Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkė A. Č., suinteresuoti asmenys T. Č., antstolė Nijolė Viešchnickienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotojas prašė nustatyti, kad skolininkei A. Č. priklauso ½ dalis sutuoktinio T. Č. pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0073/13/01323 ir antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/13/01323, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str.1 d.). LR CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-06-13 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-378-277/2013 dėl 175,07 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. Č. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai (b. l. 5, 6). Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2016-05-03 patvarkymu dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, antstolė areštavo T. Č. priklausantį gaunamą darbo užmokestį ar kitų jam prilygintų išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti ½ dalį 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 7).

Nustatyta, kad A. Č. 2009-06-05 sudarė santuoką su T. Č.. Vedybų sutarčių registro duomenimis jie nėra sudarę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis santuoka tarp jų nėra nutraukta, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš T. Č. darbinės ar kitokios veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė šiuo metu niekur nedirba, registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, nėra, tačiau sutuoktinis dirba ir gauna pajamas iš darbinės veiklos.

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 str.1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio LR CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, jog taikant minėto straipsnio nuostatą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). LAT taip pat yra nurodęs, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių buvimas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinus individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas ir nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, jog skolininkei A. Č. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio T. Č. pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 290-291 str., 593 str., 667 str., teisėja

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.