Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-05 · Byla Nr. 2SA-130-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-05
Bylos Nr.
2SA-130-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
G. B.
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Z. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, A. J. J., G. B.
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-130-302/2008Procesinio sprendimo kategorija 124.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Danutė Kutrienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Z. K. , tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, A. J. J., G. B. , dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1998 m. atsakovui Z. K. , pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą išlaikyti ieškovę ir pilnai prižiūrėti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas panaikino 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, nurodė, jog su atsakovu yra susitaikiusi ir tarp jų nėra jokių ginčų, atsisakymo nuo ieškinio pasekmės ieškovei žinomos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą nutrauktoje civilinėje byloje. Nurodė, kad ji tik 2008 m. balandžio mėn. sužinojo apie tai, kad 2007-09-18, kai buvo nagrinėjama byla, ieškovė jau buvo slaugoma globos namuose kaip visiškai neįgali, kur ją „patalpino“ atsakovas. O ieškinio padavimo teismui dieną – 2006-11-30 ieškovė (jos motina) puikiausiai orientavosi laike ir erdvėje, pilnai suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad prašymas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų bendrų ir specialių reikalavimų, nes pareiškėja nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo ir motyvų, pridedamų įrodymų, pagrindžiančių šio pagrindo buvimą. Ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad jos motina 2007-09-17 – 18 nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo valdyti jų. Teismas taip pat nurodė, kad įrodymų apie tai, jog pareiškėja (jos atstovas) kreipėsi į atitinkamas įstaigas reikalaudamas dokumentų, todėl išreikalauti prašomus dokumentus teismui nėra pagrindo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartimi prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog teismo nustatytu terminu teismo nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismas negali rinkti įrodymų už šalį, o pareiškėjai atstovauja advokatas, kuris gali kreiptis į atsakingas institucijas dėl reikalingos informacijos. Tuo labiau – neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesams gali atstovauti šio asmens globėjas / rūpintojas.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, prašymą priimti nagrinėti iš esmės. Nurodo, jog teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai neišreikalavo dokumentų apie pareiškėjos motiną iš psichiatrinės priežiūros įstaigų. Be to, pareiškėja teismui pateikė kitą bendro pobūdžio informaciją – pažymą iš UAB „Senevita“, iš kurios matyti, nuo kada ir kur pareiškėjos motina gyvena, ir kas vykdo ten gyvenančių asmenų sveikatos priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis priimta laikantis procesinių dokumentų priėmimo ir proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normų, todėl jos keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Proceso atnaujinimo tikslas – apginti byloje dalyvaujančių bei į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, jeigu teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėjo. Prašymui atnaujinti procesą, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 str.), taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia terminų prašymui paduoti skaičiavimą, nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti dokumentus dėl žyminio mokesčio už tokio prašymo padavimą sumokėjimą. Teismas, nustatęs, jog toks prašymas neatitinka Civilinio proceso kodekso 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytų šio procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 str. 1 d., 370 str. 1 d.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą jos nurodomoje civilinėje byloje neatitiko šiam procesiniam dokumentui keliamų bendrų ir specialių reikalavimų, todėl nepašalinus per teismo nurodytą terminą nustatytų terminų, turėjo teisinį pagrindą laikyti jį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

2008-05-27 teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo (b.l. 154) pareiškėja nurodė, kad jos motina J. K. , kurios atsisakymą nuo ieškinio atsakovui Z. K. teismas priėmė 2007-09-18 nutartimi ir civilinę bylą nutraukė, nuo 2007-08-03 yra slaugoma UAB „Senevita“ globos namuose. Apie tai, kad teismo posėdžio dieną (2007-09-18) ieškovė kaip visiškai neįgali psichine prasme jau buvo minėtuose globos namuose, ieškovė sužinojo tik 2008 m. balandžio viduryje, kai pareiškėjos advokatas gavo atsakymą iš globos namų. Procesas turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (kad ieškovė sirgo psichine liga ir dėl to nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti). Kaip matyti iš byloje pateikto prašymo ir jo priedų, pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų apie jos nurodomų aplinkybių egzistavimą nagrinėjant bylą ir priimant nutartį, apie tai, jog nagrinėjant bylą nei pareiškėjai, nei teismui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, ir turi esminę reikšmę, ir šių trūkumų nepašalino per teismo nustatytą terminą. Pareiškėjos teismui pateikta pažyma, patvirtinanti, kur ir nuo kada gyvena jos motina, nepagrindžia jos nurodomų aplinkybių, kurios, pasak jos, sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi trūkumų šalinimo institutu.

Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai neišreikalavo pareiškėjos nurodomų duomenų, tačiau su tokiu argumentu negalima sutikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos nurodomas aplinkybes, o būtent – kad jos motina 2007-09-17 – 18, kai buvo priimta teismo nutartis priimti ieškovės J. K. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, privalo pateikti pareiškėja, nes pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismui nebuvo pagrindo išreikalauti pareiškėjos nurodomų duomenų, kadangi ji nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji ar jos atstovas būtų kreipęsi į atitinkamas įstaigas, siekdami gauti vienokius ar kitokius duomenis, ir kad jiems buvo atsisakyta juos pateikti, juo labiau, kad pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas advokatas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Nors informacija apie asmens psichinę sveikatą yra konfidenciali ir gali būti teikiama ne pačiam asmeniui tik įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išreikalauti jos nurodomus įrodymus, nesant duomenų apie tai, jog jos motina yra gydoma būtent sveikatos priežiūros įstaigoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusDanutė Kutrienė