Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., LR piliečiui, baigusiam 10 klasių, nedirbančiam, nevedusiam, gyvenančiam. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pripažintam, kad įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, už pavojingos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2012 m. birželio 28 d., tiksli valanda nenustatyta, sulaužęs S. V. priklausančios galvijų fermos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų medines duris, įsibrovė į pagalbines patalpas, iš kur slapta pagrobė S. V. priklausančius daiktus: 300 Lt vertės suvirinimo aparatą, 150 Lt vertės vandens siurblį, 300 Lt vertės špižinę kepimo dėžę, 3 vnt. traktoriaus „MTZ“ hidraulinius mechanizmus, kurių bendra vertė 100 Lt, 150 Lt vertės kombaino „Niva“ starterį, 50 Lt vertės kombaino „Niva“ paleidimo variklio duslintuvą, 300 Lt vertės traktoriaus „MTZ“ prikabinimo mechanizmą, padarydamas S. V. 1 350 Lt turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. B. paaiškino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis įsibrovė į užrakintas patalpas ir pagrobė S. V. priklausantį turtą. Jis prisipažino pagrobęs tuos daiktus, kurie išvardinti įtarime. Teigia vagystę įvykdęs vienas. Pagrobtus daiktus į metalo laužo supirktuvę jam padėjo nugabenti pusbrolis A.. Už pristatytus į metalo laužo supirktuvę daiktus gautus pinigus išleido maistui. Nesigaili pagrobęs svetimą turtą (65-67 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu (17, 30-32 b. l.) ir teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. V. parodė, kad D. B. yra jo buvęs globotinis. D. buvo 11-12 m., kai jis jį paėmė iš vaikų globos namų. D. B. globojo iki 18 m. D. B. silpnai suvokė jį supančią aplinką, mokėsi pagalbinėje mokykloje; mokslai jam nesisekė. Mokykloje lankė būrelį, drožinėjo iš medžio. Sulaukęs pilnametystės, D. B. pradėjo gyventi savarankiškai, valkatavo, gyveno landynėse. Asmenys, su kuriais D. B. susidurdavo, naudojosi jo negalia, skatino jį vogti. D. B. buvo pavogęs kompiuterį net iš savo brolio. Anksčiau D. kurį laiką rūpinosi liudytojo žmona. Su žmona S. V. nebegyvena, nors oficialiai neišsituokę. Dabar žmona D. B. nebeprižiūri. Vėliau liudytojas priglaudė D. B. pas savo draugę, bet D. ją apvogė, todėl ji nebeleido D. B. kartu gyventi. Tada liudytojas nuvežė D. į savo fermą. Kadangi fermoje užklupo D. B. besiruošiantį vogti mašinas, jį išvarė, o kitą dieną aptiko išplėštą sandėliuką. Į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Po vagystės D. dingo. Žino, kad jis vasarą gulėjo ligoninėje ir iš jos pabėgo. Pabėgęs iš ligoninės, 2012 m. rugpjūčio 3 d. D. prisipažino, kad pavogė liudytojo daiktus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad D. B. paprašė paskolinti automobilį. Šiuo automobiliu jis norėjo išsivežti metalo laužą iš netoliese esančio angaro. Liudytojui pasakius, kad D. B. negalės vairuoti, nes neturi teisių, D. B. pasiūlė, kad automobilį vairuotų A. M. (102-103 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad D. B. prašymu sutiko nuvežti metalo laužą į supirktuvę (22-23, 37-38, 106-107 b. l.).

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, D. B. padarytą įstatyme uždraustą veiką taip pat įrodo S. V. protokolas – pareiškimas (3 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (5-10 b. l.) ir kt.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės duomenimis, D. B. yra jų pacientų registre, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (86 b. l.).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, kuri įsiteisėjo 2012 m. birželio 28 d. (114-116 b. l.), konstatuota, kad D. B. 2011 m. spalio 24 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bet kadangi yra nepakaltinamas, jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Šioje byloje D. B. teismo psichiatrijos ekspertizė nebuvo atliekama. Prie bylos pridėtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86 TPK-56/2012 (133-138 b. l.), atliktas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-1418-11, iškeltoje dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnį padarymo. Ekspertizės išvadose teigiama, kad D. B. veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. rugpjūčio 24 d., negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. D. B. šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, nes serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste nuo vaikystės, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti.

