Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai M. D. K., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovės atstovei Ingai Puzinienei, sodo bendrijos „Erdvė“ atstovui Arvydui Dirginčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pavedimo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretysis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius ir sodo bendrija „Erdvė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja M. D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2013-01-04 pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-8 NŽT Vilniaus rajono skyriui (toliau – Pavedimas); 2) panaikinti NŽT 2013-05-10 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-32 (toliau – Sprendimas); 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-19 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521; 4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-19 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-528; 5) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių skubos tvarka atkurti nuosavybės teises į sklypą Nr. 1767, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 83–87, 2 t. b. l. 70–75).

Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamu Pavedimu, kuriuo NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotas patikslinti Sudervės kadastro vietovės projekto laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko (VAV) 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41), panaikinant laisvos žemės fondo žemei priskirtą žemės sklypą Nr. 147, patikslinti Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, priskiriant sodininkų bendrijos „Erdvė“ (toliau – SB „Erdvė“) naudojamą teritoriją valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, ir VAV 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) patvirtintą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, išbraukiant iš jo M. D. K. suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1767.

Mano, kad nepagrįstai nurodyta patikslinti VAV 2009-09-21 įsakymą Nr. 2.3-56-(41), nes iki 2009-12-28, t.y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) pakeitimo įsigaliojimo, priimtas sprendimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros asmenims perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus yra baigiamos pagal iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Be to, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nurodyta patikslinti VAV 2010-06-21 įsakymą Nr. 2.3-8764-(41), nes pareiškėjai nuosavybės atkūrimo procesas pradėtas 2010-03-25, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymu Nr. 3D-928 ir Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d. 2 punktu, iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką.

Be kita ko, NŽT direktorius neteisėtai priskyrė žemės sklypą Nr. 1767, esantį SB „Erdvė“ teritorijoje, valstybės išperkamai žemei. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktą valstybės išperkama žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų. Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės išperkama yra tik ta žemė, kuri yra užimta sodininkų bendrijų sodo sklypais (teisiškai apibrėžtas turtinis vienetas), bet ne ta, kuri tik patenka į sodininkų bendrijos teritoriją. Pagrįsdama savo poziciją, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) administracines bylas Nr. A261-733/2009, A525-1289/2009, A-146-1734/2012.

Teigia, kad patikslintus įsakymus pavesta priimti apskrities viršininkui, kuriam pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2010-07-01 naujos įstatymo 2010-06-18 redakcijos Nr. XI-912, buvo patikėtas apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės valdymas. Apskrities viršininko kompetencija žemės valdymo srityje buvo apibrėžta Žemės įstatymo 32 str. 3 dalyje, o 5 str. 2 dalyje numatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama, ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso (CK), šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. VAV teisės priimti Pavedime nurodytus patikslintus įsakymus nebuvo apribotos. Be to, nebuvo jokių teisės normų, kurios įpareigotų tuometinį valstybinės žemės valdymo patikėtinį – VAV, priimant minėtus įsakymus dėl valstybinės žemės sklypo, esančio mėgėjiško sodo teritorijoje, kadastro duomenų tikslinimo, gauti sodininkų bendrijos sutikimą.

Nurodo, kad skundžiami Pavedimas ir Sprendimas yra neteisėti, nes SB „Erdvė“ neginčijo VAV įsakymų, kuriais buvo tvirtinamas Sudervės kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, kuriuose buvo vykdomi projektavimo darbai, sąrašas ir kuriuose dar 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1B0-(41) buvo įtrauktas žemės sklypas Nr. 147. Taip pat neginčijo VAV 2009-09-21 įsakymo Nr. 2.3-15056-(41), kuriuo buvo patvirtintas Sudervės kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas, o sklypas Nr. 147 šiame sąraše įtrauktas Nr. 1000. Atkreipė dėmesį, kad Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, kuris vyko 2010-05-13–2010-05-27 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, iš SB „Erdvė“ pastabų ar pretenzijų taip pat nebuvo gauta. VAV 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) patvirtino Sudervės kadastro žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo patvirtintas ir pareiškėjai suprojektuotas sklypas Nr. 1767, esantis (duomenys neskelbtini).

Anot pareiškėjos, NŽT direktorius, taikydamas Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktą, priskyrė suprojektuotą sklypą Nr. 1767 valstybės išperkamai žemei, kaip užimtą sodininkų bendrijos sodų, ir neatsižvelgė į Sodininkų bendrijos įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas. SB „Erdvė“ naudojamai teritorijai, kurią galėtų išsipirkti sodininkai, gali būti priskirta tik Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 35 punkte numatyta žemė.

