- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2270-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00643-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino R. M. skundo ir paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. F449485 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo R. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 litų bauda. Bauda R. M. paskirta už tai, kad jis 2010 m. liepos 14 d., apie 08.25 val., Kaune, A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo nesant įjungtam šviesoforo papildomos sekcijos signalui, leidžiančiam sukti į kairę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 80 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais pirmosios instancijos teisme, kad budėjo ir stebėjo eismo situaciją sankryžoje, bei matė, kaip R. M. pravažiavo sankryžą nesant įjungtam papildomos sekcijos šviesoforo signalui, leidžiančiam sukti į kairę. Pažymėjo, kad R. M. pateiktos fotonuotraukos neduoda pagrindo teigti, kad pareigūnai nematė šviesoforo signalų, kadangi nenustatė, jog buvo fotografuota iš tos vietos, kur stovėjo pareigūnai.
II.
R. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neišsami, paremta prieštaringais duomenimis ir neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, kadangi važiavo esant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui. Paaiškina, kad iš tos vietos, kur buvo policijos pareigūno stabdomas, šviesoforo nesimato. Pažymi, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė skirtingus atstumus, kuriais jie buvo nutolę nuo sankryžos, o teismas nenurodė objektyvių duomenų, kuriais buvo patvirtinta policijos pareigūnų būvimo vieta tuo metu, kai jie stebėjo šviesoforą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl pašalino jo pateiktas įvykio vietos fotonuotraukas, bei suvaržė jo teisę teikti parodymus. Mano, kad policijos pareigūnų tvirtinimas, jog apeliantas suko į kairę, kai dar nedegė papildoma šviesoforo sekcija, grindžiamas tik jų prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas Institucijos Nutarimas, kuriuo R. M. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliaciniame skunde R. M. nesutinka padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ir prašo bylą nutraukti.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad R. M. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), policijos pareigūnų S. L. ir V. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 8), bei jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų S. L. ir V. K. parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose jų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad stovėdami ir stebėdami automobilių eismą ties Miško ir A. Mickevičiaus gatvių sankryža, pastebėjo, kaip degant žaliam šviesoforo signalui su juodo kontūro rodykle, nurodančia kryptį tiesiai, ir nedegant papildomai sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, A. Mickevičiaus gatve atvažiavęs ir priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį praleidęs R. M. vairuojamas automobilis pasuko į kairę vis dar nedegant papildomai sekcijai. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad toje vietoje, kurioje stovėjo, stebėjimo laukas platus, todėl šviesoforą bei visus jo signalus matė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis.
Apeliantas, be kita ko, teigia, kad iš tos vietos, kur buvo policijos pareigūno stabdomas, šviesoforo nesimato, o teismas nepagrįstai pašalino jo pateiktas fotonuotraukas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, jog policijos pareigūnai nematė šviesoforo signalų, kadangi nenustatyta, jog buvo fotografuota būtent iš tos vietos, kur stovėjo policijos pareigūnai. To taip pat nepatvirtina ir apelianto pateikta Miško ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos schema. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai pateikė melagingą informaciją, o teismas suvaržė jo teisę teikti parodymus, nepagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog apeliantas, vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo nesant įjungtam šviesoforo papildomos sekcijos signalui, leidžiančiam sukti į kairę. Atsižvelgiant į tai, apelianto iškelta versija, jog jis, vairuodamas automobilį, iš A. Mickevičiaus į Miško gatvę suko esant leidžiamam šviesoforo signalui, paneigiama anksčiau aprašytų įrodymų visuma ir yra laikytina apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti R. M. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.