Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2952-1055/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-10-16
Bylos Nr.
e1-2952-1055/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11637-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ana Karšul
Kaltinamasis
S. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2952-1055/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11637-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1; 2.12.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2021 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 50 MGL dydžio bauda. Bauda sumokėta 2021m. rugpjūčio 4 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2023 m. balandžio 1 d. apie 03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia sudavė tris smūgius kumščiu A. S. į kairės pusės veido sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą veido kairėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 15 d. apklaustas įtariamuoju S. V. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, įtarimo kopiją gavo. Nori pasinaudoti savo teise ir šios apklausos metu neduoti parodymų. Dėl jam pareikšto įtarimo pasitars su savo gynėju bei sekančios apklausos metu duos parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 6 d. papildomai apklaustas įtariamuoju S. V. parodė, kad A. S. yra jo draugė, jie draugauja apie 1,6 metų, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. 2023 m. kovo 31 d. A. S. atvyko pas jį į svečius, jie praleido laiką jo bute, vartojo alkoholį, po ko vakare nuėjo miegoti. Nakties metu tarp jų su A. S. įvyko konfliktas, dėl ko jis įvyko, jis neatsimena. Kiek pamena, konflikto metu pasikarščiavęs, spontaniškai ir neapgalvotai panaudojo prieš A. S. fizinį smurtą, kiek tiksliai sudavė smūgių kumščiu, neatsimena, tačiau įtarime nurodyto smūgių skaičiaus neginčija. Dėl savo elgesio labai gailisi, išvadą padarė, ateityje tokios klaidos nekartos. A. S. dėl įvykio atsiprašė, ji priėmė jo atsiprašymą, jis ir toliau su ja palaiko artimus santykius. Labai norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomai apklaustas įtariamuoju S. V. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė 2023 m. birželio 6 d. apklausos metu. Norėtų parodyti, kad šis įvykis neįtakojo jų su A. S. santykių, jie ir toliau gerai su ja sutaria. Dėl padaryto įvykio labai galisi.

Iš 2023 m. balandžio 2 d. nukentėjusiosios A. S. policijai pateikto pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusioji pranešė, jog 2023 m. balandžio 1 d. apie 03.00 val. tarp jos ir draugo S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl to, kad į namus, kur ji gyvena, (duomenys neskelbtini)

