- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2-7277-584/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- J. J., N. J., G. M., V. M., A. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, spręsdama ieškovų J. J., N. J. ,G. M., V. M., A. M. ieškinio pareikšto atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai su treč.a. K. A. ir kitais , priėmimo klausimą byloje dėl nuosavybės teisės gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jiems teisę į V. P. nuosavybes teise valdyto ir konfiskavimo būdu neteisėtai nusavinto turto atkūrimą .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atsisakytinas priimti .
LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo teisiniu pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kuomet jis pagal CPK 1 ir 22 str. nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). Taigi pagal CPK 22 str. 1 d. teismams priskirtini visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.
Teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d.1 p.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas .
Ieškovai siekia pripažinti jiems teisę į V. P. nuosavybes teise valdyto ir konfiskavimo būdu neteisėtai nusavinto turto atkūrimą . Taigi, viena vertus ,ieškovai siekia pripažinti teisę , kurią suinteresuotos institucijos yra pripažinusios ,tačiau ji šiuo metu iš dalies yra ginčijama teismine tvarka ,kita vertus, akivaizdu , kad ieškovai siekia šioje byloje teismo sprendimu nusistatyti faktinę aplinkybę , kuri gali būti panaudota kaip gynybos priemonė bylose dėl potvarkių ,sprendimų , sandorių pripažinimo negaliojančiais ,restitucijos taikymo.
Nuosavybės teisės yra atkuriamos pagal įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo”. Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal privatinės teisės normas (CK normas), bet pagal specialiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovai reiškia ieškinį dėl teisės į turto atkūrimą pripažinimo , o tai reiškia , kad tokios teisės pripažinimas ,ar kitaip tariant ,sprendimas atkurti ar neatkurti nuosavybės teises J. J. ir Z. M. yra atitinkamos institucijos kompetencija (minėto įstatymo 17,18 str. ). Tokių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas teismų kompetencijai. Tokiu atveju ieškovų ieškinys galėtų būti atsisakytas priimti ,kaip nenagrinėtinas teisme ,nurodant ieškovams dėl nuosavybės teisės atkūrimo kreiptis į atitinkamas institucijas -Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ar Kauno m. savivaldybės administraciją .Ir tik šioms priėmus vieną ar kitą ,netenkinantį ieškovus ,sprendimą , ieškovai įgautų teisę kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka (ABTĮ 2 straipsnio 1, 16 dalys, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kita vertus , sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą atsižvelgtina į šioje byloje ir kitose susijusiose su nuosavybės teisės atkūrimu J. J. ir Z. M. bylose (Kauno m. apylinkės teismo civilinė byla nr. 2-404-774/2010, Kauno apygardos teismo Civilinė byla Nr.2-600-259/2010) nustatytas ir ieškovų ieškinyje dėstomas aplinkybes, kad Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 86-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo Z. M. ir J. J.", Z. M. ir J. J. lygiomis dalimis atkurtos teisės į tėvo P. V. turėtoje namų valdoje (duomenys neskelbtini) (lA3/p) esančias 246,51 m2 negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini) (3AVm) esančias 71,88 m2 negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini) (lA'/m) esantį butą Nr. 1 ir ūkio pastarus 4J1 bei 5j1/m. Kauno miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 23 d. potvarkiu Nr. 1141-v „Dėl miesto Valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo" iš dalies pakeistas Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkis Nr. 86-v, išbraukiant žodžius: „namų valdoje (duomenys neskelbtini) (šifras lA3/p) esančias 246,51 m2 negyvenamąsias patalpas" ir vietoje jų įrašant: „namų valdoje (duomenys neskelbtini) (šifras lA3/p) esančias 183,34 m negyvenamąsias patalpas. Kauno miesto valdyba 1999 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 625 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M.", vadovaudamasi 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359, apsvarsčiusi pilietės Z. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nusprendė atkurti pilietės Z. M. teises į jos tėvo V. P. turėto gyvenamojo namo 97,41 m2 bendrojo naudingojo ploto 8 butą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (lA3/p).Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4777 „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo" atkūrė piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teises į nurodomus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (lA3/p), butus ir grąžino juos natūra: Z. M. įpėdiniams — 69,49 m² bendrojo ploto 6 butą su rūsiu, 106,90 m² bendrojo ploto 7 butą su rūsiu ir 71,25 m² bendrojo ploto 11 butą su rūsiu; J. J. įpėdiniams - 69,97 m² bendrojo ploto 3 butą su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos, 107,06 m2 bendrojo ploto 4 butą su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpos, 96,98 m² bendrojo ploto 5 butą su rūsiu ir 103,44 m² bendrojo ploto 9 butą su rūsiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4776 „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo" atkurtos pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisės į 57,42 m² bendrojo ploto 1A butą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (lAVm) ir 55,69 m² bendrojo ploto 3 butą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (2Al/m), ir grąžino šį turtą natūra. Atkreiptinas dėmesys į tai ,kad ieškovai savo ieškinį grindžia aplinkybėmis susijusiomis su nuosavybės atkūrimu į pastatus ,nors ieškinio dalyku siekia ,kad būtų pripažinta teisė į V. P. nuosavybes teise valdyto ir konfiskavimo būdu neteisėtai nusavinto turto atkūrimą , o tai liestų nuosavybės atkūrimo procesus susijusius tiek su pastatais tiek su žeme. Atkreiptinas dėmesys į tai ,kad V. P. įpėdiniams nuosavybė atkurta ne tik į pastatus , bet ir į žemę (Kauno apygardos teismo Civilinė byla Nr.2-600-259/2010).Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kompetetinga institucija yra nusprendusi , jog nuosavybės teisių atkūrimo subjektas yra tinkamas, t.p. yra pateikti t.t. įrodymai sudarantys pagrindą nuosavybę atkurti. Kaip minėta ,teismas bylos iškėlimo stadijoje patikrina ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Tokiu atveju ieškovų ieškinys yra atsisakytinas priimti ,kaip nenagrinėtinas teisme , kadangi teisiniai padariniai, kurių siekia ieškovai , jau yra sukurti - į V. P. nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą turtą, nuosavybės teisės yra atkurtos (turimas omenyje pastatų ir žemės klausimas apskritai)(CPK 137str.2d. 1p., LAT 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, t.y. ginčus, kurie sukelia teisines pasekmes. Tos aplinkybės ,kad Kauno apygardos teisme ir Kauno administraciniame teisme yra nagrinėjamos bylos (civilinė byla 2-816-273/2012 nagrinėjama Kauno apygardos teisme, administracinė byla Nr. I-311-402/2012 nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme) dėl paminėtų potvarkių ,sprendimų ir turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, t.y. šiose bylose sprendžiamas klausimas ar nuosavybės teisės J. J. ir Z. M. yra atkurtos pagrįstai ir tai suponuoja išvadą ,kad teisė į V. P. nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą turto atkūrimą yra ginčijama , tokiu atveju šioje civilinėje byloje priimtą sprendimą ieškovai siekia panaudoti ,kaip t.t. nustatytą aplinkybę, kuri būtų argumentas atmesti paminėtus ieškinius ,tokiu atveju laikytina ,kad įrodymų , argumentų panaudotinų kitoje byloje rinkimas, tyrimas ir jų vertinimas yra būtent paminėtų civilinės ir administracinės bylų proceso dalis , nesudaranti savarankiško ieškinio dalyko šioje byloje , kreiptis dėl pažeistos teisės gynybos ,todėl ieškovų ieškinys atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme ir šiuo aspektu(CPK 137str.2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų J. J., N. J. ,G. M., V. M., A. M. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsisakyti priimti ,ieškinį su priedais grąžinti ieškovams .
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.