Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-495-631/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2-495-631/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00011-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Trečiasis asmuo
R. B.
Atsakovas
K. B.
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-495-631/12Proceso Nr. 2-03-3-00011-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1, 116.4
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo atstovei advokatei V. B., trečiajam asmeniui R. B., atsakovui K. B. nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui K. B., tretysis asmuo R. B., dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovo K. B. 9912,00 Lt draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apdraudė automobilio VOLVO V50, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010-08-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata ir sugadinta apranga. Vilniaus apskr. VPK nustatė, kad įvykio kaltininkas yra automobilio VOLVO V50, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsakovas K. B., kuris vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Ieškovas, veikiantis per savo filialą Lietuvoje, 2011-04-28 išmokėjo 8632 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio pasekmėje sutrikdytą sveikatą, 2010-11-30 išmokėjo 1280 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio pasekmėje apgadintą aprangą. Ieškovas nurodo, kad pagal galiojančius draudimo santykius reguliuojančius įstatymus atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu nėra reikšmingos šioje byloje, nes tai yra dviejų įvykyje dalyvavusių asmenų dvišalė sutartis. Nukentėjęs asmuo kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo į ieškovą, ir ieškovas sumokėjo įstatymo nustatytą draudimo išmoką už turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjęs asmuo realizavo savo teisę į draudimo išmoką, o ieškovas neturėjo teisės atsisakyti ją išmokėti. Be to, atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nevykdė įstatyminės prievolės per 3 darbo dienas pranešti raštu apie visas jam žinomas įvykio aplinkybes, todėl prisiėmė visas su tuo susijusias pasekmes.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. Stankevičius ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, jog draudimo išmoka buvo išmokėta remiantis Įstatymu, draudimo bendrovė neturėjo teisės atsisakyti mokėti išmoką, o susigrąžinti išmoką turi teisę, kadangi atsakovas automobilį vairavo neblaivus. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, jam nebuvo galimybės įteikti pranešimų, be to, ieškovui nieko nebuvo žinoma apie atsakovo ir trečiojo asmens susitaikymą ikiteisminiame tyrime. Ieškovas vieną išmoką sumokėjo trečiajam asmeniui 2011-04-28, kitą – 2010-11-30. Ieškinio senaties terminas praleistas labai nežymiai ir dėl to, kad K. B. buvo neįteikiami procesiniai dokumentai jo nerandant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą terminą, atsižvelgiantį į atsakovo elgesį nebendradarbiaujant su ieškovu, ir tenkinti ieškinį visa apimtimi (b.l.118-119, 121-122).

Atsiliepimas

Atsakovas K. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio metu jo vairuojamu automobiliu buvo sutrikdyta R. B. sveikata. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo metu 2011-06-08 tarp R. B. ir K. B. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti R. B. 20000 Lt atlyginti turtinei ir neturtinei žalai. Atsakovas 2011-08-03 pervedė į R. B. sąskaitą 20000 Lt, t.y. atlygino visą žalą. Tretysis asmuo pareiškė, jog dėl aukščiau nurodyto eismo įvykio nereikš jokių pretenzijų atsakovui. Ikiteisminis tyrimas dėl nurodyto eismo įvykio buvo nutrauktas. Atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, nurodydama, jog trečiajam asmeniui yra atlyginta visa žala, ją atlygino pats atsakovas, sudarydamas taikos sutartį su nukentėjusiuoju, todėl ieškovas neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovą. Be to, ieškovas reikalauja draudimo išmokos iš atsakovo, remdamasis draudimo sutartimi, tačiau šią sutartį yra pasirašęs ne atsakovas, o kitas asmuo, jo tėvas. Ieškovas taip pat yra praleidęs ieškinio senatį, todėl ieškinys ir dėl to turi būti atmestas (b.l.119-120, 122).

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjo eismo įvykyje dėl atsakovo kaltės, dar tebejaučia pasekmes dėl sveikatos sutrikdymo, su atsakovu po įvykio bendravo tik per jo atstovus, palaiko ieškovo poziciją, kadangi jis pats teisėtai kreipėsi į draudiką dėl išmokų gavimo. O jo gautas žalos atlyginimas iš K. B. ikiteisminio tyrimo metu nėra susijęs su draudimo reikalais (b.l.120-121).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovo K. B. tėvas R. B. 2009 m. lapkričio 26 d. sudarė draudimo sutartį, kuria ieškovas apdraudė transporto priemonės – automobilio VOLVO V5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2009-11-26 – 2010-11-25 laikotarpiui (b. l. 92). Draudimo sutarties galiojimo metu 2010-08-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo K. B. vairuojamas automobilis VOLVO V5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į trečiojo asmens R. B. motociklą „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis eismo įvykis įvyko dėl atsakovo K. B. kaltės, kuris vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeisdamas kitas Kelių eismo taisyklių nuostatas (b. l. 37). Dėl įvykusio eismo įvykio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovas ir tretysis asmuo 2011 m. birželio 8 d. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 35), 2011 m. birželio 17 d. įtariamojo su nukentėjusiuoju susitaikymo protokolą (b. l. 36). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nagrinėjamo eismo įvykio buvo nutrauktas, atleidžiant atsakovą K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. B. (b. l. 37-39). Atsakovas pagal 2011 m. birželio 8 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, 2011-08-03 pervedė į trečiojo asmens R. B. nurodytą sąskaitą 20000 Lt (b. l. 40).

Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta trečiojo asmens R. B. sveikata, jis patyrė turtinę žalą dėl motociklininko aprangos sugadinimo (b. l. 15, 75). Trečiajam asmeniui kreipusis į ieškovą su pareiškimu dėl turtinės žalos (aprangos sugadinimo) atlyginimo, į trečiojo asmens sąskaitą 2010-11-30 pervesta 1280 Lt draudimo išmoka (b. l. 50), bei pagal R. B. atstovės 2011 m. vasario 14 d. pretenziją dėl 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimo, į trečiojo asmens sąskaitą 2011-04-28 pervesta 8632,00 Lt draudimo išmoka (b. l. 49), iš viso – 9912 Lt.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – LRTPSVCADĮ, Įstatymas) 22 straipsnis numato atvejus, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti jos susigrąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš tokių atvejų – jei atsakingas už atsiradusią žalą asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Ši aplinkybė, dėl K. B. atsisakymo tikrintis blaivumą, byloje nustatyta rašytiniais įrodymais ir neginčyta.

Atmetami atsakovo atstovės argumentai, jog šioje byloje turėtų būti taikoma Įstatymo 22 str. 3 dalis ir tuo pagrindu ieškovas neturėtų teisės reikalauti draudimo išmokos sugrąžinimo iš atsakovo, nes atsakovas yra atlyginęs žalą trečiajam asmeniui. Teismas daro išvadą, jog šio eismo įvykio metu esminė aplinkybė, kurios pagrindu ieškovui atsirado neginčijama teisė susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką – tai atsakovo neblaivumas. Ši aplinkybė, kaip sąlyga įtvirtinta 22 str. 1 d., todėl 3 dalies nuostatos netaikomos tokiam atvejui. LRTPSVCADĮ 22 straipsnyje nurodyti atvejai iš esmės atitinka situacijas, kai draudžiamieji įvykiai nepasižymi tikėtinumo, atsitiktinumo kriterijais. Draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudiko veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga kilo dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Šio ginčo atveju, susiklostė būtent tokia situacija. Atsakovo susitaikymas su trečiuoju asmeniu R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir atsakovo išmokėti 20000 Lt R. B. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos ieškovui grąžinti draudimo išmoką. Susitaikymas baudžiamajame procese – LR baudžiamojo kodekso 38 str. reglamentuotas institutas. Šiuo pagrindu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ieškovas – BTA Insurance Company“ SE apie ikiteisminį tyrimą nebuvo nei informuotas, nei įtrauktas civiliniu ieškovu. Kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas ikiteisminiame tyrime LRTPSVCADĮ 22 str. 1 d. sąlygų galiojimo nepanaikina.

Dėl atsakovo reikalaujamos taikyti ieškinio senaties. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimas dėl išmokėtos išmokos grąžinimo, kurį draudikas pareiškė kaltininkui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Draudiko reikalavimas atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, o šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (LAT civilinių bylų skyriaus 2009-09-30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009). Ieškovas dėl vienos išmokos 1280 Lt dalies, sumokėtos 2010-11-30, yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ši aplinkybė neginčyta. Ieškovo atstovas paaiškino, jog teisminį procesą ieškovas buvo pradėjęs teismo įsakymo tvarka bandydamas susigrąžinti draudimo išmokas, tačiau atsakovui neįteikus dokumentų, jo nerandant, teismo įsakymas buvo panaikintas, ir iš naujo ieškinys paduotas teismui 2012-01-02. Teismas atnaujina ieškinio senaties terminą, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, jog ieškovas veikė pareigingai ir sąžiningai, pirmiausia buvo kreiptasi į teismą bandant išsiieškoti regreso tvarka draudimo išmokas supaprastinto proceso tvarka, ir tik dėl atsakovo nebendradarbiavimo, vengimo priimti dokumentus deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), nepavykus užbaigti procesą teismo įsakymo išdavimo tvarka, ieškovas kreipėsi su ieškiniu, praleisdamas (vos virš vieno mėnesio) vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieškinio senatį, civilinių teisinių santykių dalyviai privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti vieni su kitais, vykdyti savalaikiai prievoles. Atsakovo elgesys, nebendradarbiaujant su ieškovu, suponuoja jo atsakomybę pilnai prisiimti visas pasekmes, kilusias kaip eismo įvykio, kurio kaltininkas jis buvo, rezultatas.

Atsakovas taip pat ginčijo reikalaujamą priteisti 1280 Lt sumą dėl sugadintos aprangos. Byloje yra duomenys, jog motociklininko aprangos vertė paskaičiuota remiantis Suzuki salono (kur buvo pirkta apranga) specialių drabužių kainomis, paskaičiuotas nusidėvėjimas (b.l.53-54). Nepateikus jokių priešingų įrodymų, teismui nėra pagrindo nesiremti esančiais įrodymais. Teismas daro išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti iš atsakovo K. B. ieškovo naudai 9912 litų, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punkto pagrindais, t.y. atsakovui eismo įvykį padarius neblaiviam, dėl ko jam kyla pareiga grąžinti draudikui jo išmokėtas nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmokas.

LR CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistą 9912 Lt sumą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo 9912 Lt sumos.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis LR CPK 88 str., 96 str., iš atsakovo priteisiamos teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 35,40 Lt, į valstybės pajamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 96 str., 265 str., 269 str., 270 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, j.a.k.300665654, Verkių g.29, 18 korpusas, Vilnius, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 9912 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus dvylika litų) draudimo išmokos ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, naudai.

Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 9912 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, j.a.k.300665654, naudai.

Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 297 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, naudai.

Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 35,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė