- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 1-865-771/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00656-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- N. A., P. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, kaltinamajam L. Š., nukentėjusiesiems N. A. ir P. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2011 m. liepos 27 d. apie 10.43 val. Šiaulių r., nelygiareikšmių kelių Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė ir kelių, vedančių link Šiaulių r. esančių Bubių ir Dainos k., sankryžoje, vairuodamas R. G. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. Š., vairuojamam P. A., tuo pažeisdamas KET 158 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Fiat Brava“ keleivės N. A. sveikata ir nežymiai sutrikdyta minėto automobilio vairuotojo P. A. sveikata.
Teisiamajame posėdyje L. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. liepos 27 d. vežė iš darbo darbininkus mikroautobusu „VW Transporter“ iš Verbūnų į Bazilionus per Bubius. Buvo rytas, dulksna. Automobilyje buvo 4-5 asmenys. Jam reikėjo išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią (Aukštelkė–Kuršėnai). Vieną automobilį praleido, o antrojo nepastebėjo. Sankryža lygiareikšmė. Automobilis, kurio nepastebėjo, važiavo jam iš dešinės. Kirsdamas pagrindinį kelią, pajuto smūgį iš dešinės į priekinę automobilio dalį. Automobilis, su kuriuo susidūrė, nuvažiavo į griovį ir apvirto. Mikroautobusas liko stovėti. Juo važiavę darbininkai padėjo išlipti nukentėjusiesiems, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Savo veiksmų neprisimena, nes buvo labai išsigandęs. Pripažįsta sukėlęs eismo įvykį. Praleidęs pirmąjį automobilį, buvo įsitikinęs, jog kelias laisvas. Negali paaiškinti, kaip atsitiko, jog nepastebėjo antrojo automobilio. Medicininę komisiją yra praėjęs, vairuoti gali. Nuo to momento, kai praleido pirmąjį automobilį, iki susidūrimo su antruoju praėjo apie 1 min. Greitis, kuriuo važiavo, nebuvo didelis. Kokiu atstumu nuo mikroautobuso prieš susidūrimą buvo lengvasis automobilis, nepastebėjo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Nevykdė susitarimo dėl 3 000 Lt žalos atlyginimo, nes neturėjo pinigų. Susitarė žalą atlyginti kitu būdu, bet neatlygino. Verčiasi padieniais darbais. Gailisi dėl savo veiksmų.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis BPK 273 straipsniu, nes L. Š. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ne tik kaltinamasis, bet ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Tirdamas byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė tokias aplinkybes:
iš nukentėjusiosios N. A. apklausos protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. apie 10.30 val. automobiliu „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji su vyru P. A. važiavo iš Kybartų k. į Šiaulius. Automobilį vairavo vyras P. A.. Ji sėdėjo šalia vairuotojo priekinėje sėdynėje. Pravažiavus Raizgių tiltą, už 200 m pamatė iš kolektyvinių sodų išvažiuojantį mikroautobusą, kuris trenkėsi į jų automobilio kairės pusės šoną. Po smūgio prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje. Turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki 2011 m. rugsėjo 16 d. Prieš susidūrimą vyras važiavo apie 60 km/h greičiu. Eismo įvykis įvyko dėl mikroautobuso vairuotojo kaltės, nes jis, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio jų automobiliui, važiavusiam pagrindiniu keliu. Eismo įvykio metu jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė pažadėjo atlyginti žalą. Su eismo įvykio kaltininku L. Š. susitarė, kad jis papildomai atlygins 3 000 Lt neturtinę žalą (20-21, 22-23 b. l.);
iš nukentėjusiojo P. A. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. apie 10.30 val. su sutuoktine N. A. važiavo automobiliu „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kybartų k. į Šiaulius. Automobilį vairavo jis (P. A.); priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo sutuoktinė. Pravažiavus Raizgių tiltą, už 200 m pamatė iš kolektyvinių sodų išvažiuojantį mikroautobusą, kuris prieš sankryžą pristabdė, bet nesustojo, o trenkėsi į jų automobilio kairės pusės šoną. Nuo smūgio jo vairuojamą automobilį nubloškė nuo kelio ir automobilis atsitrenkė į pakelės medį. Po smūgio mikroautobusas sustojo dešinėje pusėje, priekiu link Bubių. Žmona po smūgio prarado sąmonę. Prieš susidūrimą jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Mikroautobuso vairuotojas važiavo apie 30 km/h greičiu. Eismo įvykio metu jam buvo sužalota galva. Eismo įvykis įvyko dėl mikroautobuso vairuotojo kaltės, nes jis, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio jų automobiliui, važiavusiam pagrindiniu keliu. Civilinio ieškinio nereiškia (25-27 b. l.);
iš liudytojo G. M. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, važiavo su bendradarbiais Ž. Č., R. A. ir L. R. iš darbo Verbūnų k. į Bazilionus; juos vežė mikroautobusu L. Š.. Kelionės metu G. M. snaudė, todėl kelio nestebėjo. Pabudo nuo stabdymo, kuris nebuvo labai intensyvus. Atsimerkęs pamatė, kad jų automobilis stovi sankryžoje, o kairės kelio pusės griovyje stovi lengvasis automobilis. Pamatęs lengvąjį automobilį, suprato, kad įvyko avarija. Smūgio nejuto. Nei jis, nei jo bendradarbiai nesusižalojo. Po įvykio pamatė, kad mikroautobusas važiavo šalutiniu keliu (33-34 b. l.);