Pabrėžė, kad, vykdant skundžiamą Pavedimą, būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti lūkesčiai į nuosavybės teisės atkūrimą.

Vykdydamas ginčijamą Pavedimą, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014-02-19 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521 pakeitė Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo planą ir žiniaraštį, taip pat valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą ir eksplikaciją, patvirtintus VAV 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41), laisvą valstybinės žemės sklypą Nr. 147 priskiriant valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei. Taip pat 2014-02-19 įsakymu Nr. 48Į-(14.48.2)-528 pakeitė Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą VAV 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, 1 priede išbraukiant 69 numeriu pažymėtą eilutę. Kadangi, pareiškėjos manymu, ginčijamas Pavedimas yra neteisėtas, todėl ir jo pagrindu priimti teisės aktai yra neteisėti bei naikintini.

Atsakovė NŽT atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (1 t. b. l. 98–107, 2 t. b. l. 84–91).

Paaiškino, kad, įvertinus teisinį reglamentavimą, šiuo atveju turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju – sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. Tokiais atvejais, paprastai, turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti perdavus nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

NŽT neturi duomenų, kuriais remiantis žemėtvarkos projekto autorius UAB „Minorantė“ patikslino Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą. Pagal teisinį reguliavimą mėgėjiško sodo teritoriją sudaro ne tik mėgėjiškų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei. Ginčo dėl to, jog žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į SB „Erdvė“ priskirtą teritoriją, nekyla. Nors nėra nustatyta, jog ginčo teritorijoje, t.y. teritorijoje, kurioje pareiškėjai suprojektuotas perdavimui neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas, būtų suformuoti sodininkams priklausantys žemės sklypai, tačiau tai nereiškia, kad ginčo teritorija nėra valstybės išperkama žemė, todėl pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktu.

NŽT, priimdama sprendimą išbraukti pareiškėjai žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1767, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nes minėtas žemės sklypas Nr. 1767 buvo suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. minėtas žemės sklypas buvo suprojektuotas teritorijoje, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktą priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin, 2009, Nr. 87-3661) 2 str. 4 dalimi nuo 2010-06-30 buvo panaikintos apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės, o nuo 2010-07-01 buvo likviduotos apskričių viršininkų administracijos, kurių kompetencijai priskirtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, žemės tvarkymo ir administravimo klausimų sprendimas. Nuo 2010-07-01 šios funkcijos perduotos NŽT. Visais atvejais valstybinės institucijos (tuometės apskrities viršininkas, NŽT direktorius ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vedėjas), spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, turi griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis. Tiek žemėtvarkos projekto rengimo metu, tiek NŽT pavedimo priėmimo metu Atkūrimo įstatymas numatė, kad sodininkų bendrijos žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl, NŽT nustačius teisės aktų pažeidimus, buvo pagrįstai priimtas sprendimas pažeidimus šalinti, t.y. tikslinti minėtus įsakymus.

Anot atsakovės, siekiant pašalinti nuosavybės teisių atkūrimo procese padarytus teisės aktų pažeidimus, pagrįstai ir teisėtai priimtas Sprendimas, tačiau pareiškėja praleido terminą jį apskųsti ir neprašė šio termino atnaujinti.

Taip pat mano, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-19 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521 ir 2014-02-19 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-528 yra pagrįsti ir teisėti, nes jie, kaip jau minėta, buvo priimti siekiant pašalinti Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu padarytus pažeidimus. Be kita ko, pažymi, jog žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 dalyje, su sąlyga, kad šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoto ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (LVAT 2013-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013). Todėl pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-19 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521 ir 2014-02-19 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521, ir vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, turi teisę skųsti NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Minėti įsakymai pareiškėjai buvo įteikti 2014-03-24 vykusio posėdžio nagrinėjamoje byloje metu, todėl šių įsakymų apskundimo terminas šiuo metu dar nepasibaigęs. Kadangi pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar ja galima pasinaudoti, reikalavimai dėl šių įsakymų paliktini nenagrinėti.

Pareiškėja ir jos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, jog Tarnyba negali pakeisti VAV sprendimų; s/b „Erdvė“ su skundu galėjo kreiptis per 1 metus, kreipėsi po 2,5 metų; Tarnyba neišnagrinėjo, kokia teritorija yra priskirta sodo bendrijai; sodo generaliniame plane nėra išorinės ribos, jis išpildytas tik žemės sklypų privatizavimui.

