Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Jurgai Klimčukienei, Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam E. M., gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei, nukentėjusiajam L. A., jo įstatyminei atstovei I. S., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui Tomui Rakauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškio r., lietuvis, Lietuves Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 11 valandą, Joniškio rajone, kelio Gataučiai-Stupurai 4-ame kilometre (apie 3,780 km), vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „MERCEDES BENZ 1827“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 122, 132, 133 ir 134 punktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) numatytus reikalavimus, t. y. važiuodamas keliu ir lenkdamas pėsčiąją, ėjusią dešinės pusės kelio pakraščiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, prieš lenkdamas pėsčiąją nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir nesulėtino greičio, kirto siaurą ištisinę priešingų krypčių eismo juostas skiriančią liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nepaliko saugaus tarpo iš kairiojo šono, kad eismas su kairiuoju kelio važiuojamosios dalies kraštu dviračiu važiavusiu L. A. būtų saugus, iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo pėsčiosios bei dviratininko taip, kad nesukeltų jiems pavojaus, ir dėl to kliudė dviračiu važiavusį L. A., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. A. dėl pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių ir kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžių, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, odos nubrozdinimų alkūnių ir kelio srityse buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis E. M. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-08-01, apie 11 val., važiavo darbo reikalais iš Stupurų kaimo į Šiaulius, keliu Gataučiai-Stupurai. Eismo įvykis įvyko prieš Jaučiūnų kaimą. Lenkė moterį, kuri ėjo dešine kelio puse, o jis važiavo dešine kelio puse, tai moteris ėjo prieš eismą. Toje vietoje, kur lenkė moterį buvo neryškus kelio žymėjimas, ištisinė kelio juosta, kurią jis kirto ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Nukentėjusysis L. A. dviračiu važiavo kaire kelio puse, ta pačia kelio kryptimi, kaip ir jo vairuotas automobilis. L. A. buvo be ryškios, šviesą atspindinčios liemenės, be šalmo, dviratis buvo be atšvaitų, L. A. ausyse buvo įdėtos ausinės. Atstumas tarp moters ir nukentėjusiojo buvo apie 20 m. Prieš susidūrimą su nukentėjusiuoju, jis jau grįžinėjo į savo eismo juostą. Susidūrimo su nukentėjusiuoju metu, jis buvo nepilnai grįžęs į savo eismo juostą, mažesnė jo vairuotos transporto priemonės dalis buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Susidūrimo metu nukentėjusysis L. A. atsitrenkė į jo vairuotos transporto priemonės priekinį kairįjį sparną. Nėra tikras, ar matė, kad nukentėjusysis L. A. būtų staiga pasukęs į dešinę kelio pusę, nes viskas labai greitai įvyko. Nukentėjusysis važiavo keliu. Po įvykio jis sustojo, greit išlipo iš vairuotos transporto priemonės ir nuėjo prie nukentėjusiojo. Pamatė nukentėjusįjį gulintį ant kelio – nukentėjusiojo kojos buvo ant griovio šlaito, o galva ant asfalto, jam bėgo kraujas, nukentėjusiojo dviratis buvo griovyje. Nukentėjusysis buvo be sąmonės. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra tik jo kaltė. Jei vietoj nukentėjusiojo būtų važiavęs automobilis, jis pėsčiosios moters nebūtų lenkęs. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, prieš posėdį nukentėjusysis jam atleido. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbe, jo pareigos (vairuotojas) yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu. Savo elgesį vertina negerai, gailisi dėl to, pažada ateityje atsargiau ir atsakingiau vairuoti transporto priemones, šis eismo įvykis jam yra didelė pamoka.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad visos susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygos jai yra suprantamos, ji su visomis sąlygomis sutinka. Ji minėtą susitarimą perskaitė ir pasirašė. Kaltinamasis jos ir jos sūnaus atsiprašė, abu jam atleidžia. Sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo L. A. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-08-01 ryte, valandos neatsimena, dviračiu išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir važiavo pas seserį į Gataučių k., Joniškio r. Pravažiavęs Stupurų kaimą, toliau važiavo link Gataučių kaimo, kairės važiuojamosios kelio pusės kelkraščiu. Žino, kad pagal Kelių eismo taisykles važiavo ne savo važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, tačiau važiavo ne tuo, kadangi artėjant prie Jaučiūnų kaimo yra posūkis į dešinę ir dėl geresnio matomumo, važiavo kairės važiuojamosios kelio dalies pakraščiu. Važiuodamas klausėsi muzikos, buvo užsidėjęs ausines, tačiau pravažiuojančių mašinų garsą girdėjo, nes muzikos klausėsi pasijungęs ne visu garsu. Važiuodamas prieš Jaučiūnų kaimą, Joniškio r., į kitą kelio pusę pervažiuoti neketino, važiavo kairės pusės važiuojamosios dalies pakraščiu. Jokių žmonių einančių nepastebėjo. Girdėjo iš galo atvažiuojančio automobilio garsą, atsisukęs atgal pamatė, kad atvažiuoja mašina, kokia ji buvo ir kaip atrodė, neatsimena. Nuo mašinos iki jo buvo apie 10 metrų atstumas, nors tiksliai negali nurodyti. Matė, kad automobilis buvo pasukęs link kairės pusės važiuojamosios kelio dalies, tačiau kiek negali nurodyti. Pats važiavo dviračiu kairės važiuojamosios kelio pusės pakraščiu iki pusės metro atstumu nuo kelkraščio krašto. Kas įvyko toliau neatsimena. Nežinojo nei dėl ko, nei kas buvo, kai atsibudo ligoninėje iš komos. Po dviejų dienų mama paaiškino, kad jį nutrenkė automobilis. Kaip įvyko avarija neatsimena, negali nurodyti (51 b. l.);

liudytojos I. S. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2014-08-01, apie 10 val., sūnus L. A. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), savo dviračiu išvažiavo pas seserį R. A., gyvenančią Gataučių k., Joniškio r. L. A. su savimi turėjo MP3 grotuvą su ausinukais ir juo naudojosi. Jis važiuodamas į Gataučių kaimą galėjo klausytis muzikos užsidėjęs ausinukus. Apie 11 val. kaimynas pranešė, kad važiuodamas keliu nuo Jaučiūnų į Mekių kaimą, pamatė jos sūnų, gulintį nutrenktą po avarijos. Pati paskambino dukrai R. A., kad ši surastų automobilį ir ją nuvežtų iki įvykio vietos. Dukra pirma nuvažiavo į avarijos vietą ir po to atvyko paėmė ją ir nuvežė į įvykio vietą. Nuvykusi pamatė, kad įvykio vietoje važiuojant link Gataučių prieš Jaučiūnų kaimą, atvykusi greitoji med. pagalba ir sūnus kairėje kelio pusėje, kelkraštyje užkeltas ant neštuvų, o netoli jo, žolėse buvo dviratis. Mano, kad sūnus važiavo kelio pakraščiu kaire puse vykdamas link Gataučių kaimo, nes įvažiuojant į Jaučiūnų kaimą yra posūkis ir geresnis atvažiuojančių mašinų matomumas. Sūnus L. A. važiavo be šalmo ir be liemenės. Šalmo neturi, o liemenės neužsivilko, nes buvo dienos metas. L. A. ne kartą tuo keliu yra važiavęs pas seserį į Gataučių k., Joniškio r., ir su Kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs. Jis žinojo, kad važiuoti turi automobilių judėjimo puse, o ne prieš automobilio judėjimo kryptį bei kuo arčiau dešiniojo krašto, ar kelkraščiu. Pati nematė kaip įvyko eismo įvykis ir paaiškinti nieko negali. Ar sūnus L. A. galėjo išvažiuoti pats į kelią, neįsitikinęs, kad jam nėra mašinų iš galo ir priekio, nežino (59 b. l.);

liudytojos A. N. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jos parodymai, kad 2014-08-01, apie 11 val., pėsčiomis ėjo nuo Gataučių k. į Stupurų k., Joniškio r. Nurodytu laiku buvo praėjusi Jaučiūnų k. ir ėjo link Stupurų k., kairės pusės važiuojamosios dalies kraštu, prieš eismą. Paėjusi už kelio ženklo „JAUČIŪNAI“, koks buvo atstumas, negali nurodyti, pamatė priešais atvažiuojantį sunkvežimį, o kitoje kelio pusėje, taip pat prieš ją, važiavo su dviračiu L. A., jis važiavo kelio pakraščiu ir ausyse turėjo ausinukus. Ji su L. A. prasilenkė eidama kairiu kelio pakraščiu, o L. A. važiavo dešiniu. Prasilenkus ji nuėjo link Stupurų k. pusės, o L. A. nuvažiavo link Jaučiūnų k. pusės. Prasilenkus, priartėjo priešais važiavęs sunkvežimis, ją aplenkė ir baigiant lenkti išgirdo vieną bumbtelėjimo garsą. Atsisukusi pamatė, kad sunkvežimis suko iš kelio į kairės pusės pakraštį ir sustojo. Sunkvežimis ją pralenkė 1,5-2 m atstumu. Sunkvežimiui sustojus, kitoje kelio pusėje pamatė gulintį L. A. ir netoli jo žolėse dviratį. L. A. gulėjo truputi skersai kelio atžvilgiu, kojomis truputi link Jaučiūnų pusės, ant nugaros, kojomis į kelio pusę, o nuo juosmens ant žolės. Iš burnos bėgo kraujas, buvo nubrozdintos rankos, alkūnė, koja. Po įvykio L. A. niekas nejudino, netraukė. Jis dejavo, šaukė ir purtėsi. Dviratis iki atvykstant pareigūnui iš įvykio vietos judintas nebuvo. Ji pati nematė ir nurodyti negali, ką po prasilenkimo darė L. A., ar važiavo tiesiai ar pasuko, nes jiems prasilenkus ją lenkė priešais atvažiuojantis sunkvežimis ir baigiant lenkti išgirdo bumbtelėjimą. Ji nematė ir tvirtinti negali, kad L. A. pasuko link kelio važiuojamosios dalies važiuodamas pakraščiu. Pati eismo įvykio metu nenukentėjo, kaip įvyko pats įvykis nematė, atsisuko, kai sunkvežimis suko į kelio pakraštį sustoti. Iš sunkvežimio ji atpažino, kad važiuoja kaimynas E. M., nes šiuo sunkvežimiu jis grįžta kartais į namus. Ji nematė, kad L. A. būtų pasukęs į kelią (81, 82-83 b. l.);

liudytojo R. S. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-08-01, apie 11 val., važiavo savo automobiliu „Citroen Evasion“ iš Joniškio pro Jaučiūnų kaimą į namus, į Stupurų kaimą. Pravažiavęs Jaučiūnų kaimą (žiūrint pagal jo važiavimo kryptį) pamatė kairės pusės kelio krašte stovintį krovininį automobilį su kažkokia pakėlimo konstrukcija, o dešinėje kelio pusėje, ant kelio važiuojamosios dalies kojomis ant asfalto (apie 0,5 m į asfalto pusę), o kita kūno dalimi, nuo juosmens, ant žolės, gulintį žmogų. Pamanė, kad koks vyriškis girtas nugriuvęs guli. Krovininio automobilio vairuotojas buvo ką tik išlipęs iš automobilio ir ėjo link gulinčio žmogaus. Pats taip pat sustojęs išlipo ir priėjęs prie gulinčio žmogaus pamatė, kad ant asfalto dalies ir kita puse ant žolės guli kruvinu veidu L. A., kuris buvo be sąmonės, gulėjo ant nugaros, statmenai kelio atžvilgiu, kojos ištiestos, kairė ranka buvo atmesta virš galvos, dešinė lyg šalia kūno. Vyriškio išlipusio iš automobilio paklausė kas įvyko. Vyriškis jam paaiškino, kad važiuojant jam netikėtai iš kairės į dešinę pasuko sužalotas vaikinas su dviračiu ir jis automobiliu dviratininką kliudė. Sustojus ir einant prie gulinčio žmogaus, kartu priėjo ir sunkvežimio vairuotojas ir moteris, kuri kai jis sustojo ėjo link Jaučiūnų kaimo pusės dešiniu važiuojamosios dalies kraštu. Nuo jos iki gulinčio L. A., kuomet sustojo, atstumas galėjo būti apie 20 metrų. Gulinčio L. A. nejudino. Pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pranešti tėvams apie sužalotą sūnų. Įvykio vietoje prie L. A. liko moteris ir vairuotojas (85 b. l.);

liudytojos R. A. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2014-08-01, apie 9.30 val., kalbėjo telefonu su mama, jog brolis L. A. su dviračiu iš (duomenys neskelbtini), atvažiuos pas ją į Gataučių k., Joniškio r. Nesulaukusi atvažiuojančio brolio, apie 10.30 val. paskambino mamai ir pasiteiravo ar jau L. A. išvykęs. Mama pasakė, kad brolis išvažiavo apie 10.00 val. Praėjus gal pusvalandžiui jai paskambino mama ir pranešė, kad brolį L. A. nutrenkė mašina prieš Jaučiūnų kaimą, Joniškio r. Nubėgusi iki draugo paprašė nuvežti pas mamą ir į įvykio vietą. Važiuojant nuo Gataučių kaimo ir pravažiavus Jaučiūnų kaimą, už kelio ženklo „JAUČIŪNAI“, pamatė stovintį sunkvežimį dešinėje kelio pusėje (žiūrint pagal sunkvežimio važiavimo kryptį), o kelio kairės pusės žolėse, galva prie kelio – žolių krašto, o visas kūnas buvo žolėse, statmenai kelio atžvilgiu gulėjo ant nugaros brolis L. A.. Po brolio L. A. galva buvo padėta pagalvė. Netoli jo, žolėse buvo dviratis. Nežino ar buvo po nutrenkimo brolis ir dviratis judinti, nematė. Brolio L. A. kūnas purtėsi, jis aimanavo. Įvykio vietoje buvo moteris, kažkoks vyras ir vairuotojas, dar buvo žmonių su automobiliu sustojusių, tačiau neįsidėmėjo kas ir kiek jų buvo. Kai atvyko, jos vairuotojas paklausė kas ji būsianti, paaiškinusi, kad sužalotojo sesuo, vairuotojo paklausė kas atsitiko. Vairuotojas atsakė, nutrenkęs, o po to ten buvusi moteris paaiškino, kad ėjo nuo Gataučių kaimo link Stupurų kaimo, pro ją pravažiavo sunkvežimis ir staiga išgirdo girgžt, atsisukusi pamatė, kad jau jos brolis nutrenktas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos automobilis. Po to, į įvykio vietą atvažiavo mama su tėčiu. Vairuotojas jai padavė brolio sutrupintą MP3 grotuvą, kurį kažkur į žoles išmetė, kur tiksliai vietos neatsimena. Kadangi MP3 grotuvas buvo sutraiškytas, sugadintas ir pati buvo susijaudinusi, nežinojo, kad jį reikia laikyti, todėl jį išmetė. Ant brolio kaklo buvo apsiviję ausinuko laidas (86 b. l.);

2014-08-01 eismo įvykio vietos apžiūros ir papildomų apžiūrų protokolais bei jų priedais, kuriuose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Joniškio rajone, kelio Gataučiai-Stupurai 4-ame kilometre (apie 3,780 km), požymiai, nurodyta automobilio „MERCEDES BENZ“ vieta po eismo įvykio, kraujo dėmė, dviratininko ir automobilio važiavimo kryptys, išmatuoti reikiami atstumai, priešingos krypties eismo juostas skiria ištisinė linija. Eismo įvykis įvyko dienos metu, sausa kelio danga, asfaltas (7-15, 16-18, 19-21 b. l.);

2014-08-01 transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje protokolu ir 2014-08-12 apžiūros protokolu, kuriuose nurodyti dviračio požymiai ir sugadinimai (22-25, 46-47 b. l.);

2014-08-01 transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje protokolu, 2014-08-06 apžiūros protokolu ir 2014-08-22 papildomos apžiūros protokolu, kuriuose nurodyti automobilio „MERCEDES BENZ“, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), požymiai bei sugadinimai (26-29, 41-42, 44-45 b. l.);

