Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Č. bei valstybės institucijai, teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškininiame pareiškime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas jau mažiausiai penkis metus, paskutinius tris metus ypatingai, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais yra kaip parazitinis šeimos narys. Nors yra darbingas, bet niekur nedirba ir iš viso neprisideda prie šeimos materialinės gerovės. Jos su dukra kenčia ir morališkai ir fiziškai. Dukra kelis kartus yra kvietusi policiją, bet jis iš karto pasišalindavo iš namų, todėl dukra paskambindavo, kad policija nebevažiuotų. Namuose rasdavome asocialių žmonių susiėjimus, pradėjo dingti smulkūs daiktai. Mes tokį savo šeimyninį gyvenimą slėpėme nuo aplinkinių, netikėjome, kad taip gali atsitikti. Dukrą vadindavo visokiais žodžiais, grasindavo ją mušti, sudaužė jos ir mano mobilius telefonus. Kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio grasinimai būdavo smurtiniai, kai neapsvaigęs-psichologinis grasinimas. Kai pradėjo teisminį procesą, išėjo iš namų ir tik retkarčiais pareina, nurodė, kad nežino, kur jis apsistojęs. Atėjęs grasina, kad jeigu išsiskirs, nužudys ją ir dukrą, ir žinos, už ką sėdi. Smurtą kentėjo tyliai, nes gėda buvo prisipažinti, kad taip atsitiko. Skirtis paskatino dukra. Prie dukros auklėjimo neprisideda gal jau dvylika metų.

Tretysis asmuo posėdžio metu sutiko su motinos pareikštais reikalavimais. Patvirtino, kad tėvų santykių išsaugoti nėra jokių galimybių. Namuose pastoviai kentėdavo nuo tėvo pykčio. Namuose buvo girtaujama, vedamasi į namus pašalinius asmenis, jai gėda pasikviesti į namus drauges. Tėvo pareigų neatlieka, nedalyvauja jos auklėjime, neremia materialiai. Nori gyventi kartu su mama.

Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, vengė priimti šaukimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsižvelgdami į vaiko norą gyventi su motina, bei į tai, kad ieškovė dukra rūpinasi tinkamai, sprendžia, kad A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų jos interesus. Iš atsakovo S. Č. priteistinas išlaikymas iki dukros pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įvertinant vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai susituokė 1991-09-10 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Santuokoje gimė dukra A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 1, 3 d.d.). Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais. Kaip matyti iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, viso to nebuvo šioje šeimoje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos materialine gerove, savo dukros auklėjimu ir išlaikymu, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nors ir buvo darbingas, tačiau vengė dirbti (b.l. 64). Jo elgesys neigiamai vertinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, kadangi jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, į namus vesdavosi asocialias kompanijas, namuose girtaudavo. Būdamas girtas prie šeimos narių priekabiaudavo, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovo polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą įrodo ir byloje pateiktas rašytinis įrodymas dėl atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (b.l. 14).

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.2d.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto (b.l. 10, 60). Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso motoroleris TMZ (duomenys neskelbtini) MURAVEI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), kurio vertė apie 200 Lt. Ieškovė turtą prašė padalinti nukrypstant nuo lygių dalių padalinimo principo ir motorolerį priteisti jai.

Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė Renault M. S., valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Ieškovė automobilį prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi jis yra įgytas už tėvų jai dovanotas lėšas, skirtas automobiliui įsigyti (b.l.12), automobilio įsigijimo kainą patvirtina pirkimo pardavimo sutartis ( b.l. 87).

CK 3.89 str. 1 d. 2 p., nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas nėra perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei asmeninėn nuosavybėn 2010-05-02 buvo dovanotos piniginės lėšos (septyni tūkstančiai litų) automobilio įsigijimui, už kurias ieškovė 2010-05-12 įsigijo automobilį Renault M. S., valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 87). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad automobilis Renault M. S., valst.Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir jis nėra dalintinas.

CK 3.117 str. 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė nukrypimą nuo lygių dalių principo motyvuoja tuo, kad atsakovas nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos gerovės. Teismas mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nurodytos normos pagrindu ir ieškovei priteistinas natūra motoroleris TMZ (duomenys neskelbtini) MURAVEI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui kompensacijos.

Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi bei jai nežinomi atsakovo asmeniniai kreditoriai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.). Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vaiko norą. Ieškovė prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ir šiuo metu dukra gyvena su ja, ji ja rūpinasi bei išlaiko. Nepilnametė dukra, į procesą įtraukta trečiuoju asmeniu, irgi išreiškė norą gyventi kartu su motina. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad A. Č. Gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų jos interesus (b. l. 40-43). Vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, nepilnametės A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. Č., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt.

Teismas konstatuoja, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis yra minimalus ir orientuotas į minimalią mėnesinę algą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, darbingas vyras realiai galintis teikti reikalingą išlaikymą vaikui, todėl iš atsakovo priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-09-21) iki dukters A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d.). Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. Č. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – atitinkamai Čepukas ir Čepukienė, atsakovui dėl to neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Išlaikymo sau po santuokos nutraukimo ieškovė neprašė priteisti, todėl ieškovei nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 101 Lt., nors turėjo sumokėti 104,50 Lt. Todėl, patenkinus ieškinį, 3,50 Lt žyminio mokesčio likutis, kurio nebuvo sumokėjusi ieškovė, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Patenkinus ieškovės reikalavimą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 101 Lt. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (b.l. 5).

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 9 p., 3 p., 94 str., 96 str. 1 d., iš atsakovo priteistina 271,30 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (108 Lt žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo (104,50 Lt + 3,50 Lt) bei 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (400 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.), bei pašto išlaidas, kurias sudaro 19,30 Lt.

Iš atsakovo taip pat priteistina valstybės naudai 1040 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Taigi, iš viso iš atsakovo S. Č. priteistina 1311,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Santuoką, įregistruotą 1991-09-10 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - Čepukienė.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio S. Č. kaltės.

Nepilnametės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 (keturis šimtus litų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-09-21) iki jos pilnametystės, vaikui išlaikyti skirtą pinigų sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti motorolerį TMZ (duomenys neskelbtini) MURAVEI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 1311,30(vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika litų 30 centų) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 101 (šimtą vieną litą) Lt ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.