Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. J. (V. J.), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija, su savimi turėjo savigynai išduotą B kategorijos ginklą „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. į teismo posėdį, vykusį 2020 m. gruodžio 1 d., 8.30 val. neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 2-3)) bei elektroniniame laiške nurodė sutinkantis, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad V. J. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. Š. 2020 m. lapkričio 6 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 17-ANR_P-797-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, V. J. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat jo paties paaiškinimas, kad su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 2-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. A. 2020 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnį nustatyta, kad V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.05 val. vairavęs „Toyota“ markės automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sustabdytas policijos pareigūnų, su savimi turėjo legaliai laikomą šaunamąjį ginklą „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėtuvę su 7 šoviniais (b. l. 4-5).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d., 16.29 val. V. J. buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas (b. l. 12).

Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. (E. K.) 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.05 val. sustabdžius transporto priemonę „Toyota“ dėl galimai neblaivaus vairavimo, V. J. pasakė, kad automobilyje yra ginklas. Iš automobilio salono paimta juoda rankinė, kurioje gulėjo ginklas „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 7 vnt. šovinių. Ginklas buvo įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą (b. l. 18).

V. J. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal ANK 227 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J. kaltę, padarius ANK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Visų pirma, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, kuriame užfiksuotos visos jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. su inkriminuojamu pažeidimu sutiko (b. l. 2-3). Štai iš policijos pareigūno E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.05 val. sustabdžius transporto priemonę „Toyota“ dėl galimai neblaivaus vairavimo, V. J. pasakė, kad automobilyje yra ginklas. Iš automobilio salono paimta juoda rankinė, kurioje gulėjo ginklas „Makarov“ su dėtuve, kurioje buvo 7 vnt. šovinių. Ginklas buvo įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą (b. l. 18). Be kita ko, tyrėjos D. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog V. J. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.05 val. vairavęs „Toyota“ markės automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sustabdytas policijos pareigūnų, su savimi turėjo legaliai laikomą šaunamąjį ginklą „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėtuvę su 7 šoviniais (b. l. 4-5). Tuo tarpu aplinkybę, jog aptariamo įvykio metu V. J. administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurio matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d., 16.29 val. jam buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas (b. l. 12). Minėti įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog V. J. aptariamo įvykio metu, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija, su savimi turėjo savigynai išduotą B kategorijos ginklą „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Dėl V. J. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

ANK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Skirdamas V. J. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su disponavimu ginklu, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirta nuobauda negalioja. V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. J. skirtina ANK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus nuobaudos vidurkiui.

ANK 227 straipsnio 4 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju V. J. su savimi laikytas ginklas legaliai priklauso jam pačiam, tyrimo metu V. J. pateikė leidimą laikyti (nešioti) ginklus bei ginklo pažymėjimą (b. l. 13-14). Taigi asmuo turi leidimą laikyti (nešioti) ginklus, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nusižengimu nebuvo sukelti neigiami padariniai, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė gailėjimąsi dėl nusižengimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, šiuo atveju ginklo konfiskavimas nėra būtinas, todėl V. J. administracinio poveikio priemonė neskirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124631589.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.