2014-08-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis E. M. pateikė automobilio „MERCEDES BENZ 1827“ takografo diskelį (35-37 b. l.);

2013-10-23 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu, iš kurio matyti, kad automobilis „MERCEDES BENZ 1827“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki 2014-11-26, draudikas „Ergo Insurance SE“ (34 b. l.);

2015-02-13 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis L. A. parodė vietą, kuria jis važiavo (53-57 b. l.);

2014-10-06 specialisto išvada Nr. G 1443/14 (04), kurioje nurodyta, kad L. A. padaryti sužalojimai: pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių ir kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, odos nubrozdinimai alkūnių ir kelių srityse. L. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimo (64-65 b. l.);

2014-12-18 specialisto išvada Nr. 11Š-216 (14), kurioje nurodyta: 1. Sužalojimai L. A. padaryti kietais bukais paviršiais. Nurodyti kokiais konkrečiai, iš turimų duomenų nėra galimybės. Odos nubrozdinimai alkūnių ir kelių srityse yra būdingi griuviminei traumai ir galėjo gautis griūvant ant kelio dangos po gauto smūgio. Sužalojimai galvoje: pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių ir kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu galėjo gautis kontakto su krovininio automobilio „MERCEDES BENZ 1827“ kairės pusės dalimis metu arba griūvant ant kelio dangos po gauto smūgio. 2. Tikėtina, kad susidūrimo su krovininiu automobiliu „MERCEDES BENZ 1827“ metu L. A. važiavo dviračiu, o susidūrimo metu dviratis buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje ir susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link transporto priemonių užpakalinių dalių (68-69 b. l.);

2014-12-18 specialisto išvada Nr. 11Š-176 (14), kurioje nurodyta: 1. Tikėtina, kad automobilio „MERCEDES BENZ 1827“ vairuotojo E. M. veiksmai – važiuodamas pro kairiau jo ta pačia kryptimi kairiu kelio važiuojamosios dalies kraštu važiavusį dviratininką L. A., nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir jį kliudė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, o tai, kad dviratininkas L. A. nevažiavo dešine kelio važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, techniniu požiūriu buvo nepriimtina, tačiau tai netūrėjo priežastinio ryšio su šiuo eismo įvykio kilimu (71-75 b. l.);

2015-03-12 specialisto išvada Nr. 11Š-42 (15), kurioje nurodyta: 1. Tam, kad krovininio automobilio „MERCEDES BENZ 1827“ vairuotojas E. M. galėtų saugiai apvažiuoti važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu ėjusią pėsčiąją, automobilis „MERCEDES BENZ 1827“ kairiaisiais ratais turėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija KET 1.1. Krovininio automobilio „MERCEDES BENZ 1827“ vairuotojo E. M. veiksmai – įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir važiuodamas, pro ta pačia kryptimi kairiu kelio važiuojamosios dalies kraštu važiavusį dviratininką L. A., tikėtina, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir jį kliudė – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 3. Tikėtina, kad krovininio automobilio „MERCEDES BENZ 1827“ vairuotojo E. M. veiksmai – įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir važiuodamas, pro ta pačia kryptimi kairiu kelio važiuojamosios dalies kraštu važiavusį dviratininką L. A., nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir jį kliudė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (78-80 b. l.);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, iš kurios matyti, kad 2014-08-01, 12.14 val., E. M. nustatytas 0,00 prom. blaivumas (96 b. l.);

2014-08-07 specialisto išvada Nr. T-A 6919/14(01), kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio E. M. buvo blaivus (99 b. l.);

2014-09-30 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis E. M. parodė vietas, kurioje jis būdamas pamatė dviratininką ir einančią moteriškę, kur ėjo moteriškė, kur važiavo dviratininkas ir kur jį kliudė, kur buvo po eismo įvykio dviratininkas ir dviratis, kur buvo jo vairuojamo ir jau po įvykio sustojusio automobilio priekis (110-113 b. l.).