grįžo gyventi jos buvęs sutuoktinis R. S.. Konflikto metu, S. V. jai 3 kartus kumščiu sudavė per kairės pusės veidą, tuo padarydamas jai kairio paakio, skruostikaulio, smilkinio ir apatinio žandikaulio sumušimus. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir draugą S. V. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 2 d. apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2023 m. kovo 31 d., vakare, iš savo namo atvažiavo pas draugą S. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Jie draugauja apie metus, tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, ji gyvena atskirai, tačiau 2023 m. kovo 31 d. liko nakvoti pas S. V.. Apie 21-22 val. ji nuėjo miegoti, S. V., pasiėmęs šuniuką, išėjo į kiemą. Atsikėlusi pamatė, kad S. dar nemiega, nors jau buvo vėlu. T. S. pradėjo prie jos kabinėtis, kaltino, kad ji pasiliko buvusio vyro pavardę, bei, kad buvęs vyras išsiskyręs su savo drauge, grįžo gyventi į tą patį namą, kur ir ji gyvena, nors ji su vyru jau apie 2 metus yra išsituokę, tačiau namas yra bendra jungtinė nuosavybė, priklausanti abiem ir ji negali neleisti buvusiam vyrui gyventi jos namo dalyje. A. S. nepavyko S. tai paaiškinti ir jis puolė ją. Konflikto metu jis jai sudavė 3 kartus kumščiu į kairės pusės veidą, sudavė į krūtinės ląstą. Po to S. pradėjo verkti, atsiprašinėjo, ji dar kurį laiką pabuvo jo namuose, nes bijojo išeiti ir jam užmigus, ji apsirengė ir išsikvietusi taksi, išvyko. Grįžusi namo, nuėjo miegoti. Šiandien vakare ją pamatęs buvęs vyras, paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad pati susitrenkė, tačiau buvęs vyras nepatikėjo ir apie įvykį pranešė policijai. Tai ne pirmas kartas, kai S. prieš ją yra pakėlęs ranką, tačiau taip stipriai sužalojęs yra pirmą kartą, anksčiau ji niekada nesikreipė. Tyrėjui paklausus, ar vakar ji ir S. vartojo alkoholį, ar kilusio konflikto metu buvo apsvaigę, parodė, kad su S. nieko nevartojo, taip pat jo akivaizdoje jis nieko nevartojo, tačiau šiandien sužinojo, kad jis buvo susitikęs su draugais ir kažką vartojo, ką, pasakyti negali. Visi barniai su S. yra dėl buvusio vyro, nes jis pavydi, o pavydo metu jis jau savęs nekontroliuoja, tampa agresyvus, nors vėliau gailisi ir prašo jam atleisti, žadėdamas, kad daugiau tai nepasikartos, tačiau vėl ir vėl tas pats. Kaip jau minėjo, ir šiandien nesikreiptų, tačiau ją įkalbėjo buvęs vyras, kad reikia kreiptis į policiją, ir ji sutiko. Kadangi jau atvyko į policijos įstaigą, todėl sutiko rašyti pareiškimą, tačiau šiuo metu labai blogai jaučiasi ir prašo nutraukti apklausą, nes žada vykti į gydymo įstaigą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apsaugoti ją nuo draugo S. V.. Daugiau šiuo metu nieko papildomai papasakoti neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad su S. V. draugavo apie metus laiko. Jis visada su ja elgėsi labai gražiai. Jie susitikinėjo kiekvieną dieną. Taip pat ir šiam savaitgaliui ji buvo atvažiavusi pas jį, kur viskas ir įvyko. Ji naktį miegojo, o S. V. nakties metu trumpam buvo kažkur išėjęs, po ko grįžo lyg kažko pavartojęs, įniršęs ir pradėjo kažkokį konfliktą. Ji net nespėjo suprasti, dėl ko, viskas įvyko labai greitai, sekundžių bėgyje, kai jis jai trenkė kumščiu (negali pasakyti, kokios rankos, tiksliai neįsidėmėjo) į galvos kairę pusę. Jis, iškarto tai padaręs, pradėjo jos atsiprašinėti, maldauti jos atleidimo. Tačiau ji buvo šoko būsenoje ir išėjo pas save namo. Grįžusi namo ji pranešė apie šį įvykį policijai. Pranešusi apie įvykį ji pradėjo dėl to gailėtis. Nori su juo išsiskirti gražiai, be pykčio ir be baudžiamosios bylos. Tiesiog atleidžia jam už tai, nekelia jokio civilinio ieškinio, ir norėtų, kad šį ikiteisminį tyrimą nutrauktų. Jeigu būtų įmanoma, ji atsiimtų savo parašytą pareiškimą. Ji nesikreipė pas medicinos ekspertus ir nežada pas juos eiti. Po įvykio ji buvo pati nuvykusi į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjo, padarė tomografiją, nustatė sumušimą. Jokio gydymo neskyrė. Skausmo ji dabar nejaučia ir net negali pasakyti, kad jai skaudėjo įvykio, t. y. smūgio ir iš karto po jo metu. Ji tiesiog labai išsigando.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G2728/2023 (01) matyti, kad: 1. A. S. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje. 2. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023-04-02. 3. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 5. Poodinė kraujosruva veido kairėje galėjo būti padaryta tiek griuvimo metu, tiek ir suduodant smūgį į kairę veido pusę.

2023 m. birželio 19 d. įtariamasis S. V. ikiteisminio tyrimo įstaigai el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė mokėjimo išrašą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 19 d. 16.09 val. iš S. V. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 94,49 EUR į Vilniaus teritorinės ligonių kasos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Uz ieskini del zalos atlyginimo 2023 m. gegužės 8 d. Nr. 34473“.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

K. S. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 31 d. A. S. atvyko pas jį į svečius, jie praleido laiką jo bute, vartojo alkoholį, po ko vakare nuėjo miegoti. Nakties metu tarp jų su A. S. įvyko konfliktas, dėl ko jis įvyko, jis neatsimena. Kiek pamena, konflikto metu pasikarščiavęs, spontaniškai ir neapgalvotai panaudojo prieš A. S. fizinį smurtą, kiek tiksliai sudavė smūgių kumščiu, neatsimena, tačiau įtarime nurodyto smūgių skaičiaus neginčija. Be kaltinamojo kaltės visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios A. S. paaiškinimais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga.

Teismo aptarti įrodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad jis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti paraiškinimai patvirtina, kad jis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją žaloja, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

K. S. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

K. S. V. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. V. už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant S. V. per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., kiek tai nesusiję su darbu, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė su įpareigojimais yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi ir S. V. skirtina galutinė bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus: 1) nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti įregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 94,49 EUR sumai, tačiau padaryta žala ikiteisminio tyrimo metu yra atlyginta. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti S. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros, įpareigojant: 1) nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros, įpareigojant: 1) nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

I. S. V., kad:

Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430).

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu

S. V.

taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ana Karšul