Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui,

2015 m. vasario 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Č. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina nurodytam proceso dalyviui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymą Nr. 30-TE-1120 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymą Nr. 30-TE-1123 „Dėl vyresniojo policininko V.Č. atleidimo“ bei prašo grąžinti jį į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymo Nr. 30-TE-1120 panaikinimo

Byloje nustatyta, kad 2014-10-02 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-1120, kuriuo panaikino pareiškėjui V.Č., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui, 2006-11-26 išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 85-IN-195 (b.l. 12). 2014-10-02 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-1123, kuriuo nuo 2014-10-03 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) (b.l. 13).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Vidaus tarnybos statutas apibrėžia, kad vidaus reikalų įstaiga – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Statuto 2 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atitinkama vidaus reikalų įstaiga Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme yra paslapčių subjektas (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme kartu ir paslapčių subjekto, vadovas, kuris šio įstatymo prasme yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15, 16, 17, 18 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju, V.Č. ėjo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės aprašymo 6.8 p., b.l. 27-29). Leidimas Nr. 85-IN-195 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pareiškėjui buvo išduotas 2006-11-16 (Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio medžiagos psl. 25). Tą pačią dieną pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (Specialiosios ekspertų komisijos posėdžių medžiagos psl. 26).

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas; 4) atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios: 1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi; 2) teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo; 3) teikia siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo; 4) organizuoja įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.

Teisiniu pagrindu, kuris buvo pritaikytas panaikinant pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytinas šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje). Ši įstatymo norma laikytina blanketine, t.y. nukreipianti į kitą teisės normą. Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2014-09-19 posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-28 (b.l. 9-11), kuris laikytinas Įsakymo Nr. 30-TE-1120 panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis,l 20 straipsnio 3 dalis) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose; 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).

Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą – nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Paminėtas 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas nustato, jog leidimas panaikinamas, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Pažymėtina, jog Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos, tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo ir protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsiaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012; 2011-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -3779/2011; 2014-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014).

Išvadą, kad pareiškėjas nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, nes tolimesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, Specialioji ekspertų komisija iš esmės grindė tuo, kad dėl pareiškėjo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2014-02-21 apie 14:45 val. Klaipėdos mieste, prie Mokyklos ir Verpėjų gatvių sankryžos, pareiškėjas su kitu pareigūnu V.J. galimai iš anksto susitarė ir vėliau paėmė 200 Lt kyšį iš R.M. V.Č. žinodamas, kad R.M. nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis), 2014-02-21 15:10 val. tyčia suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą, t.y. surašydamas jį pagal švelnesnę atsakomybę pažeidėjui, numatantį ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iki 2014-03-09 susitarė su J.R., kad V.Č. pareigūnui L.L. perduos 500 Lt kyšį už tai, kad J.R. nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už 2014-03-02 padarytą administracinį teisės pažeidimą – greičio viršijimą. Vykdydamas šį susitarimą pareiškėjas 2014-03-09 apie 18 val. L.L. davė 500 Lt kyšį, pinigus palikdamas savo tarnybinės striukės kišenėje ir apie tai informuodamas L.L., kuris pinigus iš V.Č. striukės pasiėmė. Taip pat pareiškėjas 2014-07-11 telefoninio pokalbio metu siekė paveikti J.R. dėl melagingų parodymų davimo apie 2014 m. kovo įvykį bei 2014-08-16 telefoninio pokalbio metu siekė paveikti asmenį, per kurį J.R. perdavė pinigus V.Č., t.y. Z.K., jog ikiteisminio tyrimo metu jis neteiktų informacijos apie įvykį. Dėl minėtų veikų pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas), 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas) ir 223 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojui darymas) padarymo (b.l. 69-70). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00061-14. Būtent minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimas buvo tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija siūlymo svarstyti Specialiojoje ekspertų komisijoje surašymo pagrindas (Specialiosios ekspertų komisijos medžiagos psl. 4-5).