Ekspertas G. Butkus teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir papildomai paaiškino, kad ekspertizę, kurios metu buvo tiriamas D. B. pakaltinamumo dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo klausimas, atliko kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje D. B. inkriminuota vagystė. 2012 m. kovo 12 d. ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad D. B. veikos padarymo metu, t. y. 2011 m., sirgo vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, jam reikalingas gydymas. Šia liga jis sirgo ir ekspertizės metu. Tai yra įgimtas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimas, kurį reikia gydyti. Dėl šio sutrikimo D. B. negali tinkamai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Su juo nėra prasmės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi jis nesupranta tyrimo veiksmų esmės. Rekomenduoja D. B. taikyti medicininio poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Priemonę siūloma taikyti atsižvelgiant į padarytos uždraustos veikos pobūdį ir į D. B. nustatytą psichikos sutrikimą. Jeigu asmuo pakartotinai daro veikas, būtina aiškintis, ar reikia keisti vienas priverčiamąsias priemones į kitas, ar reikia kelti klausimą dėl jo pripažinimo neveiksniu. Priverstinis gydymas stacionare paprastai skiriamas, kai yra duomenų, jog asmuo piktybiškai vengia gydymo. Jei asmuo lankosi pas gydytoją, reguliariai vartoja paskirtus medikamentus, tai, esant inkriminuotai uždraustai veikai, pakanka ambulatorinio gydymo. Skirti D. B. dar vieną ekspertizę nėra prasmės, nes asmuo, turintis įgimtą silpnaprotystę, ja sirgs visą gyvenimą ir situacija nepasikeis. Atliekant naują ekspertizę, būtų gauta tokia pat išvada dėl protinio atsilikimo, kaip ir jau turima. Medicininio poveikio priemonėmis gali būti šiek tiek koreguojamas tik D. B. elgesys. Elgesio koregavimas vyksta tinkamu auklėjimu ir priežiūra. Kompleksiniai sutrikimai, kuriais serga D. B., – tai ne tik protiniai atsilikimai, intelekto sutrikimai, bet ir tam tikri elgesio bei emocijų sutrikimai, dėl kurių asmuo nepajėgus suprasti, ką jis atlieka, nepajėgus valdyti savo veiksmų. Tokiam asmeniui paprastai būdingas ir padidintas agresyvumas. D. B. nuo vaikystės buvo stebimas hiperaktyvumas. Iš dalies tai gali būti įgimta, iš dalies – susiję su pedagoginiu apleistumu. Gali būti, kad asmenys, turintys protinį atsilikimą, neturi labai išreikštų elgesio sutrikimų. Taip dažniausiai nutinka, kai nuo vaikystės jais rūpinamasi, jie prižiūrimi. Tokiu atveju adaptacija dėl elgesio įgyja mažesnę reikšmę, daugiau nukenčia intelektas. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjęs tiek D. B. intelektas, nes jam buvo diagnozuota įgimta silpnaprotystė, tiek elgesys, nes jis savo veiksmais daro žalą visuomenei. Tokie asmenys būna patiklūs, jais gali būti manipuliuojama, pasinaudota piktavališkai. Todėl labai svarbu, kokioje aplinkoje žmogus gyvena, kaip jis prižiūrimas. Jei aplinka netinkama, gali būti ir toliau daromos įstatymo uždraustos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus išvardintus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad D. B., žinodamas, kur yra nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, padarė visuomenei pavojingą veiką, o būtent: 2012 m. birželio 28 d. be turto savininko S. V. leidimo ir žinios sulaužė jam priklausančios galvijų fermos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų medines duris, tokiu būdu įveikęs fizines kliūtis įsibrovė į fermos pagalbines patalpas ir iš čia slapta pagrobė S. V. priklausančius daiktus iš viso už 1 350 Lt. Pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL. Minėtą svetimą turtą D. B. įgijo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra, todėl veika baigta. Pripažinęs visiškai įrodytomis D. B. inkriminuotos veikos faktines aplinkybes, teismas patvirtina, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į negyvenamąją patalpą.

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. kovo 12 d. akto Nr. 86 TPK-56/2012 (b. l. 133-138) išvadas, kuriose teigiama, kad D. B. 2011 m. rugpjūčio 24 d. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, įvertinus eksperto G. Butkaus nagrinėjamoje byloje duotus paaiškinimus, kad D. B. diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai – įgimta silpnaprotystė nuo vaikystės, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti – yra lėtinio pobūdžio ir kad visiškas pasveikimas neįmanomas, taip pat atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus, kad skirti šioje byloje teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes ekspertų išvada nesikeistų ir būtų tokia pati, kaip ir išdėstyta teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. kovo 12 d. akte, pripažintina, kad D. B. dėl lėtinio pobūdžio psichikos sutrikimo – įgimtos silpnaprotystės nuo vaikystės, vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti – 2012 m. birželio 28 d. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, todėl inkriminuotą veiką D. B. padarė būdamas nepakaltinamas ir dabar taip pat yra nepakaltinamas.

Konstatavęs, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti priverčiamąją medicinos priemonę.

Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, nes jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau priverčiamosios medicinos priemonės ir bausmės pagal savo formą ir esmę skirtingos. Tai gydomojo ir valstybės prievartos poveikio priemonių derinys. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus prilygsta suėmimui ar laisvės atėmimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). Vis dėlto šiomis priemonėmis visų pirma siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis, kaip ir bausmėmis, norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Bet priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad kai yra pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393-394 str.) ir turi būti remiamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais [...], reglamentuoja BK 98 straipsnio 1 dalis.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamąsias medicinos priemones yra šie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai (BK 98 str. 2-5 d.).

Ekspertų rekomenduojamas ir prokuroro bei gynėjos siūlomas D. B. ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro, teismo vertinimu, yra pakankamas, nes nėra jokių duomenų, kad jis po 2012 m. birželio 28 d. būtų dar padaręs pavojingų visuomenei veikų.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Nukentėjusysis S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 350 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (33 b. l.).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs (ne)turtinės žalos, gali baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BK 15 ir 16 straipsniai, apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos pripažįstamos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl nėra pagrindo taikyti BPK 109 straipsnio nuostatų ir nagrinėti civilinį ieškinį. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tokias pat teisines pasekmes sukeliantis procesinis sprendimas, kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo taikytina artimiausia teisės norma - BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17, 98 straipsniais ir BPK 313, 318, 393, 401, 403-405 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, D. B. padarė būdamas nepakaltinamas.

Pripažinti, kad D. B. šiuo metu taip pat yra nepakaltinamas, negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), taikyti priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.