- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e1-507-393/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09102-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. M. 2022 m. kovo 17 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – seserį L. V., į kurią kilusio konflikto metu metė rankoje turėtą akumuliatorinį suktuką pataikydamas nukentėjusiajai L. V. į galvą ir taip ją sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje.
Kaltinamasis V. M., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 17 d. iš ryto šėrė gyvulius. Apie 10 val. iš garažo į kiemą atsinešė medinį stalą su suolu, juos pasistatė prie pat garažo. Susiruošė taisyti stalą, nes viena lenta buvo iškritusi. Rankose buvo pasiėmęs akumuliatorinį suktuką ir ruošėsi lentą prisukti prie stalo. Tuomet iš kambario atėjo jo sesuo L. V.. Tuo metu kieme buvo ir jo dukterėčia, L. dukra J. V., jam atrodo veršius girdė, bet tiksliai nežino. Kai L. prie jo priėjo ji buvo nepatenkinta, kažką sakė, kad ardo stalą. Jis jai atsakė, kad lenta yra ištrūkusi ir nori ją sutaisyti. Ji ant jo šaukė, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jo tvarkomas stalas buvo paverstas ant šono. Jis koją buvo padėjęs tarp stalo stalviršio ir žemiau esančios išilgai stalo atramos, kuri jungia stalo kojas. L. priėjusi bandė su rankomis stalą atversti ant kojų. Ji suėmė stalą iš apačios ir atvertė jį. Kadangi jo koja buvo pastatyta tarp stalviršio ir atramos jis nespėjo jos ištraukti ir verčiant stalą jis neteko pusiausvyros ir neišsilaikė ant kojų. Parkrito ant už jo buvusios prie pat sudėtos druskos gyvuliams. Kai prarado pusiausvyrą jis akumuliatorinį suktuką laikė kairėje rankoje. Tuomet jis metė suktuką į L. pusę. L. nuo jo stovėjo apie 1 metro atstumu. Mesdamas suktuką į L. pusę jai į galvą nesitaikė, tiesiog taikėsi į jos pusę. Kai tarp jų buvo toks mažas atstumas jis suprato, kad gali jai pataikyti su suktuku, kad jai gali nuo smūgio skaudėti, kad gali ją sužaloti. Krisdamas ant nugaros jis gerai neužfiksavo, kur tiksliai pataikė suktukas, bet jam atrodo kažkur į galvos kairę pusę. Jis nenorėjo pataikyti į galvą ir jos sužaloti, tik norėjo, kad ji atstotų nuo jo. Neatsimena, ar L. buvo parkritusi ant žemės nuo smūgio, ar ne, nes jis pats tada nuvirto. Kai atsistojo atsimena, kad L. stojosi nuo žemės. Matė, kad ant jos kairio smilkinio yra paraudimas ir darosi guzas. Kai L. ranka sau ant kairio smilkinio užčiuopė guzą, nuėjo į kambarį užsidėti ledo. Jis tuo metu atsistojęs pasiėmė nuo žemės suktuką ir vėl pradėjo taisyti stalą. Mano, kad labai stipriai jos nesužeidė, kraujas nebėgo, o kad guzas ant galvos buvo tai nemanė, kad jam reikėtų susirūpinti jos sveikata, todėl ir pradėjo vėl taisyti stalą. Kai L. nuėjo į vidų, prie jo pribėgo J., sakė, kad kvies policiją, rašys pareiškimą. Ar ji matė kaip jis metė į jos motiną suktuką ir ją sužalojo, nežino. Mano, kad galėjo matyti, nes J. tuo metu kažkur vaikščiojo po kiemą. Kas tiksliai iškvietė policiją nežino, mano, kad J.. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis jiems paaiškino apie įvykį, sakė, kad su suktuku pataikė L. į galvą. Jie jam nustatė 0,00 promilių blaivumą. Taip pat buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, jos darbuotojai apžiūrėjo L.. Tuomet pareigūnai jį pristatė į Lazdijų policijos komisariatą, o vėliau išvežė į Alytaus policijos areštinę. Iki šiol jis su L. sutardavo gerai, anksčiau tarp jų buvo žodinių konfliktų, bet iki šiol prieš ją nebuvo smurtavęs. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nori jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti (1 t. b. l. 141–142, 150).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:
- L. V. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 1–2), kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 17 d. apie 10 val. jai priklausančios gyvenamosios sodybos kieme, esančios (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu brolis V. M. metė į ją elektrinį suktuką žalios spalvos ,,Makita“ ir pataikė jai į kairės pusės smilkinį, dėl ko ji nukrito ant žemės ir trumpam prarado sąmonę. Dėl panaudoto fizinio smurto ji jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą brolio atžvilgiu ir jį nubausti nustatyta tvarka;
- įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 20–25), kuriame užfiksuota įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini);
- daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 35–36), iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra elektrinis suktukas ,,Makita“ be sukimo kryžmės. Suktuko korpusas juodas su žalios spalvos detalėmis. Ant kairio suktuko šono yra baltos spalvos užrašas ,,Makita“. Ant suktuko pagrindo yra užrašas ,,14,4 v lion 1,5Ah“. Suktuko pagrindas yra 8 cm ilgio, 6 cm pločio ir 5 cm aukščio. Rankena yra 4 cm pločio ir 10 cm aukščio. Rankenos viršuje yra priekyje mygtukas, o iš šono kitas mygtukas. Suktuko viršus yra 5 cm aukščio, 4cm pločio ir 18 cm ilgio;
- kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 32–33), kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, kuris išimtas iš PRIR ROIK: (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdėti telefoninis pokalbis, kurio metu pranešėja J. V. praneša, kad V. M. (pranešėjos dėdė) smurtavo prieš savo seserį;
- kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 27–28), kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas išimtas iš reaguojančių policijos pareigūnų nešiojamos „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes, bendraudami su pranešėja J. V. ir L. V.;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57), kurioje nurodyta, kad pil. L. V. poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;
- policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 73–75), kuriame nurodyta, kad smurtą patyrusi L. V. paaiškino, kad smurtas pasireiškė gyvenamojo namo nuosavame kieme, kai jai būnant kieme pamatė, kad jos brolis V. M. su akumuliatoriniu suktuku tvarko lauko stalą ir ji pasakė, kad nieko nedaryk, nes tik sugadini viską ir numeti. Po šio pasakymo V. M. ją iškoneveikė, tada metė į ją akumuliatorinį suktuką ir pataikė į galvą. Po šio smūgio L. V. prarado sąmonę. Netoli buvo pranešėjos dukra J. V. ir viską matė, bei paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. L. V. buvo sužalota ir jautė fizinį skausmą;
- alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 76, 77–78), iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0147“, patikros Nr. 1540664, 10 val. 13 min., V. M. nustatyta 0,00 promilių (blaivus), o 10 val. 49 min. L. V. nustatyta 0,00 promilių (blaivi);
- nukentėjusiosios L. V. parodymai (1 t., b. l. 81–82, 89–90), iš kurių matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. apie 10 val. jos brolis iš ūkinio pastato į lauką išsinešė medinį stalą su suolu, kurį pradėjo ardyti. Ji jam liepė neardyti ir stalą su suolu padėti į vietą. Jis ant jos supyko, pradėjo „kolioti“, vartojo necenzūrinius žodžius ir be jokios priežasties į ją metė rankoje turėtą akumuliatorinį suktuvą, kuriuo pataikė jai į kairės pusės smilkinį. Nuo smūgio ji nugriuvo ant žemės ir trumpam prarado sąmonę. Ar daugiau jis jai sudavė smūgių, neprisimena. Nuo smūgio į galvą jai buvo padaryta hematoma, kairėje pusėje ties smilkiniu ištino kakta. Dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą. Suktukas, kuriuo jis metė ir pataikė, priklauso jai. Policiją iškvietė jos dukra J. V., kuri pati matė įvykį, o ar daugiau kas nors matė šį įvykį, nežino. Anksčiau dėl konfliktų su savo broliu į policiją niekada nesikreipdavo. Po įvykio ji buvo pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai nustatė hematomą smilkinyje ir po apžiūros ją išleido. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevyks ir nori, kad specialisto išvada būtų surašyta pagal medicininius dokumentus. Civilinio ieškinio savo broliui nereikš;
- liudytojos J. V. parodymai (1 t., b. l. 109–110, 116–117), iš kurių matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. apie 10 val. ji buvo sodybos kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir tuo metu kieme buvo jos dėdė V. M., kuris išsinešė iš garažo į lauką medinį stalą su suolu. Kokiu tikslu jis šiuos baldus išsinešė, nežino. Jis su akumuliatoriniu suktuku atsuko nuo stalo kelias lentas. Lauke taip pat buvo jos motina L. V., kuri jo paklausė, kam jis atsukinėja stalo lentas. Tada jis pradėjo agresyviai elgtis, jos motiną vadino įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Kai jos mama stovėjo apie 1 metro atstumu nuo V., jis laikydamas rankoje akumuliatorinį suktuką metė jį į jos motiną, taikydamas į ją. Pataikė jai į kairę galvos pusę prie smilkinio. Nuo smūgio mama nukrito ant žemės, V. stovėjo šalia jos. Gerai neatsimena visų įvykio detalių, ar jos mama judino stalą, ar ne, ar V. buvo nukritęs ant žemės, ar ne. Gali tik tiksliai pasakyti, kad V. mesdamas suktuką taikėsi į motinos pusę, norėdamas į ją pataikyti. Kaip pamatė, kad V. metė į mamą suktuką, ji išsigando, iš karto pasiėmė telefoną ir paskambino policijai. Atsimena, kad kai mama atsistojo, ji nuėjo į vidų pasiimti ledo, nes ant jos kaktos kilo guzas ir norėjo prie sumušimo prisidėti kažko šalto. Ji matė, kad po smūgio motinai ant kaktos prie kairio smilkinio yra sumušimas, guzas, kitą dieną atsirado ir mėlynė. Atvykę policijos pareigūnai jos dėdei V. ir jos mamai L. nustatė 0,00 promilių blaivumus. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo jos mamą L., o po to nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Kiek jai mama pasakojo, gydytojai nustatė sumušimą. Pareigūnai rekomendavo nuvažiuoti pas medicinos ekspertą, bet mama nevažiavo, jos teigimu ekspertas nieko daugiau nepasakys, o vis tiek ją gydytojai jau apžiūrėjo, nustatė sumušimą. Tarp jos dėdės V. ir jos mamos L. santykiai sudėtingi, kartais vyksta žodiniai konfliktai, mama jai sakė, kad yra sumokėjusi jo skolas, kai priėmė jį gyventi pas save;
- asmens duomenų pažyma (2 t., b. l. 4–6), iš kurios matyti, kad V. M. sesuo - artimoji giminaitė – L. V. (nukentėjusioji).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvada, kuria nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad V. M. smurtaudamas sukėlė artimai giminaitei (seseriai) fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 23–25, 27).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. M. neteistas (2 t., b. l. 7); administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 9); dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 16); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog nusiskundimų dėl V. M. elgesio seniūnija nėra gavusi (2 t., b. l. 19).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo blaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė artima minimaliam terminui (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai), neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – laikmena su bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir laikmena su policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašu – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. M. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 18 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – laikmeną su bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir laikmeną su policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašu – palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.