Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, gynėjams Jonui Valivoniui ir Vaidui Jurčikoniui, viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 3 d.

M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 metų rudenį iki gruodžio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus mieste Juozapavičiaus g. 33 Alytaus vaikų globos namuose veikdami kartu L. R. ir M. Z. bei dalyvaujant kitam asmeniui, kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, žinodami, jog A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, pasinaudodami bejėgiška jo padėtimi dėl psichinės būsenos, ne mažiau keturis kartus tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiojo A. M. valią pažadėdami atlygį cigaretėmis bei panaudodami ar grasindami panaudoti fizinį smurtą, tai yra seksualiai prievartavo, o būtent, vieną kartą L. R. su kitu asmeniu, atimdami galimybę priešintis, suėmė A. M. už rankų ir atvedė prie M. Z. bei liepė čiulpti jo lytinį organą. Patenkinus lytinę aistrą oraliniu būdu M. Z. nurodė nukentėjusiajam čiulpti lytinius organus L. R. ir kitam asmeniui. Po to dar ne mažiau tris kartus L. R. ir M. Z., dalyvaujant trečiam asmeniui, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiojo A. M. valią pažadėjus atlygį cigaretėmis bei duodant suprasti, kad gali būti pavartotas fizinis smurtas, jeigu nebus vykdomas reikalavimas čiulpti jų lytinius organus.

Kaltinamasis L. R. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad kartu su M. Z. ir P. B. vaikų globos namuose gyveno viename kambaryje. A. M. gyveno kitame kambaryje. Visi buvo bendraamžiai. M. vaikų tarpe buvo laikomas lyderiu, stipresniu. A. iš kitų išsiskyrė tuo, kad keistai elgėsi, atrodė psichiškai nesveikas, fiziškai silpnesnis, labai rūkė. A. dažnai ateidavo pas juos į kambarį ir prašydavo cigarečių. Pradžioje už cigaretes atsiskaitydavo pinigais, o vėliau už tai M. liepė čiulpti jam ir kitiems kambario vaikinams lytinius organus. Pirmiausia tenkindavo M., o paskui – kitus. Taip A. yra pasielgęs ne mažiau keturių kartų jo atžvilgiu. Viskas daugiausia vykdavo naktimis. A. atžvilgiu smurto nevartodavo, atrodė, kad šis tai daro savo noru, dėl to, jog gautų cigarečių, gal kartais kaip silpnesnis bijojo pasipriešinti. Pats A. neprašė, kad tenkintų jo lytinę aistrą. Tai jis darė M. liepiamas. Žino, kad apie šiuos įvykius A. pasipasakojo į vaikų globos namus atvykusiai psichologei ir tuomet viskas tapo vieša. Su civiliniu ieškiniu sutiko.

Kaltinamasis M. Z. nusikaltimo padarymo aplinkybes aiškino analogiškai. Be to, parodė, kad prieš A. M. jautėsi pranašesnis, anksčiau yra pavartojęs fizinį smurtą. Kai A. vėliau už cigaretes tenkindavo jo lytinę aistrą, tai suprato, kad A. tai darė savo noru. Vėliau suprato, kad nepadoriai naudojosi juo, tuo kaip pasityčiojo iš A., bet fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo ir negrasino. Tik kaip fiziškai silpnesnis, A. jo galėjo bijoti. Su civiliniu ieškiniu sutiko.

Liudytojas A. B. parodė, kad gyveno viename kambaryje kartu su A. M.. Pastebėjo, kad šis elgdavosi keistai, atrodė ne visai sveikas, silpnesnis už kitus. Tačiau su A. bendravo, jam patardavo kaip elgtis. A. jam pasakodavo apie savo problemas, kad eina į kitą kambarį ir už cigaretes turi čiulpti lytinius organus. Suprato, kad jis tai nenorėjo daryti, bet bijojo būti sumuštas. A. patarė pasiskųsti auklėtojoms.

