Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, paskyrusios nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Č. (A. Č.) skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. VR-2.19-305 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas D. L. 2014 m. spalio 25 d. surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje, padarymo, t.y. kad 2014 m. spalio 25 d., 15.20 val. A. Č. Vilniuje, Neries upėje tie Verkių gatve žvejojo su mėgėjiškos žūklės įrankiu, t.y. spiningu, masalui naudodamas balto metalo blizgę, draudžiamu laiku (nuo spalio 15 d. iki gruodžio 31 d.), ir tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1, 11.17 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo inspektoriaus M. B. 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino, kad A. Č. savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1, 11.2 ir 11.17 punktų reikalavimus ir tuo padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą; jam paskirta 400 litų bauda su spininginės meškerės „Schimano Vengeance“ su rite „Tcaly 2500“ konfiskavimu.

Pareiškėjas A. Č. skundu (b.l. 2) prašo, jeigu yra tokia galimybė, sušvelninti baudą ir grąžinti žmonos jam dovanotą brangią meškerę. Nurodo, kad nėra dažnai žvejojantis ir išmanantis žvejybos ypatybių ir taisyklių, nežinojo, kad Neries upėje gali būti draudžiama žvejoti. Per visą gyvenimą buvo pagavęs tris žuvis ir jas visas paleido, niekada žvejodamas nesiekė sau naudos. Mano, kad priimtas nutarimas ir įstatymas yra neadekvatus tokiam nusižengimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad sutinka, jog bauda paskirta pagal įstatymus ir neturi teisės reikalauti skirti mažesnę. Meškerė pirkta prieš kelias dienas už 147 litus. Žvejojo, nes nežinojo, kad negalima, tuo nesidomėjo, jokio informacijos nematė, nors ieškojo internete. Rado tik tuomet, kad įvedė straipsnį, pagal kurį buvo nubaustas. Buvo Norvegijoje, kur visur yra stendų su informacija apie galimybę žvejoti, taisyklės. Lietuvoje to pasigedo. Gavus tokią baudą, praeis noras žvejoti, nes gauna 500 litų per mėnesį darbo užmokestį. Baudos paskyrimo neginčija, bet prašo kaip nors sušvelninti.

Atsiliepimu į skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad A. Č. žvejojo vietoje, kur tuo metu vyksta saugomų ir globojamų žuvų rūšių (lašišų ir šlakių) nerštas. Tuo metu tokiose vietose žmogaus veikla, ypač žvejyba, daro neigiamą poveikį šiems natūraliems gamtos procesams, todėl valstybė draudžia žvejybą neršto metu. Apie minėtą draudimą tuo laikotarpiu gausiai informuoja visuomenės informavimo priemonės, tad asmuo, prieš pradėdamas žvejybą, turėjo visas galimybes susipažinti su žvejybai keliamais reikalavimais.

Per teismo posėdį Institucijos atstovas taip pat prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas Vilniuje ties Verkių gatve Neries upėje žvejojo 2014-10-25, jis žvejojo nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. uždraustoje vietoje. Numatyta bauda nuo 400 iki 1000 litų su žvejybos įrankių konfiskavimu. Asmenims, kuriems skiriama minimali bauda, paaiškinama, kad savo interesus gali ginti teisme. Skundą padavusiam asmeniui A. Č. buvo skirta minimali bauda, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad galisi, visiškai prisipažino. Skirdami baudą neturi galimybės atsižvelgti į pažeidėjo finansinę padėtį arba grąžinti žvejybos įrankius. Teisės aktai yra oficialiai skelbiami, yra teisės aktų registras, kuriame galima surasti norimą informaciją. Minėtas teisės aktas nebuvo pakeistas nuo 2013 metų. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, nėra galimybės švelninti paskirtos minimalios bausmės ir grąžinti meškerės, nes numatytas privalomas žvejybos įrankių konfiskavimas. Pareigūnai viską įvertino, surašė administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrė baudą. Jokie teisės aktai, susiję su aplinkos apsauga, nenumato pareigos statyti stendų, kurie informuotų apie leidimą ar neleidimą žvejoti. Jeigu asmuo nori užsiimti kažkokia veikla, nerizikuodamas privalo pats pasidomėti, ar nėra draudimo. Visose gamtos apsaugos agentūrose galima gauti informaciją ir nėra pagrindo kabinti stendų, kaip kelio ženklų. Vartotojas privalo pats domėtis.

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.1. punktas nustato, kad žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo ar vandens telkiniuose, kuriuose povandeninė žūklė neleidžiama, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis kaip 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius, žvejoti draudžiamose vietose, gaudyti žuvis, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta. Pagal Taisyklių 11.17 punktą draudžiama žvejoti nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose (t.y. šiuo atveju pagal 4 priedą – Neryje nuo kelio Nr. 262 tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto), išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.

Taigi, A. Č. žvejojo Neries upėje, ties Verkių gatve Vilniuje, draudžiamu laiku, naudodamas spininginę meškerę, t.y. būdu, nepatenkančiu į minėtas taisyklių 11.17 punkto išimtis, todėl institucija pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Taisyklių 10.1 ir 11.17 punktų reikalavimus ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013). Minėta, kad A. Č. už pažeidimą nubaustas 400 litų, t.y. minimalia įstatymo numatyta, bauda su žvejybos įrankių konfiskavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad institucija įvertino ir į tai, jog žuvų pareiškėjas nebuvo sugavęs. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad gauna mažas pajamas (500 litų per mėnesį), bei tuo, kad meškerė buvo jam dovanota ir yra brangi. Tačiau įvertinus paskirtos baudos dydį nėra pagrindo teigti, kad ją sumokėti pareiškėjui būtų nepakeliama našta, tuo labiau, kad pagal ATPK 313 straipsnio 3 dalį atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Be to pažymėtina, kad žvejybos įrankio konfiskavimas už padarytą pažeidimą taip pat yra privaloma nuobauda, todėl žvejybos įrankis pagrįstai buvo konfiskuotas. Šiuo atveju taipogi nenustatyta, įvertinus meškerės kainą (su valu ir blizgėmis – 147,10 Lt), kad žvejybos įrankio konfiskavimas yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui nuobauda. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Taigi, bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. VR-2.19-305 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.