- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- II-290-804/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00289-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pareiškėjas
- A. B.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. skundą dėl 20018-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo Nr. 28-ANR_N-1366-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. B. prašo panaikinti 2018-09-26 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą Nr. 28-ANR_N-1366-2018 (toliau – Nutarimas) ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismui nusprendus, jog pagrindo naikinti Nutarimą nėra, A. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba nutarimu paskirtą terminą sutrumpinti.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde nurodytas aplinkybes, jog A. B. 2018-08-05 16:30 val. per geležinkelio pervažą važiavo paskui transporto priemonę Chrysler. Tarp transporto priemonių atstumas buvo nedidelis. A. B. sustojo prieš ženklą „Stop“, kuris įrengtas pervažos prieigose, ir įvažiavo į geležinkelio pervažą dar nedegant raudonam šviesoforo signalui. Tikėtina, kad raudonas šviesoforo signalas galėjo įsijungti A. B. jau važiuojant per geležinkelio bėgius, nes užbaigus manevrą jis per veidrodėlius matė, kad raudonas šviesoforo signalas jau buvo įsijungęs. Aplinkybė, kad raudonas šviesoforo signalas įsijungė vairuotojui jau įvažiavus į pervažą patvirtina, kad A. B. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi jis privalėjo užbaigti pradėtą manevrą ir pervažiuoti geležinkelio pervažą.
Vadovaujantis Nutarimo duomenimis, iš vaizdo registratoriaus įrašo galima suprasti, kad 2018-08-05 16.30 val. tarnybinis automobilis sustoja prie reguliuojamos geležinkelio pervažos, o jį iš galo prisiveja automobilis Chrysler, už jo dar vienas šviesios spalvos automobilis (vairuojamas pareiškėjo). Tarnybiniam automobiliui važiuojant toliau ir sukant į kairę; prieš geležinkelio pervažą, sustojęs automobilis Chrysler, iš lėto važiuoja per geležinkelio pervažą, ar tuo metu užsidega pervažos šviesoforo signalas, nematyti, kadangi vaizdas neryškus, o toliau pareigūnams važiuojant šalutiniu keliu, kai geležinkelio pervaža lieka kairėje pusėje, o vaizdas filmuojamas tik iš galo.
Be to ir policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio aplinkybių nesutampa. Pasak A. B., raudonas signalas įsijungė tuo metu, kai pravažiavus pervažą jis atsisuko, tačiau S. B. nurodo, kad šviesoforas įsijungė jiems sukant į kairę, į šalutinį kelią. Vaizdo registratoriaus įraše apskritai nesimato, kad šviesoforo signalas būtų įsijungęs. Vertinant vaizdo registratoriaus įrašus, galima daryti išvadą, jog tarnybinei transporto priemonei sukant į kairę, Chrysler automobilis dar tik važiavo geležinkelio pervaža, todėl, jeigu A. B. dar iki posūkio į šalutinį kelią jau matė, jog įsijungė raudonas šviesoforo signalas, vadinasi ir automobilis Chrysler turėjo įvažiuoti degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau A. B. teigia to nematęs. Skiriasi abiejų pareigūnų nurodomas šviesoforo signalo įsijungimo momentas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pareigūnai iš tikrųjų tinkamai įvertino faktines aplinkybes, be to, ar davė teisingus parodymus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu į skundą Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog A. B. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina liudytojų policijos pareigūnų S. B. ir A. B. parodymai, kad A. B. į geležinkelio pervažą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui ir prieš įvažiuojant į pervažą jis turėjo jį matyti bei elgtis kaip numatyta KET. Šį A. B. administracinį nusižengimą liudytojai užfiksavo pasukę į šalutinį kelią ir atsisukę į kairę, kur buvo geležinkelio pervaža. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose A. B. važiavimas per pervažą neužfiksuotas, kadangi tarnybiniame automobilyje įrašas daromas iš galo tiesiai, o pasukus į šalutinį kelią, geležinkelio pervaža liko kairėje pusėje, kur ir buvo atsisukę ir A. B. važiavimą per pervažą matė policijos pareigūnai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir remiantis byloje surinkta medžiaga, taip pat tai, kad liudytojai A. B., S. B. davė nuoseklius parodymus, jais netikėti nėra pagrindo, bei duomenų, kad jie dėl kokių nors priežasčių norėtų apkalbėti A. B., nėra, A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį pažeidimą
Liudytojas S. B. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Įvykio metu, t. y. 2018-08-05 pervažiavę pervažą sugalvojo grįžti į autostradą ir pavažiavę kiek sankryžoje apsisukinėjo. Jis vairavo tarnybinį automobilį. Pasukus į kairę, pamatė, kad dega mirksintis raudonas signalas, draudžiantis važiuoti per pervažą. Nutarė pažiūrėti, kas bus, ar automobiliai važiuos per pervažą. Per galą matėsi, kad pravažiavo Chrysler markės automobilis, bet nebuvo tikri ar iš to keliuko ar kito. O automobilį Volvo matė toliau stovinčią ten. O apsisukinėdami matė Volvo pravažiuojantį. Dar išvažiuodami turėjo padidinti greitį, nes Volvo automobilis labai greitai nuvažiavo. Kuomet važiavo Chrysler, nebuvo tikri ar šis automobilis jau buvo įvažiavęs į pervažą kuomet užsidegė draudžiamas signalas. Kuomet apsisukinėjo Volvo stovėjo prie „stop“ linijos. Dėl automobilio Chrysler išsamiau paaiškinti negalėjo.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra skundą pateikusio A. B. brolis. Įvykio metu jis važiavo Volvo automobiliu paskui jį. Liudytojas važiavo pirmas. Sustojo prie pervažos. Paskui sustojo ir brolis. Jam pervažiavus pervažą, išgirdo garsinį šviesoforo signalą ir iš karto pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ar reiks sustoti brolio palaukti. Pamatė, kad brolio automobilis Volvo jau buvo įvažiavęs pervažoje, bet jos pravažiavęs dar nebuvo. Signalas užsidegė broliui jau esant pervažoje. Matė, kad priekyje buvo policijos pareigūnų ekipažas, kuris įsukinėjo į keliuką. Kuomet pravažiavo pro šį šalutinį keliuką, policijos automobilis jau buvo nuvažiavęs kokį 100 ar 150 metrų. Mano, kad brolis turėjo užbaigti pradėtą manevrą, o į pervažą jis įvažiavo kuomet signalas dar nedegė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2018-09-26 nutarimu Nr. 28-ANR_N-1366-2018 A. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2018-08-05 16.30 val. Elektrėnų sav., kelio Vievis- Maišiagala-Nemenčinė, 0,2 km, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į reguliuojamą geležinkelio pervažą, pažymėtą kelio ženklu Nr. 102 „Pervaža be užtvaro“, kelio ženklu Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“, kelio ženklu Nr. 204 „Stop“, įvažiavo, nesustojęs prie „Stop“ linijos, degant raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 5, 6, 168, 170 punktų reikalavimus.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Nutarimas grindžiamas administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei policijos pareigūnų parodymais, kad automobilis Volvo V70, kai užsidegė draudžiamas geležinkelio šviesoforo signalas, dar nebuvo įvažiavęs į geležinkelio pervažą, buvo iki šviesoforo, todėl turėjo matyti užsidegusį draudžiamą šviesoforo signalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šias aplinkybes ginčija teigdamas, jog policijos pareigūnai objektyviai negalėjo matyti kurioje vietoje buvo jo automobilis užsidegus draudžiam šviesoforo signalui. Policijos tarnybinio automobilio darytame vaizdo įraše nėra užfiksuotas joks administracinės atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas.
Peržiūrėjus byloje esantį, policijos ekipažo fiksuotą vaizdo įrašą, teismas nustatė tokias aplinkybe: policijos automobilio priekinio vaizdo filmuotoje medžiagoje matyti, jog policijos ekipažas 2018-08-05 16.30.46 sustoja prie „stop“ linijos, esančios prieš geležinkelio pervažą, 16.30.53 pravažiuoja pervažą, 16.31.00 pasuka į kairę, į šalutinį kelią, 16.31.22 šalutiniame kelyje apsisuka, 16.31.30 grįžta ir pasukus kairę išvažiuoja atgal į pagrindinį kelią, 16.33.48 kelkraštyje sustoja automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus galinio vaizdo įrašą, matyti, jog policijos ekipažas 16.30.46 sustoja, 16.30.54 pravažiuoja pervažą, 16.30.57 prie pervažos privažiuoja automobilis Chrysler, tuo metu pervažos šviesoforo signalas nedega, 16. 31.01 automobilis Chrysler pravažiuoja pervažą, o už jo matomas kitas automobilis, pervažos draudžiamasis signalas nedega, 16.31.02 policijos ekipažui sukant į kairę, vaizdas į pervažą dingsta, 16.31.07 matomas pro šalutinio kelio į kurį pasuko policijos ekipažas, sankryžą pravažiuojantis automobilis Chrysler, o 16.31.10 – automobilis Volvo, 16.31.22 policijos ekipažas atlieka apsisukimo manevrą ir 16.31.31 įsuka į pagrindinį kelią ir tuo metu matosi degantis mirksintis pervažos šviesoforo signalas.
Peržiūrėjęs byloje esanti vaizdo įrašą daryti neabejotinos išvados, jog A. B. įvažiavo į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui negalima. Kaip teisingai pažymėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio skiriasi ir kelia abejonių ar pareigūnai galėjo matyti kuriuo metu Volvo kirto pervažą, kuomet jie negalėjo nuosekliai paaiškinti net dėl automobilio Chrysler, kuris važiavo prieš automobilį Volvo pervažos kirtimo aplinkybių. vairavo automobilį negalima.
Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų konstatuoti, kad A. B. tyčia, matydamas pakaitomis mirksintį raudoną šviesoforo signalą važiavo per pervažą, negalima. Pažymėtina, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai kad tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas, o byloje neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. B. į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nėra, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018-09-26 nutarimas Nr. 28-ANR_N-1366-2018, naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2018-09-26 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato nutarimą Nr. 28-ANR_N-1366-2018 ir A. B. atžvilgiu pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant A. B. veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.