- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-4736-470/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po jo senelių J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad seneliai turėjo tris vaikus; V. G., J. G. ir B. K.. Visi trys vaikai mirę. Į notarą nei vienas iš vaikų dėl paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjas po savo senelių mirties prižiūri ir tvarko senelių namus, šienauja žolę, tvarko aplinką, moka mokesčius, žemės ūkio paskirties žeme panaudos pagrindais leidžia naudotis ūkininkams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas T. G. yra J. G. ir A. G. anūkas. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) , A. G. mirė (duomenys neskelbtini) taip pat (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. G.. Nekilnojamojo turto registre J. G. vardu registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla notaro biure mirus A. G. ir J. G. neužvesta.
Pripažintina, kad T. G. turi teisę paveldėti senelių J. G., mirusio (duomenys neskelbtini)., A. G., mirusios (duomenys neskelbtini)., turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad T. G. iš karto po jo senelių J. G. ir A. G. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. T. G. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo senelių mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė senelių J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą po jų mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.