Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui su trečiaisiais asmenimis M. B. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko kilmės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė S. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu nustatyti vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), kilmę, kad ji yra jos biologinė mama.

Nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui M. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuriai davė „A.“ vardą. Vaikas gimė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Mergaitė gimė sveika, pilnai išnešiota. Ieškovei su naujagime išvykus iš gimdymo įstaigos (Kauno klinikų) ieškovei netikėtai pradėjo reikštis pogimdyvinės depresijos požymiai – pradėjo kankinti nerimas, nuolat keitėsi nuotaikos, apėmė didžiulė baimė dėl ateities ir galiausiai artimųjų dėmesio stoka nulėmė tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)gimusią mergaitę (duomenys neskelbtini) naktį nunešė į Kauno mieste esantį „Gyvybės langelį“.

Palikusi mergaitę „Gyvybės langelyje“ ieškovė iš karto suprato kokią klaidą padarė, todėl tą pačią dieną (vos po kelių valandų) kreipėsi dėl vaiko susigrąžinimo. 2023-03-28 ieškovė pateikė prašymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl mergaitės susigrąžinimo.

Vaiko teisių tarnyba ieškovei nurodė, kad paprastai sugrąžinti vaiko ieškovei negali, ieškovės mergaitei bus nustatyta laikinoji globa, o ieškovei norint susigrąžinti „Gyvybės langelyje“ paliktą vaiką reikia kreiptis į teismą ir nusistatyti motinystę CK 3.139 str. 3 d. nustatyta tvarka. Tik teismui patvirtinus vaiko kilmę iš ieškovės pusės, Vaiko teisių tarnyba spręs klausimą dėl mergaitės grąžinimo ieškovei.

Šiuo metu mergaitei yra nustatyta laikinoji globa, tačiau detalesnė informacija ieškovei nėra teikiama. Atsakovė ieškovei nurodė, kad jai pasikreipus į teismą dėl motinystės nustatymo, Vaiko teisių tarnyba organizuos vaiko laikiną globą Klaipėdos apskrityje, tam kad būtų galima derinti mergaitės ir ieškovės bendravimą (kol bus išnagrinėta ši byla).

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą – išvadą ir nurodė, kad vaiko A. M. kilmės nustatymas, atitiktų mažametės geriausius interesus. Patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) nustatė, S. D. turi sūnų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nėra gauta. Ieškovei nuo 2023-03-31 Palangos miesto socialinių paslaugų centre inicijuotas atvejo vadybos procesas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai 2023-04-14 apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad ieškovė kartu su draugu M. B. gyvena draugo tėvams nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, pirmame aukšte. Gyvenamąsias patalpas, kuriomis šiuo metu naudojasi šeima, sudaro apie 6 kv/m dydžio virtuvė, apie 8-10 kv/m dydžio kambarys, vonia, tualetas. Būstas su visais patogumais, apšildomas krosnimi. Apsilankymo metu aplinka tvarkinga. Kambariuose vėsu, tačiau, S. teigimu, šildo pagal poreikį, tad jeigu būtų naujagimė, kūrentų krosnį. Kambaryje šalia dvigulės lovos, pastatyta vaikiška lovelė, prie spintos sulankstytas vaikiškas vežimėlis, skirtas naujagimei. Spintoje sudėti vaikiški rūbeliai. Šeima pasirūpino naujagimiui reikalingais daiktais, rūbeliais, mano, kad yra pasiruošę vaiko auginimui. Be to, šeima įsirenginėja erdvesnes patalpas, ir tokiu būdu siekia pagerinti vaiko ir visos šeimos gyvenimo ir buities sąlygas.

Vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-06-26 nutarimu Nr. 688 (suvestinė redakcija 2023-01-01), vaikui A. M. nuo 2023-03-29 nustatyta laikinoji globa Vaikų gerovės centro „Pastogė” budinčios globotojos šeimoje.

Trečiasis asmuo M. B. (toliau – trečiasis asmuo) su ieškiniu sutinka.

Teisme ieškovė prašė teismo pilnai tenkinti ieškinį ir nustatyti, kad ji yra biologinė vaiko A. mama. Paaiškino, kad vaiką gyvybės langelyje paliko grįsžusi po gimdymo iš ligoninės, buvo sunku, jautė pogimdyvinę depresiją, jautėsi vieniša. Susigrąžinti vaiką panoro po kelių valandų, kreipėsi į vaiko inetersus atstovaujančias institucijas ir advokatą. Vaiką lanko ir nori kuo greičiau susigrąžinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Vaikas gimė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Mergaitė gimė sveika, pilnai išnešiota. Gimusią mergaitę ieškovė 2023-03-28 naktį nunešė į Kauno mieste esantį „Gyvybės langelį“.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Pažymėtina, jog tėvystę (motinystę) patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (motinos). Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės (motinystės) nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė (motinystė) gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės (motinystės) faktą patvirtinančių duomenų. Tarptautinės teisės normos taip pat orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai, nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės (motinystės) nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę.

CK 3.139 str. 3 d. numatyta, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, ieškinį.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų - teisė žinoti savo kilmę. CK 3.161 str. 2 d. numatyta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Tai taip pat vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje: vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Šis vaiko teisių principas gali būti ginamas remiantis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12). EŽTT taip pat yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99). Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad A., kurią ieškovė 2023-03-28 paliko „Gyvybės langelyje“ yra jos biologinė dukra, šią aplinkybę patvirtina DNR ekspertizė, kurioje nurodyta, kad ieškovė yra mergaitės A. biologinė mama su tikimybe 99,992291 %, bei kiti byloje surinkti įrodymai, nekeliančių abejonių dėl vaiko kilmės. Be to, ieškovė su trečiuoju asmeniu nuolat palaiko ryšį su dukra A., lanko ją, domisi jos vystymusi, ruošiasi jos sugrįžimui į šeimą, spręsdami apie patogesnes visos šeimos gyvenimo ir buities sąlygas. Šios aplinkybės taip pat įrodo ieškovės realų siekį susigrąžinti mergaitę, jos ryšį su dukra A., bei patvirtina mergaitės ne tik biologinę, bet ir faktinę kilmę.

Paminėto pagrindu, ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkinamas, nustatant vaiko A. kilmę, tokiu būdu užtikrinant vaikų teises reglamentuojančių normų nuostatų įgyvendinimą ir vaiko teisę žinoti savo kilmę.

Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokėtos ieškovės, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra mergaitės (A. D.), gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, biologinė mama.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.