Atstovė argumentavo, jog nėra reikalavimus atitinkančio sodo bendrijos žemės sklypo plano. „Erdvė“ apie jos teisių pažeidimą sužinojo 2011 m., o skundą pateikė 2012-11-21.

Tarnybos atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog Tarnyba perėmė visas VAV funkcijas; tai, kad sodo bendrija nepareiškė pastabų per viešą žemėtvarkos projekto svarstymo procesą nereiškia, jog ji negali kreiptis su skundu dėl savo teisių pažeidimo. Laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašą sudarė „Minorantė“, tuometinė VAV administracija, prieš jį tvirtinant, turėjo pareigą patikrinti, kodėl šiuo atveju į sąrašą pateko ginčo žemės sklypas kaip laisvas, paaiškinti negalėjo.

Trečiojo suinteresuoto asmens s/b „Erdvė“ atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, jog bendrija negavo jokio pranešimo apie viešą projektų svarstymą, kad sodo teritorijoje K. yra suformuotas žemės sklypas, sužinojo tik kai matininkas sukalė kuoliukus, tai buvo 2011 metais, tais pačiais metais ir kreipėsi į Tarnybą. Bendro naudojimo sklype (iš viso apie 2 ha ploto) yra sodo bendrijos narių pastangomis ir lėšomis iškastas tvenkinys, sodininkai laistymui naudoja jo vandenį, prie jo ilsisi ir pan.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VAV 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtinto, Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1730-41 ir 2008-04-18 įsakymu Nr. 2.3-4585-(41) papildyto Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ patvirtino Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemes reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas, plotą – 759,97 ha, kuriame UAB „Minorantė“ vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus: Sudervės kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose turėtų būti vykdomi projektavimo darbai, sąrašą bei 2009 m. patikslintą Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą ir eksplikacijoje nurodytus patikslintus duomenis (b. l. 40–41).

VAV 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3.-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ inter alia patvirtino Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovėje UAB „Minorantė“ Sudervės kadastro vietovės projekto autoriaus parengtą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, žemės naudojimo paskirtis, būdus ir pobūdžius, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir servitutus, išskyrus žemės sklypą Nr. 1772-4 pagal 1-jį priedą (1.1 p.). Pagal Pretendentų, kuriems vykdant Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suformuoti žemės sklypai, sąrašą, pareiškėja įrašyta eiliškumo tvarka – Nr. 69 ir jai (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 1,55 ha ploto žemės sklypas Nr. 1767 (b. l. 115–116, 117-118).

NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2011-09-16 žodinį prašymą, ar jai suprojektuotas 1,55 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 1767), esantis (duomenys neskelbtini), atitinka Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nepatenka į SB „Erdvė“ teritoriją, parengė 2011-11-02 išvadą Nr. 38, kuria siūlė, UAB „Minorantė“ pateikus pataisytą M. D. K. nuosavybės teisių bylą, parengti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą (b. l. 57–58).

NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius surašė 2011-10-25 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-220, kuriame nustatė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 1767) ribos iš patvirtintų riboženklių Nr. 6, 5, 4, 3 vietovėje nėra, esantys riboženkliai neįtvirtinti pagal ženklinimo taisykles. SB „Erdvė“ aplinkinė riba nėra aiški, riboženkliai nerasti. Žemės sklypas (projektinis Nr. 1767) atitinka VAV 2010-06-02 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) patvirtintą Sudervės kadastro vietovės projektą (b. l. 52–53).

Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs žemės sklypo Nr. 1767 kadastro duomenų bylą, 2011-10-28 surašė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 48KAM-73331, kuriame konstatuota, kad neteisingai sudarytas žemės sklypo planas (nenurodytas kelio plotis); neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (žemės sklypo ribos nesuderintos su gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininku); neteisingai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla (nepateikti kvietimai dalyvauti ženklinant žemės sklypą Nr. 1767 gretimų žemės sklypų savininkams ir paaiškinimai dėl E. D. T. pastabų) (b. l. 54).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2011-11-09 raštu Nr. 48SS-(14.48.45.)-2999 informavo pareiškėją, kad, UAB „Minorantė“ pašalinus trūkumus, per įstatymų nustatytus terminus pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės (b. l. 59–60).

