Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Nuo 1972 m. su atsakovu kartu nebegyvena. 1978 m. atsakovas pasirodė, tačiau buvo neblaivus, teko kviesti policiją ir jį išvaryti. Nuo to laiko daugiau jo nebematė ir nieko apie jį negirdėjo. Nežino kur jis galėtų būti, taip pat neturi duomenų, kad jis būtų miręs. Butas įgytas 1992 m., tačiau sutuoktinis šiame procese nedalyvavo. 1979 m. butą skyrė vykdomasis komitetas. Už butą ieškovė atsiskaitė investiciniais čekiais ir grynais pinigais, savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas po 1978 m. neskambino, nesiteiravo dėl vaikų, prie nieko neprisidėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Rima Šmigelskytė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad procesiniai dokumentai ieškovui įteikti tinkamai, kadangi jis nepateikė atsiliepimo, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018-09-19 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. CPK 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti posėdį ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, o ieškovės atstovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, ieškovės reikalavimas byloje išspręstinas priimant byloje sprendimą atsakovei už akių. Teismo vertinimu, aplinkybių, kurioms esant sprendimo už akių priėmimas būtų negalimas (CPK 285 straipsnio 2, 3 dalys), nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė M. G. ir atsakovas B. G. buvo sutuoktiniai, susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5). 1979-09-20 Kėdainių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 360 ieškovei ir jos šeimai, kuri susidėjo iš trijų asmenų, t. y. M. G., sūnaus R. G. ir dukters L. G. buvo skirtas 1,5 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 1979-10-04 buvo išduotas orderis, patvirtinantis leidimą apsigyventi minėtame bute trijų asmenų šeimai (b. l. 8). 1991-11-04 ieškovė ir jos dukra L. G. pasirašė susitarimą, kad privatizuojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus perkamas nuomininkės M. G. vardu (b. l. 9). 1992-04-16 ieškovė pasirašė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3-2037 (b. l. 12). Ieškovė sumokėjo už buto privatizavimą nustatytas sumas: 5124 rublius valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis bei 712 rublių grynais pinigais (b. l. 10, 11). (duomenys neskelbtini) priimtas Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas (civilinė byla Nr. 2-6-145/1999), kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo B. G. santuoka, o 1999-02-10 išduotas ištuokos liudijimas (b. l. 5, 6).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Kaip jau buvo minėta ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktinių turtas nebuvo padalintas (b. l. 6). Ginčo butą ieškovė nuosavybės teise įgijo 1992-04-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. jos ir atsakovo santuokos metu. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki santuokos pasibaigimo (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įgytas turtas turi būti laikomas M. G. bei B. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už M. G. asmenines lėšas. Ieškovė už butą sumokėjo 5836 rublius, iš kurių didžioji dalis (5124) – valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, o 712 rubliai – buvo sumokėta grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu, nors oficialiai būdami santuokoje, tačiau jau ilgą laiką (apie 20 metų) iki buto įsigijimo santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė, pripažintina, kad M. G. už butą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir atsakovo piniginės lėšos, byloje nėra.

Be to, jau 1979-09-20 Kėdainių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 360 butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo skirtas tik ieškovei ir jos šeimai, kuri susidėjo iš trijų asmenų: M. G., R. G. ir L. G., t. y. jokių duomenų, kad butas buvo skiriamas ir atsakovui, nėra. Taip pat iš ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena M. G., jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš tų faktų, kad butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik M. G. vardu, be to, įvertinus tai, kad ieškovė su atsakovu ilgą laiką (apie 20 metų) iki buto įsigijimo kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, akivaizdi M. G. valia ginčo butą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad ieškovės M. G. reikalavimas pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-06-27 sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-3074-11736 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismui ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 100 Eur žyminis mokestis, 1,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 185,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 38) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 1992 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-2037 įgytą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo B. G., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei: 101,39 Eur (vieną šimtą vieną eurą 39 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660), ir 185,10 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 10 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.