- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-14-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26143-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- S. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. T. (pavardė iki santuokos S.) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nuosprendžiu S. T. nuteista pagal BK 180 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant S. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas tenkintas, panaikintas nuteistajai S. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistoji neįvertino teismo pasitikėjimo, nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir net keturis kartus pažeidė šį įpareigojimą. Nuteistoji padarė administracinį nusižengimą ir nubausta už tai, kad nakties metu, būdami neblaivi, viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pašalinių asmenų ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Be to, teikimo nagrinėjimo metu nustatyta, jog S. T. kaltinama analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu. Probacijos laikotarpiu padidėjo jos pakartotinio nusikalstamumo rizika. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nuteistosios resocializacija be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo negalima, todėl pripažino, kad yra pagrindas tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiųsti nuteistąją atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Skundu nuteistoji S. T. prašo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį panaikinti ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmesti. Nurodo, kad priimtą sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ji nevykdė teismo nuosprendžiu nustatyto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuosprendyje nurodytu laiku, nes 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo bausta už tai, kad lapkričio 4 d. naktį 4.25 val. pažeidė viešąją tvarką (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., t. y. tuo laiku nebuvo namuose ir padarė nustatyto įpareigojimo pažeidimą. Teismas konstatavo, kad 2017 m. lapkričio 13 d. sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime, lapkričio 29 d. sutiko, kad teismo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo įranga. Teismo nutartyje nurodyta, kad buvimo namuose sąlygas ji pažeidė gruodžio 15 d., nors konstatuojama, kad į namus pavėluotai grįžo lapkričio 14 d. 22.40 val. Be to, teigiama, kad analogiškus pažeidimus padarė gruodžio 30 d., 31 d. Taip pat nurodoma, kad gruodžio 31 d. ji nenuvyko į anoniminių alkoholikų klubą.
Pažymi, kad ji iš esmės sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir motyvais, bet vis dėlto mano, kad priimtas sprendimas yra pernelyg griežtas ir skubotas, todėl jis naikintinas, o Probacijos tarnybos teikimas atmestinas. Nors teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, mano, kad reikėtų atsižvelgti į dar jauną jos amžių, kad buvo teisiama pirmą kartą, kad teisme buvo nuosekli ir nuoširdi, prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Prašydama teismo pasigailėjimo, prašo suprasti ir įvertinti, kad nelengva atsikratyti to, kas buvo praeityje, nors ir labai stengėsi. Kita vertus, mano, jog negalima teigti, kad ji visiškai nepaisė Probacijos tarnybos reikalavimų, nes šiaip reikalavimų laikėsi. Turėjo darbą, dirbo, užsidirbo sau pragyvenimui, gyveno su mama ir patėviu, lyg viskas buvo gerai, tačiau jos padaryti nelemti pažeidimai dabar labai keičia jos gyvenimą: tikrai nenori ir bijo atsidurti pataisos namuose. Noriai bendravo su Probacijos tarnyba, klausė jų nurodymų, sutikdavo su visais Tarnybos pasiūlymais bei nurodymais. Tačiau ankstesni ryšiai su buvusiomis kompanijomis padarė savo, todėl šiandien atsidūrė sudėtingoje kryžkelėje. Labai prašo, kad aukštesnysis teismas visa tai suprastų ir leistų jai dar taisytis, nes visaip stengiasi atsikratyti praeities, tam padeda ir jos mama.
Atkreipia dėmesį į kai kurias konkrečias jos pažeidimų aplinkybes. Gruodžio 14 d. tikrai neturėjo tikslo padaryti pažeidimą, nes tą naktį išvyko į darbą, į naktinę pamainą, tačiau darbe atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, ėjo namo, pakeliui sugalvojo užeiti į parduotuvę, ir iš tiesų pavėlavo 40 minučių grįžti namo. Pats išėjimas iš namų nebuvo susijęs su noru daryti pažeidimą, išėjimas buvo susijęs su darbu. Nesiteisina ir nesako, kad tai gerai, bet kartais neapgalvotos smulkmenos lemia svarbius dalykus. Be to, teigia, jog ji tikrai nevengia dalyvauti ir anoniminių alkoholikų klubo programoje: pripažįsta, kad ten nenuėjo gruodžio 31 d., tačiau nuoširdžiai paaiškino to priežastis, kad įvyko nesusipratimas, kad suklydo, o šiaip šią programą lankė ir jos tikrai nevengė. Be to, teismo nutartyje reikšmingas dėmesys skiriamas tam, kad jai 2017 m. spalio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje ir šiuo metu byla perduota teismui. Šią aplinkybę teismas, priimdamas sprendimą naikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, vertino gana svarbiai, nurodė, jog jos kaip probuojamo asmens rizika nusikalsti dėl to išaugo iki 40 balų. Mano, kad nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą ši aplinkybė neturėjo būti taip vertinama: pirma, nurodomoje byloje nuosprendis dar nėra priimtas ir kaltės klausimas dar nėra išspręstas. Antra, kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika pagal jos padarymo laiką nesudaro teisinio formalaus recidyvo. Todėl mano, jog teismas apskritai neturėjo vertinti probacijos rizikos klausimo, nes nurodyta nusikalstama veika, jeigu ji ir bus pripažinta nuosprendžiu, buvo