Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-07-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-5054-419/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
2YT-5054-419/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00425-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
I. D.
Suinteresuotas asmuo
L. V., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5054-419/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00425-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 12 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant pareiškėjui I. D.,suinteresuotam asmeniui L. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys L. V., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. D. prašė:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. D. paaiškino, kad tėvai turėjo namą, ūkinius pastatus. Tėvas R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties name nuolat liko gyventi motina V. D.. Motina dėl tėvo palikimo į notarą nesikreipė. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Motinos palikimą priėmė laiku. L. V. yra jo sesuo, į tėvo palikimą nepretenduoja. Ji turi savo šeimą, gyvena kitur.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. V. paaiškino, kad jos tėvai R. D. ir V. D. turėjo namą, ūkinius pastatus, žemę. Po tėvo mirties name liko gyventi motina, ji ten toliau tvarkėsi. Namą tėvai statėsi santuokos metu. Sutinka su brolio pareiškimu, jokių pretenzijų dėl tėvų turto neturi.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašoma jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas R. D., o (duomenys neskelbtini) mirė motina V. D. (b. l. 8, 11, 12). 2021-08-18 liudijimu Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarė Marija Miliūnienė paliudijo, kad paveldėjimo byla po R. D. mirties nepradėta (b. l. 6-7). Mirusiojo R. D. vardu nekilnojamasis turtas nebuvo registruotas. V. D. vardu registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas I. D. pirmu reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvams R. D. ir V. D. priklausė po ½ dalį santuokos metu įgytų gyvenamojo namo bei kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

R. D. ir V. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išraše (registro Nr. 10/61291) esantys duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti pareiškėjo tėvų santuokos metu.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1, 3 dalyse numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

SŠK 23 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Faktą, kad (duomenys neskelbtini), esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sukurti R. D. ir V. D. santuokos metu, patvirtina rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašas. Minėta, kad turtas, įgytas santuokos metu yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Sutuoktiniams priklausančio turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam priklauso po ½ dalį santuokoje įgyto turto, kol turtas nėra pripažintas asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe. Byloje nėra prašoma pripažinti paveldimą turtą asmenine sutuoktinių nuosavybe, todėl aplinkybės, kad kiekvienam iš pareiškėjo tėvų priklausė po ½ dalį jų santuokoje įgyto turto papildomai įrodinėti nereikia, kadangi tai preziumuojama pagal įstatymą, o tokio fakto nustatymas nesukurs pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Taigi atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą teismas atmeta pareiškėjo I. D. reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad palikimas po R. D. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo motina po vyro mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau prižiūrėjo likusį turtą, liko gyventi jos ir R. D. santuokoje statytame gyvenamajame name, mokėjo komunalinius mokesčius ir tokiu būdu priėmė visą vyro palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo, niekas kitas palikimo po pareiškėjo tėvo mirties nepriėmė.

Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 2 d., SŠK 21 str. 1, 3 d., 23 str. 1 d., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Atmesti pareiškėjo I. D. reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi tai preziumuojama pagal įstatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski