Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1213-292/2015 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. 2015-04-08 atsakovas E. D. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jo laikiną bendravimą su nepilnamečiais sūnumis A. D. ir L. D. per „Skype“ programą kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 18 val. Lietuvos laiku (16 val. Didžiosios Britanijos laiku) ir 21 val. Lietuvos laiku (19 val. Didžiosios Britanijos laiku) bei dvi savaites atsakovo vasaros atostogų metu, ieškovei parvežant vaikus į Lietuvą. Prašyme nurodė, kad ieškovė 2014-08-28 pagrobė vaikus - sūnus A. ir L. ir jų negrąžino po atostogų į Lietuvą, kur vaikai gyveno su juo. Šiuo metu vaikai gyvena su motina R. D. Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu jis su savo sūnumis negali bendrauti ir palaikyti socialinių ryšių, kadangi su vaikais negali susisiekti nei telefonu, nei per internetinio ryšio programą „Skype“, vaikai į jo skambučius neatsiliepia. Ieškovė buvo su vaikais atvykusi į Lietuvą, tačiau atsakovui apie tai nepranešė. Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia ne tik atsakovo teises, bet ir vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais, todėl tikslinga nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką per internetinio ryšio programą „Skype“ iki sprendimo įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino atsakovo E. D. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną jo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakovu ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus - vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. klausimus. Ieškovė neprašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje taip pat nekelia klausimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarkos nustatymo, todėl atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nenustačius laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo neįvykdymo rizika arba būtų neužtikrintas vaikų saugumas ar pažeisti vaikų ar atsakovo (skyrium gyvenančio tėvo) interesai. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę visiškai nemotyvuotas ir nekelia grėsmės, jog galimas palankus vienai ar kitai šaliai teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas apsunkintas, nes prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra proporcinga siekiamam tikslui, be to, pagal pateiktą medžiagą, nekelia grėsmės vaikų saugumui, vaikų ir atsakovo interesams. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. D., atstovaujamas advokatės Rasos Užkuraitienės, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo E. D. laikiną bendravimą su nepilnamečiais sūnumis A. D. ir L. D. per „Skype“ programą kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 18 val. Lietuvos laiku (16 val. Didžiosios Britanijos laiku) ir 21 val. Lietuvos laiku (19 val. Didžiosios Britanijos laiku) bei dvi savaites atsakovo vasaros atostogų metu, ieškovei parvežant vaikus į Lietuvą. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, o taip pat netinkamai pritaikė materialines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalį, kadangi prašymo neišnagrinėjo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Prašymas teisme gautas 2015-04-08, 2015-04-14 teisėjo rezoliucija paskirtas nagrinėti 2015-05-08.

Pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo nedalyvaujant Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, byloje nėra ir šios institucijos išvados dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnio normą, kuri imperatyviai nustato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, o 2 dalis imperatyviai nurodo, kad būtų pateikta išvada.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis šeimos bylą, turėjo būti aktyvus ir taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad laikinoji apsaugos priemonė, nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo byloje apsauga bei vaiko interesais.

Nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai, kad atsakovo prašymas yra nemotyvuotas. Atsakovas prašyme nurodė, kad ieškovė 2014-08-28 pagrobė vaikus - sūnus A. ir L. ir jų negrąžino po atostogų į Lietuvą, kur vaikai gyveno su juo, kad sūnūs gyvena su ieškove R. D. Didžiojoje Britanijoje, kad atsakovas su savo sūnumis negali bendrauti ir palaikyti socialinių ryšių, kadangi su vaikais negali susisiekti nei telefonu, nei per internetinio ryšio programą „Skype“, vaikai į jo skambučius neatsiliepia.

Teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių ir nesvarstydamas ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeisti vaiko interesai, pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį, kuris nustato, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai“.

Teismas pažeidė ir CK 3.164 straipsnio nuostatas, kadangi nebuvo išklausyta vaikų nuomonė.

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė R. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas santuokos nutraukimo byloje nepareiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, dėl šios priežasties būsimo teismo sprendimo užtikrinimo priemonė, kuri neatitinka šalių pareikštų reikalavimų ir yra nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Ieškovė ieškinyje taip pat nekelia klausimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarkos. Atsakovas nepagrįstai prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nesusijusią su ginčo objektu – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarką iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Tokia priemonė neužtikrins būsimo teismo sprendimo, kuriuo toks klausimas nebus sprendžiamas, įvykdymo bei neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo prašoma nustatyti laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga tikslui pasiekti. Atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų ir įrodymų, jog ieškovė būtų draudusi vaikams bendrauti su atsakovu ir/ar jam būtų apsunkinta tokia teisė. Ieškovė skatina vaikus bendrauti su atsakovu. Atsakovui nėra ribojama teisė bendrauti su vaikais. Atsakovas pats nededa pastangų bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir neskiria jiems pakankamai laiko. Vaikai taip pat bendrauja ir su atsakovo motina per internetinio ryšio programą „Skype“. Atsakovo motina buvo atvykusi pas ieškovę į Didžiąją Britaniją aplankyti vaikų ir svečiavosi net aštuonias dienas. Tai įrodo, kad vaikams nedraudžiama bendrauti nei su tėvu, nei su jo giminaičiais, o priešingų aplinkybių atsakovas neįrodė. Atsakovo pateikti „Skype“ programos išrašai, jog kelis kartus nepavyko prisiskambinti vaikams, nepatvirtina atsakovo argumento, jog atsakovui trukdoma bendrauti su vaikais. Tai, kad keletą kartų nepavyko prisiskambinti vaikams, sąlygota ne ieškovės veiksmų ar valios. Vaikai yra užimti – intensyviai mokosi, sportuoja, dalyvauja varžybose. Taip pat vaikai užsiima ir kita veikla – leidžia laisvalaikį, kartais būna išvykę pramogauti ir kt. Vaikai visą parą nebūna prie kompiuterio, todėl ne visada gali atsiliepti į skambučius. Jeigu atsakovui būtina nedelsiant susisiekti su vaikais, jis tą gali padaryti kitomis ryšio priemonėmis – telefonu. Taip pat, jeigu atsakovui nepavyksta prisiskambinti vaikams „Skype“ programa, jis tai gali padaryti informavęs vaikus telefonu apie planuojamą prisijungimą ir susitarti konkretų skambučio laiką. To atsakovas nedaro. Atsakovas apskritai neskiria vaikams pakankamai laiko. „Skype“ programa vaikai bendrauja su atsakovo mama, o ne su pačiu atsakovu. Atsakovas, net vaikams atvykus atostogų į Lietuvą, neskiria vaikams pakankamai laiko. Abu nepilnamečiai vaikai yra pakankamai subrendę nuspręsti bei pasirinkti bendravimo su tėvu (atsakovu) laiką bei tvarką. Bendravimo tvarkos, paremtos vien atsakovo nustatytomis griežtomis taisyklėmis, o ne nepilnamečių vaikų noru ir interesais, nustatymas prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Verčiant nepilnamečius vaikus nustatytu laiku po 3 valandas kiekvieną savaitgalį bendrauti su atsakovu per internetinio ryšio programą „Skype“ prieš jų valią, ir/arba vertimas per atsakovo atostogas vykti į Lietuvą atostogauti su atsakovu, gali neigiamai atsiliepti vaikų ir atsakovo santykiams. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka galėtų būti nustatyta tik apklausus vaikus ir išsiaiškinus jų valią bei išnagrinėjus visus šalių teismui pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo eigoje. Prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjimo stadijoje to padaryti nėra galimybės. Vaikų apklausos ieškovė prašys teismo bylos nagrinėjimo eigoje. Tada ir bus galimybė nustatyti vaikų valią ir poreikius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo nepilnamečiams priteisimo, santuokinio turto padalijimo. Atsakovas E. D. 2015 m. birželio 25 d. pateikė priešieškinį ieškovei R. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, išlaikymo nepilnamečiams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos priteisimo. Kadangi nepilnamečiai A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio gyvena kartu su ieškove Didžiojoje Britanijoje, atsakovas pareiškė prašymą nustatyti jo laikiną bendravimą su nepilnamečiais sūnumis A. D. ir L. D. per „Skype“ programą kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 18 val. Lietuvos laiku (16 val. Didžiosios Britanijos laiku) ir 21 val. Lietuvos laiku (19 val. Didžiosios Britanijos laiku) bei dvi savaites atsakovo vasaros atostogų metu, ieškovei parvežant vaikus į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodydamas, kad atsakovo prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nėra susijęs su šalių pareikštais reikalavimais, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nenustačius laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo neįvykdymo rizika arba būtų neužtikrintas vaikų saugumas ar pažeisti vaikų ar atsakovo (skyrium gyvenančio tėvo) interesai, be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina, ieškovė ir atsakovas yra pareiškę reikalavimą nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą tiek su ieškove, tiek su atsakovu, t. y. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi pareikštas materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – laikinos bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymu iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Nors CK 3.65 straipsnio 2 dalis nenumato atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau teismo nuomone yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nėra susijęs su šalių pareikštais reikalavimais.

Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis šeimos bylą, turėjo būti aktyvus bei išsiaiškinti aplinkybes, ar atsakovui nėra trukdoma, kaip teigia ieškovė, bendrauti su nepilnamečiais, taip pat išsiaiškinti nepilnamečių nuomonę dėl bendravimo su atsakovu tvarkos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau atsakovo teigimu, jo interesai yra pažeidžiami, kadangi atsakovas su savo sūnumis negali bendrauti ir palaikyti socialinių ryšių, negali susisiekti su vaikais nei telefonu, nei per internetinio ryšio programą „Skype“, vaikai į jo skambučius neatsiliepia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą neišsiaiškino visų reikšmingų nagrinėjamam klausimui aplinkybių bei netinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjant šeimos bylas. Dėl šių priežasčių skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.