- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- I-2875-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00746-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-21 sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos” Nr. 1D-788(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) priteisti iš atsakovo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 823,59 EUR (2843,69 Lt) už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Skunde nurodė, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 545,66 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. LR Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriam įsigaliojus, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, jam buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Mano, kad jam, kaip nedirbančiam valstybinės pensijos gavėjui, pensija sumažinta dideliu mastu, jo apskaičiuotai pensijai buvo pritaikytas mažinimo koeficientas 0,8712. Atkreipė dėmesį, kad šis mažinimo koeficientas 2010-2011 metais buvo taikomas ne tik pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, tačiau lygiais pagrindais ir visoms kitoms pensijoms. Neatsižvelgdamas į tai, kad 2012 metais ekonominė situacija šalyje stabilizavosi, Seimas, akivaizdžiai pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 pratęsė pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimą 2012-2013 metams. Seimas 2014-05-15 įstatymu nustatė kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjams, kuriems pensijos sumažintos 2010-2011 metais, tačiau nenumatė senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų gavėjams. Mano, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos privalo būti kompensuotos. Skundą grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
Teigia, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, todėl mano, kad termino skundui paduoti nepraleido. Taip pat nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog sumažintos pensijos bus kompensuotos. Jei teismas manytų, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, prašo aukščiau nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir objektyviomis, bei šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 22) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo pensija 2012-2013 metais buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, preziumuojama, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas. Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2004-12-23 sprendimu Nr. 2/17-2673 pareiškėjui nuo 2004-12-01 neterminuotai paskirta 545,66 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (16 b. l.).
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pažyma apie 2010-2013 m. pensijos dydį rodo, kad pareiškėjo pensijos apskaičiavimui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatos ir mokama sumažinta pensija (19-20 b. l.).
Pareiškėjas 2014-11-10 kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą su prašymu nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu iki 2014-02-01 jam buvo mokama sumažinta paskirtoji pensija, pateikti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį, priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais sumažintą pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį (21 b. l.).
Vidaus reikalų ministerija 2015-01-21 sprendime Nr. 1D-788(11) nurodė, kad pareiškėjui išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo. Atsakovė išaiškino paskirtos pensijos sumažinimo aplinkybes ir teisinį pagrindą, nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013-12-31, pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo perskaičiuojama iki 2013-12-31. Pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas Ministerija, taikydama pagal analogiją Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, atsisakė nagrinėti, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (17-18 b. l.).
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas.
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją šis įstatymas turėjo būti taikomas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais jo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92), darytina išvada, jog šiuo atveju teisės į valstybinę pensiją pažeidimas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., turi būti analizuojamas trimis skirtingais laikotarpiais (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), kuriais valstybinės pensijos laikiną mažinimą reguliavo skirtinga teisės normų visuma, atitinkamai – skyrėsi ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą šiais laikotarpiais (žr., pvz., 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-66-502/2015, Nr. AS-59-502/2015, Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-195-556/2015, Nr. AS-193-556/2015, Nr. AS-192-556/2015).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.
Remiantis byloje pateiktos Pažymos apie 2010–2013 m. pensijos dydį (10-11 b. l.) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui B. B. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2011 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015 m. sausio 31 d. (12 b. l.), t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą padavė praėjus daugiau nei 2metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012m. rugsėjo 21d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.
Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi, šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. sausio 31 d. ir prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo padavimo terminą dėl reikalavimo priteisti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo dėl reikalavimo priteisti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
Pagal 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams, o pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatas – 2013 metams. Pareiškėjas apie jo teises galbūt pažeidžiančius veiksmus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėn. Pareiškėjas, į teismą dėl 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipdamasi 2015 m. sausio 31 d., nepraleido 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl skundo reikalavimų panaikinti atsakovės VRM 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-788(11) ir priteisti iš atsakovės VRM laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pažyma apie 2010-2013 m. pensijos dydį patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui paskirtoji valstybinė karių ir pareigūnų pensija buvo apskaičiuojama ir mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (19-20 b. l.).
Nagrinėjamam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už nurodytą laikotarpį.
Nustačius, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai, darytina išvada, kad VRM 2015 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 1D-788(11), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti atsakovės VRM 2015 m. sausio 21 d. sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ Nr. 1D-788(11) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo B. B. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl reikalavimo priteisti pareigūnų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nutraukti.
Kitą B. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.