Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. A. ir R. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. Z. į 2017 m. rugpjūčio 28 d. posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 41), todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. liepos 17 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 278/610 dalys žemės sklypo 6 1000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovui, o 332/610 dalys – A. M. (b. l. 20). 2014 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis minėto žemės sklypo 166/305 dalys priklausė O. Z., o 278/610 dalys – ieškovui (b. l. 21–22). Šiuo metu 6 2396 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. K., A. A. ir R. Z. (b. l. 6–7). 2016 m. lapkričio 9 d. UAB „Geosoma“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 8, 19). UAB „Geosoma“ parengė aiškinamąjį raštą (b. l. 9–11). 2016 m. lapkričio 29 d. atsakovai UAB „Geosoma“ pateikė atsakomąjį raštą bei preliminarius pertvarkomos teritorijos projektus (b. l. 13–16). 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovai su prašymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (b. l. 12). 2017 m. kovo 3 d. ieškovas kreipėsi į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ su prašymu dėl informacijos pateikimo apie dirbamą žemės sklypo dalį (b. l. 17). 2017 m. kovo 17 d. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ieškovui pateikė atsakymą dėl duomenų pateikimo (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas suvaržytų kito bendraturčio teises į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Pažymėtina, jog bendrasavininkai turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 28436/62396 dalys žemės sklypo, o atsakovams po 4245/15599 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7). Ieškovas, siekdamas atidalinti 6 2396 ha žemės sklypą, kreipėsi į UAB „Geosoma“, kuri 2016 m. lapkričio 9 d. parengė minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį 2 8436 ha ploto žemės sklypas, kurio ribos brėžinyje pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), po atidalinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui, o 3 3960 ha ploto žemės sklypas, kurio ribos brėžinyje pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), po atidalinimo bendros dalinės nuosavybės teise atitenka atsakovams (b. l. 19). Nors atsakovai iš pradžių su tokiu atidalinimu nesutiko, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. A. nurodė, kad atsakovai neprieštarauja ieškovo siūlomam žemės sklypo atidalijimo projektui ir jis nepažeis jų teisių. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis galiojančių teisės normų reikalavimų, taip pat nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovo pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, jog ieškovo reikalavimas atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą atidalinimo projektą, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog atsakovai savo žemės sklypo atidalijimo plano nepateikė bei sutiko su ieškovo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsisako žyminio mokesčio pritesimo iš atsakovų. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi, ginčo tarp šalių nėra, atsakovai su ieškiniu sutinka, o ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, jos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 42 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Atidalinti 6 2396 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. lapkričio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geosoma“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 2 8436 ha ploto, kurio ribos brėžinyje pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), po atidalinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 3 3960 ha ploto, kurio ribos brėžinyje pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), po atidalinimo bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis atitenka A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.