NŽT, išnagrinėjusi SB „Erdvė“ prašymą ir nustačiusi, kad pareiškėjai žemėtvarkos projekte žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 1767 suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. žemės sklypas suprojektuotas SB „Erdvė“ naudojamoje teritorijoje, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktą priskirtina valstybės išperkamai žemei, 2013-01-04 raštu Nr. 1PAV-(1.8)-8 pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui patikslinti Sudervės kadastro vietovės projekto laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašą, patvirtintą VAV 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41), panaikinant laisvos žemės fondo žemei priskirtą žemės sklypą Nr. 147, patikslinti Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, priskiriant SB „Erdvė“ naudojamą teritoriją valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, ir VAV 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) patvirtintą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, išbraukiant iš jo M. D. K. suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1767 (b. l. 108–109).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-03-28 raštu Nr. 48SD-( 14.48.104)-2574 pareiškėją informavo apie NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013-01-04 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-8 turinį (b. l. 75–76).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Vilniaus rajono skyriaus 2013-03-28 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-2574, NŽT direktoriui pateikė 2013-04-04 skundą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo Nr. 1767 išbraukimo iš Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietoves žemės reformos žemėtvarkos projekto“ (registracijos Nr. 1GS-738) ir 2013-04-15 skundą „Dėl NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013-01-04 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-8 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui panaikinimo“ (registracijos Nr. 1GS-809) (b. l. 24–26, 19–23).

NŽT direktorius Sprendimu pareiškėjos 2013-04-04 ir 2013-04-15 gautus skundus atmetė kaip nepagrįstus (b. l. 110–114). Sprendime nustatė, kad VAV 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41) patvirtino Sudervės kadastro vietovės projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas, plotą, laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose turėtų būti vykdomi projektavimo darbai, sąrašą bei 2009 m. patikslinto Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą. SB „Erdvė“ NŽT nėra pateikusi prašymo dėl SB „Erdvė“ naudojamos teritorijos patikslinimo ir dalies žemės ploto, į kurį, rengiant Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės piliečiams pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą, išbraukimo iš Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų. Darytina išvada, kad pareiškėjai žemės sklypas Nr. 1767 buvo suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. minėtas žemės sklypas buvo suprojektuotas SB „Erdvė“ naudojamoje teritorijoje, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 4 dalį priskirtina valstybės išperkamai žemei ir NŽT neturi pagrindo panaikinti 2013-01-04 raštą Nr. 1PAV-(1.8)-8, kuriuo Vilniaus rajono skyriaus vedėjui pavesta patikslinti VAV 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41) patvirtintą Sudervės kadastro vietovės projekto laisvos žemės fondo žemės plotų sąrašą, panaikinant laisvos žemės fondo žemei priskirtą žemės sklypą Nr. 147, patikslinti Sudervės kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, priskiriant SB „Erdvė“ naudojamą teritoriją valstybės išperkamai žemei, ir VAV 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) patvirtintą Sudervės kadastro vietovės projektą, išbraukiant iš jo pareiškėjai suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1767.

Iš žemės sklypo Nr. 1767 (plotas 15 500 m²), esančio (duomenys neskelbtini), plano (M 1:2000) matyti, kad šis žemės sklypas ribojasi su sodo keliu (gretimybė 7-13); su laisvos žemės fondu (gretimybė 34-3); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 3-7); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 13-14); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 14-18); su sodo keliu (gretimybė 18-23); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 23-28); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 28-29); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 29-31); su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gretimybė 31-34) (b.l. 55, 120).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014-02-19 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521, atsižvelgęs į Pavedimą, pakeitė Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo planą ir žiniaraštį, ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą ir eksplikaciją, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-21 įsakymu Nr. 2.3-15056-(41), laisvą valstybinės žemės sklypą Nr. 147 priskiriant valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei (1 t., b. l. 174). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014-02-19 įsakymu Nr. 48Į-(14.48.2)-528 pakeitė Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-21 įsakymu Nr. 2.3-8764-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priede išbraukiant 69 numeriu pažymėtą eilutę (1 t., b. l. 175).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje administracinėje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, ar priskirtina valstybės išperkamai žemei sodininkų bendrijai skirtas žemės sklypas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Sodininkų bendrijų įstatymas.

Šiam atvejui atsakovė, priimdama šioje byloje skundžiamus aktus, taikė Atkūrimo įstatymo (2009-12-10 įstatymo Nr. XI-543 redakcija (nuo 2009-12-28)) 12 str. 1 d. 4 punktą, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.

