Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-84-227/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-11
Bylos Nr.
e2S-84-227/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Skolininkas
B. S.
Kreditorius
UAB „Energijos skirstymo operatorius“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-84-227/2017

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01741-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.12.2; 3.3.2.1; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 11 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko B. S. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2140-839/2016 pagal kreditorės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl skolos, palūkanų priteisimo iš skolininko B. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Utenos rajono apylinkės teisme pagal kreditorės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą 2016-08-12 buvo išduotas teismo įsakymas pagal kreditorės pareiškimą priteisti 59,29 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 59,29 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-08-12, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 EUR žyminio mokesčio, 3,25 EUR už advokato pagalbą, 0,23 EUR kitų išlaidų iš skolininko B. S.. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, kreditorės pareiškimas laikomas nepaduotu bei grąžintas kreditorei dėl to, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus nebuvo pateiktas ieškinys. 2016-10-11 teisme buvo gautas skolininko B. S. advokato M. P. prašymas, kuriame nurodoma, kad skolininkas gavęs teismo įsakymą pareiškė prieštaravimus, dėl kurių parengimo kreipėsi į advokatą M. P. ir už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 90 EUR. Kadangi kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio, todėl skolininkas negalėjo pateikti prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui 2016-09-21 priimta nutartimi neišsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, prašė priimti papildomą teismo sprendimą ir priteisti skolininko B. S. naudai iš kreditorės 90 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė skolininko B. S. atstovo advokato M. P. prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsnio 1 dalimi, galima priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad nutartis, kuria kreditorės pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš B. S. laikytas nepaduotu, taip pat panaikintas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo, priimta 2016-09-21, skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo teisme gauti 2016-09-01. Iki minėtos teismo nutarties priėmimo skolininkas jokių procesinio dokumento parengimo ar atstovavimo teisme išlaidas pagrindžiančių dokumentų nebuvo pateikęs, o prašymas priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas ir pinigų priėmimo kvitas pateiktas tik 2016-10-11, nors 90 EUR sumokėta dar 2016-09-01. Pripažino, kad skolininkas po prieštaravimų pateikimo turėjo pakankamai ilgą terminą (tris savaites) pateikti dokumentus dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Be to, skolininkas atstovaujamas advokato, todėl galima bylos baigtis, išnagrinėjimo rezultatas ir šio rezultato sukeltos teisinės pasekmės, galėjo būti iš anksto žinomi ir numanomi po prieštaravimo dėl išduoto teismo įsakymo pateikimo. Nesutiko su skolininko teiginiu, kad 2016-09-21 priimta nutartis skolininkui buvo netikėta, be to, pažymėjo, kad skolininko atstovas turėjo galimybę susipažinti su byla ir jos eiga elektroninių ryšių priemonėmis. Nurodė, kad teismo papildomas spendimas (nutartis) gali būti priimtas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors toks šalies prašymas buvo ir byloje buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, o šiuo atveju prašymas šios normos reikalavimų neatitinka, nes dokumentai apie išlaidas pateikti po sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Skolininkas B. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skolininko prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju kreditorei nepateikus ieškinio bei neprimokėjus žyminio mokesčio po skolininko pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, susiklostė tokia situacija, kad teismo įsakymas buvo panaikintas ir byla užbaigta nepradėjus jos iš esmės nagrinėti. Aplinkybė, kad kreditorius nusprendė nebepalaikyti savo reikalavimų, negali lemti skolininko išlaidų neatlyginimo, nes jo kaltės dėl proceso nėra. Bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl kreditorės kaltės ir jos turi būti atlyginamos. Kad kreditorė nepateiks ieškinio skolininkas prognozuoti negalėjo, jis manė, kad bylą pradėjus nagrinėti ginčo tvarka bylinėjimosi išlaidos didės ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės jis pateiks dokumentus, patvirtinančius bendrą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tokiu atveju, kai skolininkas patyrė išlaidas ne dėl savo kaltės, teismas, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, CPK 227 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorė UAB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kadangi skolininkas nebuvo pateikęs prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir nebuvo pateikęs įrodymų, patvirtinančių jo pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytų išlaidų turėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra įstatyme nustatyto teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant papildomą teismo sprendimą. Skolininkas turėtas teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo 2016-09-01, įrodymus apie tai pateikė tik 2016-10-11 su prašymu priimti papildomą sprendimą, teikdamas prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nenurodė, kad toks prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų bus teikiamas. Skolininkas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl galima bylos baigtis panaikinant teismo įsakymą, kreditorei nepareiškus ieškinio, galėjo būti numanoma ir tikėtina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teisme pagal kreditorės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą 2016-08-12 buvo išduotas teismo įsakymas pagal kreditorės pareiškimą priteisti 59,29 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 59,29 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-08-12, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 EUR žyminio mokesčio, 3,25 EUR už advokato pagalbą, 0,23 EUR kitų išlaidų iš skolininko B. S.. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, kreditorės pareiškimas laikomas nepaduotu bei grąžintas kreditorei dėl to, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus nebuvo pateiktas ieškinys. 2016-10-11 teisme buvo gautas skolininko B. S. advokato M. P. prašymas priimti papildomą sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodoma, kad skolininkas gavęs teismo įsakymą pareiškė prieštaravimus, dėl kurių parengimo kreipėsi į advokatą M. P. ir už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 90 EUR. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šių procesinių taisyklių analizė sudaro pagrindą teigti, jog bylos šalis, norinti gauti išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo teisinės pagalbos suteikimu, kompensaciją, privalo expressis verbis pareikšti prašymą dėl tokių išlaidų kompensavimo ir pateikti įrodymus, bylojančius apie šaliai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir jų kainas, be to, privalo šiuos procesinius veiksmus atlikti proceso įstatymo nustatytu terminu, tai yra iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos šalis, neatlikusi ar netinkamai atlikusi įvardytus procesinius veiksmus, net ir bylos laimėjimo atveju netenka procesinės teisės gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo teisinės pagalbos jai suteikimu, atlyginimą.Bylos proceso baigiamoji stadija yra teismo procesinio sprendimo priėmimas. Bylos išnagrinėjimo rezultatas gali būti įformintas ne tik teismo sprendimu, bet ir teismo nutartimi, kuria nutraukiamas bylos procesas ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, tačiau tik tais procesiniais atvejais, kai teismas bylos proceso baigiamojoje stadijoje priima sprendimą, yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra išnagrinėta (išspręsta) iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tais procesiniais atvejais, kai byla nėra išnagrinėjama iš esmės, CPK 98 straipsnio 1 dalies nustatytas terminas apskritai yra neaktualus, nes tokiais atvejais neįvyksta įvykis, kuriuo yra apibrėžtas įvardytas terminas, o tais procesiniais atvejais, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įvardyti prašymas ir įrodymai turi būti pateikti iki baigiamųjų kalbų pradžios. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad kreditorės pareiškimą palikus nenagrinėtu byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu ir teigti, jog skolininkas, kuris, iki pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi baigė bylos procesą, nepateikė įrodymų, bylojančių apie jam suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir jų kainas, tuo pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir kartu prarado teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jai suteikimu, atlyginimą. Skolininkas prie pareikšto pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo pridėjo įrodymus, bylojančius, kad jis šios bylos procese patyrė išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos jam suteikimu, iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad 90 EUR advokatui sumokėta dar 2016-09-01, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šios bylos procese išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Aplinkybė, jog skolininkas dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, neduoda pagrindo vien formaliai remiantis šia aplinkybe, atmesti jo prašymą priimti papildomą nutartį dėl minimų turėtų išlaidų priteisimo. Nors teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininko atstovas turėjo galimybę susipažinti su byla ir jos eiga elektroninių ryšių priemonėmis, ir dėl to turėjo pastebėti, kad kreditorė ieškinį delsia pateikti, taip pat, kad ieškinys nėra pateiktas nustatytu terminu, įvertintina, kad teismo nutartis, kuria kreditorės pareiškimas paliktas nenagrinėtu, priimta sekančią dieną po termino pateikti ieškinį pabaigos. Todėl kategoriškai teigti, kad skolininko atstovas aiškiai turėjo galimybę numatyti, kokia bus šios bylos baigtis bei laiku pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, negalima.Taip pat pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas, kai kreditorius iki nustatyto termino nepateikė ieškinio, priimta rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato skolininkui procesinės pareigos teikti įrodymus šioje proceso stadijoje apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes sudaro pagrindą jam manyti, kad teismui priėmus jo prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kreditorius pateiks ieškinį. Todėl skolininkas, net ir faktiškai patyręs advokato pagalbos išlaidų už prieštaravimų parengimą, gali nesuspėti iki tokio procesinio sprendimo priėmimo pateikti teismui įrodymus apie šias išlaidas. Todėl pripažintina, kad skolininkas po teismo nutarties panaikinti teismo įsakymą priėmimo turi teisę pateikti teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašyti dėl jų priteisimo priimti papildomą nutartį, atsižvelgiant į CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą bei CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.Pripažintina, kad skolininkas turėjo teisę prašyti teismo priimti papildomą teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų klausimu. CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taigi, klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti išnagrinėti toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Vadinasi, išsprendus bylą iš esmės, teismas sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje, turi nurodyti išlaidų paskirstymą. Jei teismas sprendime to nepadaro, šiuo klausimu priimamas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Atsižvelgtina į tai, kad kreditorė inicijavo šios bylos procesą ir į jos procesinį pasyvumą, pasireiškusį ieškinio teismo nustatytu terminu nepateikimu, kas lėmė bylos proceso pabaigą, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jai suteikimu, atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad skolininkas bylinėjimosi išlaidų turėjo ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės veiksmų: dėl jos kreipimosi į teismą ir neįvykdymo teismo įpareigojimo paduoti ieškinį ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atsižvelgti į šią aplinkybę reikalauja šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo bei protingumo principai. Procesinio lygiateisiškumo principas reikalingas siekiant išsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikantis šio principo būtina įvertinti tai, jog dėl vienos šalies pareiškimo skolininkas neturėtų nukentėti, kol nėra konstatuotas kreditorės reikalavimų pagrįstumas. Tai, kad kreditorė nusprendė nebepalaikyti savo reikalavimo ir nepateikė ieškinio, negali lemti skolininko išlaidų neatlyginimo, nes skolininko kaltės dėl vykstančio proceso nėra ir jis negali nukentėti vien dėl to, kad buvo paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl šio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė, pareiškusi bei nebepalaikiusi savo reikalavimų, turi atlyginti skolininkui turėtas išlaidas.Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju skolininko patirtos išlaidos sudaro 90 Eur, jos pripažintinos pagrįstomis bei būtinomis išlaidomis, neviršijančiomis maksimalių dydžių (CPK 98 str.).Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, skolininko prašymas patenkintinas ir priteistinas skolininkui iš kreditorės 90 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, į.k. 304151376, B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėja Margarita Dzelzienė