padaryta ne probacijos proceso metu. Supranta, kad ne tik ši aplinkybė lemia priimtos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau mano, kad yra teisinė galimybė švelninti jos kaip probuojamo asmens padėtį ir palikti ją laisvėje, kad galėtų dar bandyti taisyti buvusias klaidas. Kita vertus, nors sprendimą naikinti ar nenaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą priima teismas, tačiau procese dalyvavęs prokuroras ja tikėjo ir prašė nenaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Mano, kad prokuroras įžvelgė, jog ji dar gali taisytis be realaus laisvės atėmimo. Nurodo, kad norėtų, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kad ji būtų kviečiama į teismo posėdį nagrinėjant jos skundą, nes ji nori tiesiogiai paaiškinti aukštesniajam teismui aplinkybes, susijusias su jos gyvenimu, su jos galimybėmis taisytis ir paisyti Probacijos tarnybos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
S. T. skundu prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 364 str. 6 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundo nagrinėjimui privalomai, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Iš šios teisės normos išeina, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuriuo neprašoma bloginti nuteistojo padėties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 str. 6 d. įvardytus proceso dalyvius, ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesniosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su S. T. skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jos pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 364 str. 6 d. išvardytus proceso dalyvius, neįžvelgtina. Visi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties apskundimo motyvai S. T. skunde išdėstyti pakankamai aiškiai, be to, jame nuteistoji nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, todėl S. T. prašymas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties pateiktą skundą žodinio proceso tvarka atmetamas.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). BK 75 str. 5 d. nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis ir pagrįstai panaikino S. T. bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiuntė ją atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios S. T. elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2017-11-03, kai S. T. įtraukta į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registrą (asmens b. l. 13). 2017-11-08 probuojamoji pasirašytinai supažindinta su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens b. l. 15). Iš apylinkės teismui pateikto Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2018-01-04 teikimo matyti, kad probacijos laikotarpiu 2017-11-04 4.25 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje būdama neblaivi, S. T. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais pašalinių asmenų ir policijos pareigūnų akivaizdoje (asmens b. l. 23, 58–62). Tokiais savo veiksmais probuojamoji taip pat pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. 2017-11-13 S. T. sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant OAS‘ys metodiką. Atlikus tyrimą nustatyta, jog probuojamoji priklauso žemos rizikos grupei (31 balas). Labiausiai išreikšti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, didelės rizikos žala visuomenei – žema (asmens b. l. 26, 27). Tą pačią dieną S. T. pateikė sutikimą dalyvauti adaptuotose elgesio pataisos programose. 2017-11-29 S. T. sutiko, kad teismo skirtas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo įranga (asmens b. l. 45). 2017 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus nutarimu Nr. 018-599 „Dėl teismo skirtų įpareigojimų kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis“ nustatyta šią priemonę probuojamajai taikyti nuo 2017-12-13 iki 2018-01-16 uždedant apykoję (asmens b. l. 47). Elektroninio stebėjimo įranga ir apykojė uždėta 2017-12-14 (asmens b. l. 48-51). Elektroninės įrangos duomenimis nustatyta, kad jau 2017-12-15 S. T. pažeidė teismo skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose sąlygas. Pateiktame paaiškinime S. T. nurodė, kad 2017-12-14 turėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naktinėje pamainoje, tačiau sugedus staklėms dirbti negalėjo, išėjusi iš darbo nevyko tiesiai į namus, tačiau trumpai buvo mieste, o paskui nuėjo į naktinę parduotuvę cigarečių, į namus grįžo apie 22.40 val. (asmens b. l. 64). 2017-12-14 probuojamajai pakartotinai išaiškinta atsakomybė už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą ir įspėta žodžiu dėl atsakomybės už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. 2017-12-30 ir 31 S. T. pakartotinai pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Be to, ji nevykdo priežiūros plane numatytos alkoholio problemą sprendžiančios resocializacijos priemonės lankyti anoniminių alkoholikų klubą „Prošvaistė“, į kurį turėjo atvykti iki 2017-12-31. Atvykusi 2018-01-03 į Probacijos skyrių pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2017-12-30 ir 31 metu namuose nebuvo, nes buvo su draugais, į anoniminių alkoholikų susitikimą nenuėjo, nes „ne taip suprato“ (asmens b. l. 80). Remiantis informatikos ir ryšių departamento duomenimis, nustatyta, jog S. T. 2017-10-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog dėl šios veikos Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-30 nuosprendžiu pripažino S. T. kalta ir nuteisė ją pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir S. T. paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog nuteistoji nuolat nevykdo teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir jį pažeidė net keturis kartus. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad 2017-12-14 tikrai neturėjo tikslo padaryti pažeidimą, nes tą naktį išvyko į darbą, į naktinę pamainą, tačiau darbe atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, ėjo namo, pakeliui sugalvojo užeiti į parduotuvę cigarečių, ir iš tiesų pavėlavo 40 minučių grįžti namo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tokia mažareikšmė priežastis (nuteistoji pripažįsta, kad vėlavimas buvo nulemtas ne išvykimo į darbą, bet sprendimo apsilankyti parduotuvėje), S. T. žinant, kad ji privalo kuo greičiau skubėti namo, nepateisina jos padaryto įpareigojimo pažeidimo ir atskleidžia jos aplaidų požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus. Pažymėtina, kad šį įpareigojimo pažeidimą nuteistoji padarė praėjus vos parai po to, kai 2017-12-13 jai buvo uždėtas elektroninis sekimo įrenginys, o tai taip pat rodo jos sąmoningą, o ne atsitiktinį teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Be to, nors nuteistoji nurodo, kad ji šį pažeidimą padarė netyčia ir dėl jo gailisi, ji jau po kelių savaičių padarė du analogiškus teismo įpareigojimų pažeidimus – 2017-12-30 ir 2017-12-31 nebuvo namuose, teigdama, kad laiką leido su savo draugais. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog 2017-11-04 4.25 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, viešoje vietoje, būdama neblaivi, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, pašalinių asmenų ir policijos pareigūnų akivaizdoje (asmens b. l. 23, 58–62), o tokiu savo elgesiu ji ne tik pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tačiau ir padarė administracinį nusižengimą, kuris taip pat vertinamas kaip viena aplinkybių, kurios sąlygoja sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priėmimą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.). Nėra abejonės, jog nuteistosios skunde akcentuojama neigiama draugų ir kompanijos įtaka gali daryti neigiamą poveikį nusikalsti linkusiam asmeniui. Pažymėtina, kad S. T. yra suaugęs asmuo, ji pati nurodo suprantanti, kad jos ryšiai su ankstesnėmis kompanijomis jai daro blogą įtaką, tačiau akivaizdu, jog šių ryšių ji sąmoningai nenutraukia (nurodo, kad 2017-12-30 ir 2017-12-31 nebuvo namuose, leisdama laiką su savo kompanija), todėl ši aplinkybė niekaip nelengvina nuteistosios padėties vertinant jai paskirtų įpareigojimų laikymąsi. Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji nuosekliai nevykdo priežiūros plane numatytos alkoholio problemą sprendžiančios resocializacijos priemonės lankyti anoniminių alkoholikų klubą „Prošvaistė“, į kurį turėjo atvykti iki 2017-12-31. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog aptarti duomenys, nustatytas nuteistosios teismo paskirto įpareigojimo būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pažeidimų kiekis, atsižvelgiant į tai, jog jie padaryti per gana trumpą laiką, bei tai, kad nuteistoji nevykdo probuojamojo priežiūros plane numatytų priemonių parodo, jog nuteistoji sąmoningai nesilaiko jai paskirto įpareigojimo ir nededa pakankamai pastangų, jog jai paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus jos atlikimo.
Nuteistosios elgesys, teismo skirto įpareigojimo bei probuojamojo priežiūros plane numatytų priemonių nevykdymas ir naujų pažeidimų darymas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji nenori taisytis ir laikytis įstatymų. Nors nuteistosios skunde nurodoma, kad neturi būti atsižvelgiama į S. T. padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios 2017-10-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes ši veika padaryta dar neprasidėjus nuteistosios probacijos, su tokia nuteistosios pozicija galima sutikti tik iš dalies. Sutiktina, jog ši veika buvo padaryta ne probacijos laikotarpiu, ir tai tiesiogiai nerodo, kad bausmės tikslai probacijos metu nėra pasiekiami, kita vertus, ši aplinkybė charakterizuoja nuteistąją, atskleidžia jos nusikalstamus polinkius. Be to, šiuo atveju itin svarbu pažymėti tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-30 nuosprendžiu nuteisė S. T. ją pagal BK 180 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir šią nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas ir buvo panaikintas skundžiama nutartimi. S. T. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nors minimas nuosprendis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, matyti, jog S. T. teismo posėdžio metu kalta dėl kaltinimo prisipažino visiškai, tai buvo pripažinta lengvinančia aplinkybe, tačiau nepaisydamas to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, nusprendė, kad atidėti subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajai nėra pagrindo. Nors nuteistoji atskirajame skunde nurodo, kad ji dėl padarytų nusikalstamų veikų yra prisipažinusi ir dėl jų gailisi, šios aplinkybės buvo svarbios ir į jas teismas atsižvelgė individualizuodamas nuteistajai apkaltinamaisiais nuosprendžiais skiriamas bausmes, tačiau jos jokiu būdu neparodo, kad nuteistoji laikėsi jai teismo paskirtų įpareigojimų ar kad bausmės tikslai ir toliau gali būti pasiekiami be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajai paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, kadangi S. T. ir toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principas, be to, būtų neužtikrinta ir bausmės paskirtis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistosios S. T. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistosios S. T. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.