Gi pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 dalį (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-603 redakcija (nuo 2010-01-05)) mėgėjiško sodo teritorija yra teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Tad pagal tokį reglamentavimą sodininkų bendrijų sodų žemę sudaro dviejų rūšių žemės sklypai - individualūs sodo sklypai ir bendrojo naudojimo žemė. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl sąlygų, kuriomis valstybės išperkamai žemei gali (negali) būti priskirta sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė. Šios sąlygoms atskleisti nagrinėtina teismų praktika analogiškose administracinėse bylose.

LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-3033/2011 pareiškėjai siekė, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią savininkės J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje yra kilęs ginčas dėl Atkūrimo įstatymo 12 str. 4 punkto sąvokos „sodininkų bendrijų sodai“ aiškinimo. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje yra išskiriamos dvi sąvokos: mėgėjiško sodo teritorija bei mėgėjiško sodo sklypas. Mėgėjiško sodo teritorija – tai teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjiško sodo sklypas – tai mėgėjiško sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 dalis taip pat numato, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Teisėjų kolegijos nuomone, Atkūrimo įstatymui tiesiogiai nenumatant, jog valstybės išperkama yra tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypų, padaryta išvada, jog į šio įstatymo 12 str. 4 punkto sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, t.y. pagal Sodininkų bendrijų įstatymą priskiriama „mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvokai.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ginčo žemė laikytina laisva, nes į ją nėra įrodytas visuomenės poreikis, kolegijos buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinusi Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatas kolegija sprendė, kad ši norma, kitaip, nei pavyzdžiui Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktai, a priori nenumato galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, kuri yra užimta sodininkų bendrijų sodų, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012-11-27 nutartyje (adm. byloje Nr. A858-2924/2012), aiškindama Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatas, pažymėjo, kad įstatyme nėra detalizuojama, kokia būtent žemė laikytina užimta sodininkų bendrijų sodų, taip pat nėra nurodyta, kokiuose dokumentuose nustatomi tokios žemės plotai ir ribos. Todėl Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Sodininkų bendrijų įstatyme pateiktus apibrėžimus ir šio įstatymo nuostatas, susijusias su minėtų sodų teritorijos tvarkymu (taip pat adm. bylos Nr. A7-722-04, A146-1295/2009, A146-1734/2012).

Kolegija nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija) nustatyta, jog mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija) pateikti mėgėjų sodo sklypo ir mėgėjų sodo teritorijos apibrėžimai. Mėgėjų sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (2 str. 2 d.). Mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (2 str. 3 d.). Iš esmės analogiškos normos buvo įtvirtintos ir Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 įsigaliojimo, t.y. iki 2012 m. liepos 13 d. Taigi, pagal minėtas Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų ir kitų asmenų įsigyti sodo sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė.

Aiškindama Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatas kartu su minėtomis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, kolegija padarė išvadą, kad iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių valstybės išperkamai žemei priskirtina sodų bendrijos teritorija, skirta sodininkystei plėtoti (įskaitant bendro naudojimo žemę), o ne tik atskirų sodininkų šioje teritorijoje įsigyti sodo sklypai. Tačiau Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos ne tik sistemiškai kartu su Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aktuose suformuotą konstitucinės restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – doktriną. <...> būtina atsižvelgti į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, į restitucijos instituto paskirtį, taip pat į skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais susiformavusius turtinius ir kitus socialinius - ekonominius santykius, kurie gali būti aktualūs ir šiuo metu ir kurių negalima nepaisyti sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Kolegija atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose taip pat ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti kitą įstatymo numatytą nuosavybės teisės atkūrimo būdą. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime, visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.

Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus būtina atsižvelgti ir į skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais susiformavusius turtinius ir kitus socialinius - ekonominius santykius. Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija pažymėjo, kad valstybės teritorijoje yra nemažai sodininkų bendrijų, kurių teritorijai žemė buvo priskirta dar iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo, ir asmenys, pagal dabar galiojantį įstatymą turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, iš esmės neturėjo galimybių ginčyti tuos aktus, kuriais buvusių savininkų valdyta žemė buvo priskirta sodininkų bendrijų teritorijoms. Tuo tarpu gali pasitaikyti atvejų, kai sodininkų bendrijos teritorijai priskirta žemė, neužimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, nėra naudojama sodininkystei plėtoti ir nėra naudojama jokioms bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms. Todėl, atsižvelgiant į jau minėtas konstitucinės restitucijos doktrinos principines nuostatas, Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys objektyviai neturėjo galimybės ginčyti tam tikros teritorijos priskyrimo sodininkų bendrijai pagrįstumą ir (arba) nėra žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį sodų bendrijos teritorija buvo suformuota. Vadinasi, tam tikrais atvejais nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju – sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. Tokiais atvejais paprastai turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Kartu pažymėtina, kad, kaip pabrėžė Konstitucinis Tesimas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime, nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, visais atvejais turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės (tam tikros jos dalis) interesų.

Kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendime buvo netinkamai išaiškinta, jog Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktas a priori nenumato galimybės (visais atvejais) nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, kuri yra užimta sodininkų bendrijų sodų, yra visuomeninis poreikis.

LVAT administracinėje byloje Nr. A146-1734/2012 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ginčo žemę laikyti valstybės išperkama žeme Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto prasme. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. LVAT 2004 m. rugsėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A7-722/2004, į kurią kaip ginčui aktualią administracinių teismų praktiką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 13 str.), be kita ko, pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia, kokia žemė atitinka formuluotę „užimta sodininkų bendrijos sodų“, todėl sprendžiant, ar pretendentui atkurtinos nuosavybės teisės, būtina įvertinti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, o taip pat Konstitucinio Teismo nutarimuose apibrėžiamus Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės teisių apsaugos mechanizmus.

Kolegija, įvertinusi Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime išdėstytą doktriną, nurodė, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis. LVAT 2004 m. rugsėjo 19 d. sprendime (administracinė byla Nr.A7-722/2004), be kita ko, išaiškinta, kad tai, ar yra pagrindas pripažinti, jog žemei, esančiai už sodininkų bendrijos narių nuosavybės teisėmis valdomų objektų, sodininkystei-daržininkystei ir šiai veiklai vykdyti bei nuosavybės objektų naudojimui užtikrinti reikalingos bei aptarnaujančios infrastruktūros ribų (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 ir 7 str.), yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Minėtoje nutartyje LVAT taip pat išaiškino, kad žemė, kuri naudojama sodininkų bendrijos narių poilsiui prie upės, tai tik antrinis arba išvestinis poreikis, susijęs su papildomais gerbūvio elementais, kurie, negali būti saugomi pagal Konstitucijos 23 str. 3 dalį, nes šiuo atveju privatus interesas neproporcingai nukentėtų dėl visuomenės dalies interesų neatitinkančių taisyklės, kad pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas, dominavimo, šios žemės paėmimas neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 str, 1 d. 4 punkte įtvirtintos teisės normos tikslų, todėl tokia žemė nepriskirtina valstybės išperkamai ir yra grąžintina (Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d.). Teismų praktikos, kad atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos individualaus ginčo atveju byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuosavybės teisės į žemę natūra gali būti atkurtos toje valstybinės žemės dalyje, kuri įsiterpia į mėgėjiškų sodininkų bendrijų sodų teritorijas, laikomasi ir kitose administracinėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A8-2164/2006; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A525-1289/2009). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismų įstatymo 33 str. 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Patikrinusi bylą, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.), teisingai taikydamas materialinės teisės normas pagrįstai ir teisingai nustatęs, kad ginčo žemė nėra užimta SB „Politechnika“ narių mėgėjiškų sodų žemės sklypais ir ji nėra bendrojo naudojimo žemė Sodininkų bendrijų įstatymo prasme, pagrįstai nusprendė, kad ginčo žemė nepriskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktą ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad J. J. įpėdiniams Kauno apskrities viršininko sprendimais galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į tą dalį buvusio savininko žemės dalį, kuri Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 dalies ir 7 straipsnio prasme nėra sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir nėra bendrojo naudojimo žemė.

Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėjo, kad sodininkų bendrijoms suteikta žemė yra valstybinė žemė, kurią Bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad žemės nuomos teisiniai santykiai patys savaime nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę. Pagal Žemės reformos įstatymu (bylai aktuali 2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.X-773 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės be aukciono (ŽRĮ 10 str.4 d.). Pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 dalies nuostatas ir šio įstatymo nuostatas detalizuojančių Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių (bylai aktuali 2008 m. rūgėjo 3 d. nutarimo Nr.883 redakcija) 4 ir 6 punktus bendrijų nariams gali būti parduodami valstybinės žemės sklypai, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams (3.3 p.). Taigi, valstybinės žemės sklypų pardavimui mėgėjiško sodo teritorijoje yra nustatytos atitinkamos sąlygos, tarp jų sąlyga, kad į pretenduojamą pirkti žemę nėra visuomenės poreikio nei plačiąja prasme, nei siauresne prasme (sodininkų bendrijos kaip visuomenės atitinkamos dalies), kitaip tariant, kai nėra konkretaus visuomenės poreikio. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti ginama iš Konstitucijos 23 str. 3 dalies kylanti ir pagal Atkūrimo įstatymą įgyvendinama žemės savininko įpėdinių teisė atkurti nuosavybės teisės į žemę, o ne teikiamas prioritetas sodininkų bendrijos narių individualių sklypų savininkams pirkti valstybinę žemę ir taip pasididinti turimus individualius sodo sklypus.

LVAT administracinėje byloje Nr.A146 – 563/2010 pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatas žemė, užimta sodininkų bendrijų sodų, yra valstybės išperkama. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai, ar į ją yra konkretus visuomenės poreikis, teismas, be kita ko, turi patikrinti ar tretieji asmenys (nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir Paežerys“) ginčo žemę įsigijo ir valdo teisėtai. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pateiktų į bylą žemės sklypų suteikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir žemės valdymo dokumentų yra pagrįsti. Teismas iš esmės rėmėsi tik 2008 m. lapkričio 26 d. VĮ Registrų centro pažyma, tačiau šioje pažymoje pateikta tik informacija, jog žemė, kaip tam tikra teritorija, Nekilnojamojo turto registre neregistruojama, todėl šiame registre sodininkų bendrijų „Žaluma“ ir Paežerys“, kaip ir kitų bendrijų, teritorijos nėra įregistruotos. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl atitinkamo žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo, turi būti aiškiai nustatyta ginčo sklypo vieta. Nagrinėjamu atveju konkreti ginčo sklypo (3,63 ha) vieta grafine išraiška neidentifikuota. Taigi byloje nenustatyta, kuria apimtimi ir kurioje konkrečioje vietoje pareiškėjų pretenzijos įsiterpia į trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomų teritorijų ribas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, į šias aplinkybes turi atsižvelgti (ABTĮ 81 str.).

LVAT administracinėje byloje Nr. A525 – 1289/2009 pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą ir savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog dalis grąžinto žemės sklypo yra sodininkų bendrijos (toliau – Bendrija) teritorijoje, o pareiškėjas, kaip Bendrijos narys, kreipėsi į Bendrijos pirmininką su prašymu privatizuoti 3 arų žemės sklypą, besiribojantį su jo valdomu žemės sklypu, į kurį atkurtos nuosavybės teisės Z. A. G. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punktas nustatė, jog žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Įvertinus nurodytą teisės normą, darytina išvada, jog, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar žemės sklypas, dėl kurio kilo ginčas yra, kaip numato Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis, užimtas sodininkų bendrijų sodų. LVAT išaiškinęs (byla Nr. A261-733/2009), jog žemės sklypo užimtumą (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. prasme) patvirtina žemės sklypo įgijimo teisėtumas bei žemės naudojimą patvirtinantis teritorinio planavimo dokumentas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl ginčo žemės sklypo teisinės priklausomybės ir statuso. Kitaip tariant, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo žemė yra užimta sodininkų bendrijos sodų ar kad tokia žemė yra nepriskirta Bendrijai. Kaip matyti iš pateikto Bendrijos žemės sklypų ribų plano (b.l. 13), Bendrijai priskirtoje teritorijoje yra dalis žemės sklypų, į kuriuos piliečiams atkurtos nuosavybės teisės, o ginčo žemės sklypas nėra aiškiai pažymėtas, nenurodyti konkretūs dokumentai, kurių pagrindu ginčo teritorija galimai priskirta Bendrijai. Be to, pažymėtina, jog byloje esančios planų ištraukos taip pat nėra pakankamai informatyvios, sprendžiant kilusį ginčą, kadangi jose nenurodyta, kokiais teritorinio planavimo sprendiniais yra nustatytos sklypų ribos. LVAT konstatavo, jog byloje esančių įrodymų nepakanka visapusiškai ir pagrįstai išspręsti kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ginčo žemės sklypo statusą, ar jis yra Bendrijos teritorijoje, kokiais teritorijų planavimo sprendiniais tai yra atlikta, būtina išsiaiškinti, koks sklypas buvo suteiktas Bendrijai, ar buvo keistos Bendrijos teritorijos ribos, išsireikalauti duomenis apie Bendrijoje įregistruotą sklypą, surinkti kitus būtinus duomenis.