Vertinant Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą, kaip ginčijamo sprendimo sudedamąją dalį, pareiškėjo asmeninių savybių dėl tinkamumo ir patikimo darbui su slapta informacija nebuvimo kontekste, teismas pažymi, jog protokole nepakankamai tiksliai nurodyta svarstyta medžiaga (tarnybinis pranešimas, ikiteisminio tyrimo medžiaga, tarnybos byla), tačiau iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A.G. ir A.B. (Specialiosios ekspertų komisijos nariai) parodymų nustatyta, kad posėdžio metu buvo analizuota ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir pareiškėjo buvusios darbovietės – Tauragės apskrities VPK pateikta medžiaga, asmens byla, iš kurių buvo sprendžiama apie pareigūno asmenines savybes dėl tinkamumo dirbti su slapta informacija. Teismo nuomone pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog sprendimas panaikinti leidimą dirbti su slapta informacija priimtas vadovaujantis tik ikiteisminio tyrimo medžiaga paneigiami minėtų liudytojų parodymais. Teismas pažymi, jog teisės aktai nenustato specialių reikalavimų Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo surašymui, todėl darytina išvada, jog jame neturi būti konkrečiai nurodyti analizuoti dokumentai su jų datomis ir konkrečiu turiniu. Priešingai, kaip jau minėta aukščiau pagal suformuotą teisminę praktiką, būtina išsiaiškinti ar per konkrečius faktus pasireiškusios asmens savybės suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Teismo nuomone tokių asmeninių savybių nustatymui taip pat svarbi ankstesnė pareigūno veikla, kurią Specialioji ekspertų komisija posėdžio metu vertino. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog pareiškėjui 2012-09-14 Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-504 paskirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose (dėl pareiškėjo aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo, 2012-08-30 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-S-IS-55 (b.l. 43-47), išrašas iš asmens bylos (b.l. 49-58). 2012-09-17 pareiškėjas paskirtas Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės (poskyrio teisėmis) vyresniuoju postiniu, o nuo 2012-11-06 jis pradėjo dirbti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu. 2013-04-15 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje dėl greičio matuoklių naudojimo (Specialiosios ekspertų komisijos medžiagos psl. 28-36) pareiškėjas įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimų, naudojant greičio matavimo prietaisus. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas linkęs pažeisti darbo drausmę, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Taip pat vertinamas ir pareiškėjo elgesys atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. 2014-07-08 įtariamo apklausos protokole (b.l. 71-72) ir 2014-07-21 įtariamojo papildomos apklausos protokole (b.l. 73-74) nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė duoti parodymus. Tokios faktinės situacijos buvimas taip pat leido Specialiosios ekspertų komisijos nariams spręsti apie pareiškėjo asmeninių savybių netinkamumą darbui su slapta informacija. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo vertinami baudžiamojo proceso aspektu, o tik sprendžiant dėl pareiškėjo savybių ir jo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo nepasinaudojimas procesine galimybe išsklaidyti abejones, kilusias dėl savo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno gero vardo išsaugojimo, jei iš tiesų jis turėjo pagrindą teigti, kad elgėsi tinkamai, vertintinas kaip aplinkybė, liudijanti, kad atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Vertindamas šiuos įrodymus, kuriuose užfiksuoti faktai apie pareiškėjo elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip įtariamąjį, tiek dėl įvykių, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo požiūriu, teismas pažymi, kad toks pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą, dėl to jis negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jo asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime pateiktu išaiškinimu, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras, įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.

Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas daro išvadą, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas, įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjo sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimą pagrindė anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti.

Vertinant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą proporcingumo aspektu, nėra pagrindo išvadoms, kad tai nėra proporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo panaikintas šis leidimas. Pažymėtina, kad atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių, sukėlė ne viena, o kelių skirtingų aplinkybių visuma, kurios asmeniui keliamų reikalavimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija kontekste negali būti vertinamos kaip mažareikšmės.

Atsakovo atstovas argumentuoja, jog pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės nėra tinkamos dirbti su įslaptinta informacija ir tuo pagrindu, jog jis atsisakė tirtis poligrafu. Šis argumentas nurodytas ir atsakovo atsiliepime į skundą.

Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame tyrimo tvarką, numatyta, kad prašymą atlikti tyrimą ir medžiagą apie tiriamą asmenį tyrimo tarnybos vadovui pateikia valstybės institucijos, kurioje tarnauja ar yra atrinktas tarnauti tiriamasis asmuo, vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos personalo tarnybos vadovas. Tyrimo tarnybos vadovas per 3 darbo dienas nuo prašymo atlikti tyrimą gavimo dienos, o išimtiniais atvejais – nedelsiant jį išnagrinėja ir priima sprendimą paskirti tyrimą. Sprendime atlikti tyrimą nurodoma: tyrimo laikas ir vieta, aplinkybės, dėl kurių bus tiriama, asmens, kuriam skiriamas tyrimas, vardas, pavardė. Su šiuo sprendimu asmuo supažindinamas pasirašytinai. Tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo sprendimo paskirti tyrimą priėmimo dienos, o išimtiniais atvejais, tiriamajam asmeniui sutikus, tyrimas atliekamas nedelsiant. Išvada apie poligrafu tirtą asmenį pateikiama prašymą atlikti tyrimą pateikusiam pareigūnui. Asmens tyrimas atliekamas, tiriamajam asmeniui sutikus raštu.

Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Vertintina, jog byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktinę aplinkybę, jog pareiškėjui buvo siūlyta tirtis poligrafu. Šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir liudytojais apklausti Specialiosios ekspertų komisijos nariai A.B. ir A.G. Tačiau teismas šiame kontekste pažymi, jog atsisakymo tirtis poligrafu reikšmė ir teisinės pasekmės nėra vienintelis įrodymas, sprendžiant dėl pareiškėjo patikimumo dirbti su įslaptinta informacija. Net ir darant prielaidą, jog pareiškėjui galėjo būti siūlyta tirtis poligrafu, tačiau atitinkamai tokie veiksmai nebuvo įforminti, nereiškia, jog pareiškėjui negalėjo būti panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad Specialioji ekspertų komisija, išsamiai patikrinusi su pareiškėju sietinas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti V.Č. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei ir siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o įstaigos vadovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pažymėtina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nenumato jokių konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atimama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kada konkrečiai turi būti pradedamas tikrinti asmuo, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, terminai, per kuriuos turi būti išsprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Tačiau įvertinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Konstitucinio Teismo suformuotas nuostatas, kad tik patikimiems asmenims suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, darytina išvada, kad paslapčių subjektas privalo pakankamai greitai ir per protingą terminą spręsti klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kai kyla įtarimas, kad atsirado Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies numatytų aplinkybių, tam, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams, ir nebūtų pažeidžiami valstybės tarnautojo teisės ir teisėti interesai (žr. LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo II dalis, biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 25, III.2.7 skyrius, 742-743 psl.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepagrįstai delsė priimti 2014-10-02 įsakymą Nr. 30-TE-1120 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Aplinkybės, kurių pagrindu buvo galima spręsti dėl pareiškėjo patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, atsirado 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais (pareiškus pareiškėjui įtarimus ir apklausiant pareiškėją kaip įtariamąjį). Pažymėtina, jog 2014-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (b.l. 14-15) V.Č. buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2014-07-09 iki 2015-01-09. Nors pareiškėjo atstovas argumentuoja, kad nušalinus pareiškėją nuo pareigų jam buvo užkirstas kelias dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo, tačiau teismas pažymi, jog nušalinimo nuo pareigų, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo tikslas skiriasi nuo konstituciškai svarbaus tikslo - apsaugoti įslaptintą informaciją. Nušalinimas nuo pareigų taikomas siekiant, kad būtų kuo greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 157 straipsnis), o klausimas dėl leidimo panaikinimo sprendžiamas, siekiant užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad paslapčių subjektas ne pakankamai greitai sprendė klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ nesudaro pagrindo 2014-10-02 sprendimą Nr. 30-TE-1120 pripažinti neteisėtu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių ginčijamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymo Nr. 30-TE-1120 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas šioje reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymo Nr. 30-TE-1123 panaikinimo

Ginčijamu 2014-10-02 įsakymu Nr. 30-TE-1123 V.Č. buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).

Vertintina, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, kad atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (LVAT 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl panaikinus 2006-11-26 leidimą Nr. 85-IN-195 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjas privalėjo būti atleistas iš tarnybos.

Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas. Kadangi pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nesiūlė V.Č. užimti kitas pareigas.

Vertintina, jog ginčijamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymą Nr. 30-TE-1120 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-02 įsakymo Nr. 30-TE-1123 panaikinimo.

Pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į tarnybą vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2014-10-02 įsakymą Nr. 30-TE-1123, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti sprendimą dėl atleidimo iš tarnybos, pastarasis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V.Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui