

-transporto priemonę OPEL ASCONA, v.n (duomenys neskelbtini) 1988 m. laidos, mėlynos spalvos, 1500 Lt rinkos vertės.

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 170 Lt žyminio mokesčio, 340 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 26 Lt už nekilnojamojo turto registro pažymas.

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 523 Lt žyminio mokesčio ir 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.