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamą veiką. Kaltinamojo E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, kaip kelių transporto priemonių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nukentėjusiojo L. A. įstatyminė atstovė I. S. bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (155 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. A. ir jo atstovė pagal įstatymą I. S., kaltinamasis E. M., draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas bei civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) sudarė susitaikymo protokolą bei susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitaikymo protokolu kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis L. A. kaltinamojo atsiprašymą priėmė, jam atleido ir su juo susitaikė. Susitarimu dėl žalos atlyginimo šalys sutarė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam L. A. buvo padaryta 5000 EUR turtinė ir neturtinė žala, kurią šalys įsipareigojo atlyginti tokia tvarka: draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas įsipareigojo nukentėjusiajam L. A. sumokėti 3000 EUR per 5 darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nukentėjusiajam L. A. sumokėti 1900 EUR per 5 darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, o kaltinamasis E. M. įsipareigojo nukentėjusiajam L. A. sumokėti 100 EUR prieš šio susitarimo pasirašymą, ką kaltinamasis ir padarė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, draudimo bendrovė, padidinto pavojaus šaltinio savininkas ir nukentėjusysis geruoju susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, šis susitarimas yra tvirtintinas.

Prokurorė, įvertinusi tai, kad kaltinamasis E. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kad yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savo noru atlygino arba pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. M. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), yra neteistas (92 b. l.), vieną kartą baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (93 b. l.), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (94 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (100 b. l.), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo L. A. ir jo įstatyminės atstovės, atlygino 100 EUR žalą nukentėjusiajam L. A., tad teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis, E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo atžvilgiu nėra.

Siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje tik kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo darbo funkcijoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, nes jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju, o netekęs galimybės vairuoti jis prarastų darbą, teismo vertinimu, netikslinga kaltinamajam E. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

E. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. pilkos spalvos dviratis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (48, 49 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui L. A. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2. automobilis „Mercedes Benz 1827“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui UAB (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

3. dvi kompaktinės polkštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4dalimi, 307 straipsnio 5-7dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. M., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

„Nukentėjusysis L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atstovaujama teisininko J. S., padidinto pavojaus šaltinio savininkas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama 1. e. generalinio direktoriaus pareigas technikos direktoriaus V. A., toliau visi kartu vadinami „Šalimis“, kiekvienas atskirai – „Šalimi“, susitarė ir sudarė šį susitarimą dėl 2014-08-01 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam L. A. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo:

1. Nukentėjusysis L. A. patvirtina, kad 2014-08-01 įvykusio eismo įvykio metu jam padaryta turtinė ir neturtinė žala sudaro 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų);

2. Nukentėjusiajam L. A. padaryta 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) turtinė ir neturtinė žala atlyginama dalimis:

draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam L. A. sumoka 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) per 5 (penkias) darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, pervesdama į nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam L. A. sumoka 1 900,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) per 5 (penkias) darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, pervesdama į nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;kaltinamasis E. M. nukentėjusiajam L. A. sumoka 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) prieš šio susitarimo pasirašymą, pervesdamas į nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB.

Susitarimą dėl žalos atlyginimo pasirašiusios Šalys pareiškia, kad šis susitarimas dėl žalos atlyginimo yra perskaitytas, suprastas dėl teisinių pasekmių. Pasirašydamos susitarimą Šalys patvirtina, jog juo tarpusavio susitarimu nustatė bendrą ir galutinį nukentėjusiajam L. A. padarytos žalos atlyginimo prievolės dydį, o šią prievolę įvykdžius pagal susitarime nustatytą tvarką laikoma, kad tokiu būdu už žalą atsakingi asmenys įgyvendino nukentėjusiajam asmeniui, t. y. L. A., visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.283 straipsnis). Šalys susitaria ir patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės viena kitai jokių turtinių pretenzijų, susijusių su nukentėjusiajam L. A. padarytos žalos atlyginimo prievole.

Susitarimas surašytas penkiais egzemplioriais, iš kurių vienas pateikiamas teismui, po vieną - šalims asmenims.“

E. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. pilkos spalvos dviratį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui L. A.;

2. automobilį „Mercedes Benz 1827“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui UAB (duomenys neskelbtini);

3. dvi kompaktines polkšteles nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.