Liudytojas R. Ž., vaikų globos namų direktorius, parodė, kad apie A. M. seksualinį prievartavimą sužinojo iš auklėtojos L. C.. Problema tuojau pat buvo sprendžiama, vaikams suteikta psichologo pagalba. Kaltinamieji pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

Liudytoja A. A., vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja, davė analogiškus parodymus. Be to, ji parodė, kad A. M. buvo silpnesnis vaikas ir nevisada galėjo pasipriešinti už jį stipresniems vaikams.

Liudytoja L. C., dirbusi vaikų globos namuose auklėtoja, parodė, kad A. M. turėjo psichikos problemų, vaikai iš dalies tuo naudojosi. Sužinojo, kad jis dėl cigarečių tenkindavo kitų berniukų lytinę aistrą. Apie tai A. pasakojo ir jai.

Liudytoja O. P., vaikų globos namų socialinė pedagogė, parodė, kad pats A. M. jai papasakojo apie kitų globos namų vaikų elgesį su juo, skundėsi, jog dėl cigarečių turi čiulpti kitų berniukų lytinius organus. Labiausia skundėsi dėl M..

Tarnybiniame pranešime ( t.1 b.l. 4-6 ) nurodyta, kad 2011-02-08 LNK televizijos laidoje „24 valandos“ anonso metu anonimė pasakė nepatikrintą informaciją, kad Alytaus vaikų globos namuose vyresnieji vaikai „parsidavinėja“ patys ir „pardavinėja“ mažesnius. Tikrinant informaciją nustatyta, kad seksualinio prievartavimo faktai Alytaus vaikų globos namuose paaiškėjo po psichologinės tarnybos specialistų apsilankymo. Dėl seksualinio prievartavimo skundėsi vaikų globos namų globotinis A. M..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t.1 b.l. 13-15 ) nepilnametis nukentėjusysis A. M. parodė, kad M., L. ir P. vertė čiulpti jų lytinius organus ir už tai žadėdavo duoti cigarečių. Ir tai daręs kelis kartus. Taip sugalvojo M.. Buvo kartas, kai L. su P. paėmę už rankų jį nutempė prie M. ir liepė tai daryti. Kai priešinosi, sakė, jog bus blogai. Supratęs, jog jį gali sumušti. Apie tokį elgesį su juo papasakojo kitam berniukui A.. Po to sužinojo ir auklėtoja.

Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte ( t. 1 b.l. 29-34 ) konstatuota, kad A. M. galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti parodymus. Jam būdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai kaip nebrandumas, naivumas, patiklumas, menka gyvenimo patirtis. Jo atžvilgiu įvykių metu negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su juo atliktų veiksmų reikšmės, negalėjo aktyviau tam priešintis. Byloje nagrinėjami įvykiai A. M. veikė psichotraumuojančiai. Jam iš mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, kurio eigą sunkina patirta seksualinė prievarta. Nerekomenduotas A. M. dalyvavimas baudžiamojo proceso veiksmuose.

Asmens duomenų pažyma ( t.1 b.l. 37 ) patvirtina, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini).

Poliklinikos pažyma ( t.1 b.l. 38 ) patvirtina, kad A. M. įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą dėl diagnozės : (duomenys neskelbtini).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t. 1 b.l. 89-90 ) nepilnametis liudytojas P. B. parodė, kad už cigaretės gavimą A. M. jam čiulpdavo lytinį organą. Girdėjęs, kad taip darė M. ir L..

Asmens duomenų pažymoje ( t.1 b.l. 92 ) nurodyta, kad P. B. gimęs (duomenys neskelbtini).

Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktuose ( t.2 b.l. 34-36, 79-82 ) konstatuota, kad L. R. ir M. Z. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje. L. R. būdingi tokie psichologiniai ypatumai kaip išorinis pavaldumas, paklusnumas stipresniems, siekimas gauti reikšmingo žmogaus ar aplinkos vertinimą. Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. M. Z. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. Z. nelinkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, nelinkęs fantazuoti.

Asmens duomenų pažyma ( t.2 b.l. 37 ) patvirtina, kad L. R. gimė (duomenys neskelbtini).