Kolegija išanalizavusi skundo, atsiliepimo į jį, šalių pasisakymų teisme argumentus, ištyrusi rašytinius įrodymus, išanalizavusi aukščiau cituotą teismų praktiką, daro tokias šiai administracinei bylai reikšmingas išvadas: 1) į Atkūrimo įstatymo 12 str. 4 punkto sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, t.y. pagal Sodininkų bendrijų įstatymą priskiriama „mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvokai; 2) Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra; 3) kai atsisakymas atkurti nuosavybės teises yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju – sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims; 4) būtina nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti, jog žemei, esančiai už sodininkų bendrijos narių nuosavybės teisėmis valdomų objektų, sodininkystei-daržininkystei ir šiai veiklai vykdyti bei nuosavybės objektų naudojimui užtikrinti reikalingos bei aptarnaujančios infrastruktūros ribų (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 ir 7 str.), yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; žemė, kuri naudojama sodininkų bendrijos narių poilsiui prie upės (šiuo atveju – poilsiui prie tvenkinio), tai tik antrinis arba išvestinis poreikis, susijęs su papildomais gerbūvio elementais, kurie negali būti saugomi pagal Konstitucijos 23 str. 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei jos Vilniaus žėmtvarkos skyrius, tiek priimdami šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, tiek nagrinėdami s/b „Erdvė“ bei pareiškėjos skundus, aplinkybių, ar šiuo konkrečiu atveju realiai yra sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus poreikis ginčo žemei ir, jei toks poreikis yra, ar jis saugomas pagal Konstitucijos 23 str. 3 dalį; 5) sodo bendrijos bendro naudojimo žemės nuomos teisiniai santykiai (byloje nėra duomenų, kad sodo bendrija „Erdvė“ ar atskiri jos nariai yra privatizavę ar realiai norėtų privatizuoti bendro naudojimo žemę (jos dalį)) patys savaime nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę; 6) sprendžiant ginčą dėl atitinkamo žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo, turi būti aiškiai nustatyta ginčo sklypo vieta. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos s/b „Erdvė“ priskirto viso žemės sklypo išorinės ribos, nebuvo aiškintasi, ar jos (ribos) keitėsi, nėra išlikusių riboženklių, ginčo sklypo (1,54 ha) vieta bendro naudojimo žemės sklype grafine išraiška neidentifikuota, nei liudytoja apklausta UAB „Minorantė“, atlikusios žemės reformos darbus aktualioje kadastro vietovėje, direktorė, nei atsakovės atstovė sodo bendrijos generaliniame plane negalėjo nurodyti, kokioje vietoje yra ginčo žemės sklypas, neaišku, ar jis „neišeina“ iš sodo bendrijos teritorijos ribų ir pan., t.y., nenustatyta, kuria apimtimi ir kurioje konkrečioje vietoje pareiškėjos pretenzijos įsiterpia į trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomų teritorijų ribas. Pareiškėjos ir s/b „Erdvė“ prašymus nagrinėjant iš naujo, atsakovei būtina nustatyti ginčo žemės sklypo statusą, ar jis yra Bendrijos teritorijoje, būtina išsiaiškinti, koks sklypas buvo suteiktas Bendrijai, ar buvo keistos Bendrijos teritorijos ribos, surinkti kitus būtinus duomenis.

Įvertinus tai, kas pasakyta šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad skundžiami administraciniai aktai (Tarnybos 2013-01-04 pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-8 NŽT Vilniaus rajono skyriui, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-19 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521 ir 2014-02-19 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-528), kurie iš esmės reiškia, kad ginčo žemės sklypui suteiktas valstybės išperkamos žemės statusas, taip pat Tarnybos 2013-05-10 sprendimas Nr. 1T-(7.5)-32, kuriuo atmestas pareiškėjos M. D. K. skundas, yra priimti neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl pripažintini neteisėtais ir naikintini (ABTĮ 89 str. 1 ir 3 p.). Teismas atkreipia dėmesį, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei iš naujo priimti analogiško ar panašaus turinio sprendimus, jei, pašalinus nurodytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso trūkumus, būtų nustatyta, kad ginčo žemės sklypui egzistuoja konkretus ir konstituciškai pateisinamas sodo bendrijos „Erdvė“ narių poreikis. Dėl šios priežasties kolegija netenkina, kaip priešlaikinio, skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių skubos tvarka atkurti nuosavybės teises į sklypą Nr. 1767, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos M. D. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-01-04 pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-8 NŽT Vilniaus rajono skyriui;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-05-10 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-32;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-02-19 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-521 ir 2014-02-19 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-528.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.