iš liudytojo L. R. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, važiavo su bendradarbiais Ž. Č., R. A. ir G. M. iš darbo Verbūnų k. į Bazilionus. Mikroautobusu juos vežė L. Š.. Kelionės metu L. R. snaudė ir kelio nestebėjo. Pabudo nuo smūgio. Suprato, kad mikroautobusas į kažką atsitrenkė. Griovyje buvo lengvasis automobilis; jame buvo vyras ir moteris. Vyrui iš galvos bėgo kraujas. L. R. ir jo bendrakeleiviai nebuvo sužaloti. Mikroautobusas važiavo šalutiniu keliu – apie tai sprendė iš kelio ženklų, kuriuos pamatė įvykio vietoje (35-36 b. l.);
iš liudytojo Ž. Č. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, važiavo su bendradarbiais G. M., R. A. ir L. R. iš darbo Verbūnų k. į Bazilionus; juos mikroautobusu vežė L. Š.. Ž. Č. snaudė, kelio nestebėjo; pabudo nuo smūgio. Prabudęs pamatė, kad mikroautobusas stovi kelyje link Bubių. Išlipęs iš automobilio, kitos kelio pusės griovyje pamatė lengvąjį automobilį. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis praskelta galva. Automobilyje taip pat buvo sužalota moteris; ji buvo išsigandusi. Ž. Č. ir jo bendrakeleiviai eismo įvykio metu nesusižalojo. Kaip suprato, mikroautobusas važiavo šalutiniu keliu (37-38 b. l.);
iš liudytojo R. A. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, važiavo su bendradarbiais G. M., Ž. Č. ir L. R. iš darbo Verbūnų k. į Bazilionus; juos mikroautobusu vežė L. Š.. R. A. kelionės metu snaudė, kelio nestebėjo. Smūgio nepajuto. Žino tik tai, kad L. Š. stabdė automobilį. R. A., išlipęs iš mikroautobuso, pamatė kairiame griovyje lengvąjį automobilį. Mikroautobusas stovėjo kelyje, vedančiame link Bubių. Už lengvojo automobilio vairo sėdėjo vyriškis praskelta kakta, o ant moters kūno sužalojimų nesimatė. R. A. ir jo bendradarbiai eismo įvykio metu nebuvo sužaloti (39-40 b. l.);
iš liudytojos J. Š. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad jai priklauso automobilis „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jos vardu įsigijo žentas P. A.. Apie eismo įvykio aplinkybes sužinojo iš dukters N. A. pasakojimo. Pretenzijų dėl automobilio sugadinimo niekam neturi (43 b. l.);
iš liudytojo R. G. apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. jis paprašė L. Š., kad šis nuvažiuotų R. G. įmonės automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvežti į Bazilionus įmonės darbuotojus. Apie 11.00 val. jam paskambino L. Š. ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. R. G. nuvyko į eismo įvykio vietą, kur netoli Aukštelkės k. pamatė ne tik savo įmonės apgadintą automobilį, bet ir griovyje stovintį lengvąjį automobilį, kuris taip pat buvo apgadintas. L. Š. jam paaiškino, kad, važiuodamas šalutiniu keliu, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio lengvojo automobilio, su kuriuo susidūrė. R. G. įmonės darbuotojai įvykio metu nenukentėjo. L. Š. žalą jam atlygino, todėl pretenzijų neturi (44-46 b. l.);
iš 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno V. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. apie 10.43 val. buvo gautas Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimas, jog kelyje Aukštelkė-Sauginiai įvyko eismo įvykis, kurio metu sužaloti žmonės. Vykstant į įvykio vietą, sankryžoje ties sodų bendrija „Raizgiai“ pastebėjo du eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. Š., ir automobilis „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. A.. L. Š. paaiškino, kad, įvažiuodamas į pagrindinį kelią Aukštelkė-Sauginiai, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir jį kliudė. Kliudytas automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Įvykio metu nukentėjo automobilio „Fiat Brava“ vairuotojas ir keleivė. Įvykio vieta buvo nufotografuota ir išmatuota, sudarytas planas-schema. Nustatyta, jog L. Š. įvykio metu buvo blaivus (5-11 b. l.);
iš 2011 m. liepos 27 d. transporto priemonių apžiūros aktų matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Fiat Brava“ apžiūros metu užfiksuoti šie sugadinimai: bagažinės dangčio, galinio bamperio, visų sparnų, stogo, visų durelių, variklio dangčio, priekinio bamperio, visų stiklų, išskyrus kairės pusės galinių durelių stiklą, abiejų šoninių veidrodėlių (13 b. l.); automobilio „VW Transporter“ apžiūros metu užfiksuoti šie sugadinimai: priekinio bamperio, abiejų priekinių žibintų bei posūkių, priekinių grotelių, variklio dangčio ir dešinės pusės priekinio sparno (16 b. l.);
iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. 11.06 val. alkotesteriu patikrinus L. Š. blaivumą, nustatyta, kad jis blaivus (47 b. l.);
iš 2011 m. liepos 27 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 145 matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. 12.45 val. paimtame L. Š. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (49 b. l.);
iš 2011 m. liepos 29 d. VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 972/11 (04) matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. 11.35 val. paimtame P. A. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (53 b. l.); 2011 m. rugsėjo 21 d. VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1278/11 (04) nurodyta, kad N. A. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas dešinėje rankoje, kraujosruvos pakaušio, viršugalvio srityje, dešinės pusės I-o šonkaulio lūžis; sužalojimų visuma vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl I-o šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (57 b. l.);
2011 m. rugsėjo 21 d. VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1279/11 (04) nurodyta, kad P. A. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (60 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad L. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad L. Š., vairuodamas automobilį „VW Transporter“, nelygiareikšmių kelių Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė ir kelių, vedančių link Šiaulių r. esančių Bubių ir Dainos k., sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Fiat Brava“, kurį vairavo P. A., nedavė šiam automobiliui kelio ir su juo susidūrė. Tokia veika L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (eismo įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 236 redakcija) 158 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajai N. A. ir nežymiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam P. A.. L. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimų pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga, sukėlusi pavojingas pasekmes, ir tiesioginė atsiradusių pasekmių priežastis: jeigu L. Š. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. būtų buvęs atidus ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, būtų davęs kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai P. A. vairuojamai transporto priemonei, L. Š. vairuojamas automobilis nebūtų susidūręs su P. A. vairuojamu automobiliu ir nebūtų įvykęs eismo įvykis. Taigi L. Š. veika – padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. nesunkiu N. A. ir nežymiu P. A. sveikatos sutrikdymu. L. Š. pagal veikos aplinkybes, taip pat savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo – Kelių eismo taisykles pažeidžiančių veiksmų – gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių – kilti eismo įvykis ir jo metu atsirasti kitų pavojingų pasekmių, nors jų ir nenumatė, todėl veikė nusikalstamai nerūpestingai. L. Š. veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kaip kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. Š. dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.) padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (92 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (93 b. l.), verčiasi padieniais darbais. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir, ją padaręs, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); iki bylos išnagrinėjimo teisme atlygino nukentėjusiajai padarytos žalos dalį (sumokėjo 600 Lt (130-131 b. l.) (BK 59 str. 1 d. 3 p.). L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltininkas, padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
L. Š. teisiamas pirmą kartą, todėl laisvės atėmimo bausmė jam neskiriama. Kaltinamasis oficialiai nedirba, jo paties teigimu, verčiasi padieniais darbais, todėl, paskyrus baudą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 str.). Esant tokioms aplinkybėms, L. Š. skiriama sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49 str. 3 d.).
Nusikalstamą veiką L. Š. padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Svarstydamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad L. Š. vairavo automobilį blaivus, anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimą baustas tik vieną kartą (2007 m. lapkričio 27 d.), administracinė nuobauda nusikaltimo padarymo metu nebegaliojo. Tai leidžia manyti, kad L. Š. nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šis įvykis jam buvo atsitiktinis. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas neskiria L. Š. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Nukentėjusioji N. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju L. Š. buvo sudariusi susitarimą dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis jai sumokėjo 600 Lt, draudimo bendrovė atlygino 1 040 Lt, neatlyginta neturtinės žalos dalis sudaro 1 360 Lt. Susitarimo atlyginti neatlygintą žalos dalį kitu būdu (malkomis) kaltinamasis neįvykdė. Nukentėjusioji nurodė, jog po eismo įvykio gydėsi 6 mėn., iš jų 2 savaites – stacionare. Skausmą jautė visą gydymosi laiką. Reabilitacijoje praleido pusantro mėnesio. Sveikata po reabilitacijos pilnai neatsistatė: jautė galvos svaigimą, nešiojo krūtinės ląstos ortopedinį įtvarą, negalėjo gulėti ant vieno šono, jautė nepatogumus, kol sugijo šonkaulio lūžis.
Išdėstytomis aplinkybėmis nukentėjusioji grindė jai padarytą neturtinę žalą ir reikalavo šios žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamojo. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes žalos atlyginimas nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje priteisiamas tik pagal nustatyta tvarka pareikštą civilinį ieškinį.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Remiantis BPK 112 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
Nukentėjusioji N. A. BPK nustatyta tvarka civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė (2011 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo (100 b. l.) nėra civilinis ieškinys), todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas. Nukentėjusiajai išaiškinama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. Š. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. Š. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Išaiškinti nukentėjusiajai N. A. teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.