Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-242/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
1A-242/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-242/2012Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Algimantui Žukauskui,gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 2 d. 21 val. iki 2011 m. gegužės 3 d. 8 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas A. A. mažiausiai tris smūgius plaktuko pentimi į galvos sritį, padarė tris muštines žaizdas galvos dešinėje pusėje pakaušio ir momens sričių riboje, atvirus skeveldrinius dešiniojo momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžius, galvos smegenų ir jų dangalų tiesioginius pažeidimus lūžių skeveldromis, kraujo išlajas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į IV smegenų skilvelį, nuo ko šis mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į jo (A. G. ) ir liudytojos parodymus, jog dažnai pykdavosi su A. A. , dėl to susimušdavo. Šis konfliktas įvyko neplanuotai, kadangi A. A. buvo fiziškai už jį (A. G. ) stipresnis ir turėjo rankose butelį, su kuriuo norėjo jam suduoti. Jis gindamasis paėmė plaktuką ir trenkė tris kartus, nes po pirmo karto nukentėjusysis nesustojo, todėl kiti smūgiai buvo mechaniški. Prašo į tai atsižvelgti ir skirti švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir išsamiai motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra teisingos. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, tačiau toks nuteistojo prašymas nepagrįstas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Byloje nustatyta, kad A. G. tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė mažiausiai tris kartus A. A. plaktuko pentimi į galvos sritį, padarė tris muštines žaizdas galvos dešinėje pakaušio ir momens sričių riboje, atvirus skeveldrinius dešiniojo momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžius, galvos smegenų ir jų dangalų tiesioginius pažeidimus lūžių skeveldromis, kraujo išlajas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į IV smegenų skilvelį, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį. Pirmosios instancijų teismas nustatė tiesioginį priežastinį ryšį tarp A. G. veikos ir kilusių padarinių – A. A. mirties priežastis buvo trys muštinės žaizdos galvos dešinėje pakaušio ir momens sričių ribose, padarytos A. G. , kuris sudavė mažiausiai tris kartus plaktuku. Tokie padariniai buvo tyčinio, pakankamai stiprių smūgių pasekmė; jie buvo dėsningi, o ne atsitiktiniai, tarp veiksmų suduodant smūgius plaktuku ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos A. A. mirčiai. Iš foto lentelės Nr. 1360 SNTS matyti, kad A. A. gulėjo lovoje ir smūgiai suduoti jam esant tokioje pozicijoje, kurioje buvo rastas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Siena su palange virš nukentėjusiojo galvos buvo aptaškyta krauju. Butelis kambaryje nerastas (1 t., b. l. 18-23). Specialisto išvadoje Nr. M 453/11 (02) nurodyta, kad A. A. buvo sužalotas gulintis kniūbsčiomis kai smūgiams buvo prieinama galvos dešinės pusės momens ir pakaušio riba. A. A. patyręs smūgius į galvą, sukėlusius kaulų lūžius ir tiesioginius smegenų pažeidimus turėjo iš karto prarasti sąmonę ir likti nejudrus iki mirties. Medicininių duomenų, kad būtų buvusi keista lavono padėtis iki apžiūros momento įvykio vietoje nėra (1 t., b. l. 29-34). Liudytoja T. E. parodė, kad vyras buvo užklotas antklode iki kaklo. Tiek grindų, prie lovos, tiek lango palangės, bei ant patalynės buvo daug kraujo (1 t., b. l. 57). Apklaustas įtariamuoju A. G. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad A. A. sudavęs jam (A. G. ) smūgius grįžo ir atsisėdo ant lovos, išgėrė ir atsigulė ant kairio šono. Po to, atsikėlė ir išgėrė degtinės, siūlė suduoti jam (A. G. ) smūgį, bet nesudavė. Jis (A. G. ) sėdėdamas pamatė ant spintos plaktuką, kuriuo ir sudavė A. A. (1 t., b. l. 114-115). Visa tai rodo, kad praėjus kuriam laikui A. G. paėmė plaktuką ir sudavė apie tris kartus A. A. į dešinę galvos pusę, kai šis gulėjo lovoje. Teismo nuomone, šie duomenys paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad A. A. jį užpuolė ir jis gynėsi.

Pirmosios instancijos teismas apie A. G. kaltės turinį (formą, rūšį) sprendė atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto analize, t. y. įvertino įvykio situaciją, eigą (tą dieną girtavo keturiese (A. A. , A. G. , V. R. ir R. V. ), išėjus R. V. konfliktas įvyko tarp nuteistojo ir A. A. , A. G. liepė V. R. eiti miegoti į virtuvę, nes norintis „vyriškai pasikalbėti“ su A. A. , po to buvo girdėti A. G. riksmas „papjausiu tave, užmušiu“, apie 4 ar 5 val. A. G. atėjo į virtuvę ir pasakė V. R. „viskas tavo Aliaus nebėra, aš Alių nudobiau“); kaltininko veiksmus (suduoti smūgiai į galvos sritį); panaudotą įrankį (plaktukas); elgesį prieš nusikaltimą ir po jo (sudavęs smūgius A. A. į galvą ir supratęs, kad nužudė, susirado pinigų ir išėjo toliau girtauti), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. G. tyčia nužudė A. A. .

Apelianto argumentas, kad jo padaryta veika atitinka neatsargaus gyvybės atėmimo požymius, yra nepagrįstas. BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis – nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnis), o BK 129 straipsnyje numatytos veikos – tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių nuteistojo veikoje nenustatyta. Nors kaltininkas nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgį plaktuku į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi.

BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismo nuomone nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, už kurią numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. G. , įvertino tai, kad: jis veikė tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą; pasekmės sunkios ir neatstatomos; nedirbo; baustas administracine tvarka; anksčiau teistas tris kartus; nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijos vidurkyje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri adekvati padarytai veikai ir A. G. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas. Be to, nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymas numato.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Kęstutis JucysAloyzas Kruopys