Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis nuteistajam D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 666 Lt dydžio pinigų sumos konfiskavimas.

Iš D. B. priteista 20 000 Lt neturtinei ir 1 274 Lt turtinei nukentėjusiajam A. V. padarytai žalai atlyginti.

Iš D. B. priteista 4 442,50 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už patirtas išlaidas gydant A. V. .

Iš D. B. išieškotina 18,35 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 9 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, D. B. ėmė persekioti pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. V. , kuris, mėgindamas išvengti persekiojimo, bandė pabėgti ir teisėtai laikomu pistoletu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) iššovė tris įspėjamuosius šūvius į orą. Nereaguodamas į įspėjamuosius šūvius D. B. , turėjo tikslą pagrobti nukentėjusiojo turimą šaunamąjį ginklą ir kitą turtą, nusivijo nukentėjusįjį A. V. iki (duomenys neskelbtini), esančio vaikų darželio tvoros vartų, kur nukentėjusįjį pargriovė ant asfalto ir sudavė jam kumščiais bei spyrė kojomis septynis smūgius į galvą ir du smūgius į liemenį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – veido bei galvos skliauto daugybines poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus nugaroje ir kairiame šone, po ko nukentėjusysis A. V. prarado sąmonę ir neteko galimybės priešintis. D. B. mėginant atimti iš praradusio sąmonę nukentėjusiojo rankoje laikomą pistoletą, ginklas iššovė, ir taip A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – šautinis kulkinis kairiojo dilbio sužalojimas su skeveldriniu stipinkaulio lūžiu bei stipininio nervo pažeidimu. Po atliktų smurtinių veiksmų prieš A. V. , D. B. iš pastarojo pagrobė 1 505 Lt vertės šaunamąjį ginklą „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dėtuvėje buvo 5 vnt. šovinių, 300 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 100 Lt vertės piniginė, o joje buvo 640 Lt grynųjų pinigų, 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6233“ ir 500 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230i“. Pagrobęs iš nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis – 5 vnt. šovinių, pakeliui pagrobtu ginklu iššovęs vieną šovinį, D. B. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, pagrobtą šaunamąjį ginklą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. šovinių nešdamasis su savimi parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir ten laikė savo kambaryje iki 2010 m. gegužės 12 d., kol šaunamąjį ginklą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. šovinių perdavė policijos pareigūnams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį yra teisingos. Apeliantas nepagrįstai ir nemotyvuotai prašo iš naujo vertinti jo nusikalstamas veikas. Toks nuteistojo prašymas yra deklaratyvus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtino liudytojai E. Š. , R. Š. , E. U. , A. K. , iš dalies nukentėjusysis A. V. ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo įvertinti aplinkybes susijusias su nukentėjusiojo girtumu ir jo neteisėtu ginklo panaudojimu, jo motinos G. V. užimamomis pareigomis, kurios turėjo įtakos bausmės dydžiui, ir skirti švelnesnes bausmes.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo girtumą ir nuosprendyje pasisakė, kad remiantis byloje esančiais įrodymais (teismo medicinos specialisto išvada, medicinos dokumentuose užfiksuota informacija, liudytojos V. V. parodymai) nustatė, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir jo parodymai vertinami itint pamatuotai ir tik tiek kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo nuteistajam teigti, jog jų jėgos buvo vienodos. Be to, teismas nustatė, kad po nuteistojo pavartoto smurto A. V. prarado sąmonę, todėl neteko galimybės priešintis

Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. V. šaunamąjį ginklą nešiojosi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas taip elgtis imperatyviai draudžiančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Tokie A. V. veiksmai turi ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio, požymių, todėl A. V. priklausantis šaunamasis ginklas paliktas saugoti P. miesto policijos komisariate, iki kol ši institucija nustatyta tvarka išspręs klausimą, ar A. V. padaryti disponavimo šaunamuoju ginklu tvarkos pažeidimai neturi įtakos tolesniam A. V. išduoto leidimo turėti ir nešiotis šaunamuosius ginklus galiojimui. Nuteistojo skunde prašymas taikyti nukentėjusiajam už tai baudžiamąją atsakomybę nepagrįstas, nes A. V. veiksmai neatitinka XXXVI skyriuje numatytų nusikaltimų sudėties.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam teisėta ir pagrįsta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. tiesiogine tyčia padarė tris nusikaltimus, įvertino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, t. y., kad viena iš padarytų nusikalstamų veikų – šaunamojo ginklo pagrobimas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitos dvi nusikalstamos veikos – plėšimas ir neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis), visi trys nusikaltimai baigti, nuteistasis panaudojo smurtą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: teistas 5 kartus, yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepraėjus metams padarė naujus nusikaltimus, buvo girtas, brutaliai smurtavo prieš nukentėjusįjį. Apygardos teismas pagrįstai nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad D. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė parodymus ir grąžino pagrobtą ginklą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, nes recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 254 straipsnio 2 dalyje (sankcija laisvės atėmimas nuo 6 m. iki 10 m.), 180 straipsnio 1 dalyje (sankcija laisvės atėmimas nuo 3 mėn. iki 6 m.) ir 253 straipsnio 1 dalyje (sankcija laisvės atėmimas nuo 3 mėn. iki 5 m.), padarymą skyrė artimas sankcijų vidurkiams, taigi nuteistajam už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pačios griežčiausios. Kadangi nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas jos buvo subendrintos. Bausmės subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio reikalavimų, todėl nuteistajam D. B. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra aiškiai per griežta. Teismo nuomone, nukentėjusiojo A. V. motinos užimamos pareigos nuteistojo bausmės paskyrimui neturėjo jokios reikšmės. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti priešingą išvadą. Kitų teisinių pagrindų paskirtąją bausmę švelninti, kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.