Asmens duomenų pažyma ( t.2 b.l. 83 ) patvirtina, kad M. Z. gimė (duomenys neskelbtini).

Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba pranešime ( t.2 b.l. 102 ) nurodė, kad seksualinio priekabiavimo prie A. M. aplinkybės sužinotos psichologinės konsultacijos teikimo metu 2008-12-15. Iš karto informuota Alytaus vaikų globos namų administracija. Problema operatyviai išspręsta. Teiktos papildomos konsultacijos vaikams ir auklėtojoms.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji L. R. ir M. Z., tenkindami savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nepilnamečio nukentėjusiojo A. M. valią, jį seksualiai prievartavo ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 d. Veiką kvalifikuojanti aplinkybė – šių nusikalstamų veiksmų atlikimas nepilnamečio atžvilgiu, nes A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir nusikalstamų veiksmų atlikimo metu – 2008 metų pabaigoje buvo nepilnametis.

Kaltinamieji iš dalies savo kaltę neigė nurodydami, kad lytinę aistrą tenkino esant nukentėjusiojo sutikimui ir nevartojant fizinės prievartos. Tačiau tai paneigia įrodymų visuma. Nukentėjusysis dėl savo psichinės būsenos, kaip nurodyta teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte, negalėjo pilnai suvokti su juo atliekamų veiksmų reikšmės bei aktyviau pasipriešinti kaltinamiesiems ir tuo pasireiškė jo bėjėgiškumas. Be to, nukentėjusysis nurodė vieną atvejį, kada jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta. Jo parodymais nėra pagrindo netikėti, ekspertai pripažino, kad nelinkęs fantazuoti. Jis teigė, jog bijojo pasipriešinti kaltinamiesiems žinodamas, kad gali būti sumuštas, įvertino, kad esąs fiziškai silpnesnis. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtino kaltinamieji, įvertintadami savo fizinį pranašumą. Tai, kad nukentėjusysis dėl netinkamo elgesio su juo skundėsi kitiems globos namų vaikams bei darbuotojams, nesugebėjimą pasipriešinti išsakė psichologei, rodo, jog jis tokiu būdu prieštaravo seksualiniam jo prievartavimui ir siekė tokių veiksmų nutraukimo, ieškojo išeities.

Ginant viešąjį interesą byloje pareikštas prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo. Civilinis ieškinys tenkintinas, nes kaltinamųjų L. R. ir M. Z. kaltė padarius nusikaltimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, įrodyta ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamųjų padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Dėl seksualinio prievartavimo A. M. patyrė moralinį pažeminimą, išgyveno dvasiškai, atsirado liekamųjų reiškinių, kentė bendraamžių patyčias. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji neturi pakankamų pajamų ar turto, yra socialiai remtini.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Sprendžiant kaltinamųjų L. R. ir M. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji nuoširdžiai gailėjosi, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė sunkią nusikalstamą veiką, nusikalto būdami nepilnamečiais, veikdami bendrininkų grupėje, kas yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad abu kaltinamieji šiuo metu mokosi, charakterizuojami patenkinamai, anksčiau neteisti, aktyvesnis nusikalstamuose veiksmuose buvo M. Z.. Įvertinus visas aplinkybes ir skiriant laisvės atėmimo bausmę, tikėtina, kad kaltinamieji daugiau nenusikals, gali būti pataisyti be realaus skiriamos bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, bet skiriant auklėjamojo poveikio priemones ( LR BK 92 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str., LR BK 91 str. 3 d. teismas

nusprendė:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 d., ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimu.

Taikant LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo laiku 12-os mėnesių laikotarpiui skirti auklėjamojo poveikio priemones :

-būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

-tęsti mokslą;

-atlikti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 d., ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.

Taikant LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo laiku 12-os mėnesių laikotarpiui skirti auklėjamojo poveikio priemones :

-būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

-tęsti mokslą;

-atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš L. R. ir M. Z. solidariai 2000 Lt nukentėjusiajam A. M. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.