- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1691-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00480-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- F. V., M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., D. Z., A. S., V. S., I. S.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1691-253/2014
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00480-2014-5)
2014 m. lapkričio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų F. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų F. V. ir M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., D. Z., A. S., V. S., I. S., antstoliui A. S., antstolei R. V., AB DNB bankui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai F. V. ir M. V. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, nes negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pareiškėjai nurodė, jog jų pradelstas įsiskolinimas AB DNB bankui yra 132 346,49 Lt. Skola susidarė, nes 2004-08-12 buvo sudaryta kredito sutartis, kuria buvo pasiskolinta 43 000 Lt būsto renovacijai, 2006-04-04, 2007-04-13 ir 2009-07-08 susitarimais kredito suma padidinta iki 145 469,72 Lt. Sutuoktiniams gaunant pensiją, pajamų kreditui dengti nepakako, todėl bankas pradėjo išieškojimą. Pareiškėjai taip pat yra įsiskolinę A. V. 24 280 Lt; paskolą paėmė 2013-05-30 su tikslu padengti įsiskolinimą AB „Swedbank“, paskolos grąžinimo terminas 2015-05-30, tačiau sutuoktiniai grąžinti paskolos neturi finansinių galimybių. Tuo pačiu tikslu paimta paskola iš D. Z., paskolos grąžinimo terminas 2015-05-30. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad yra skolingi A. S., V. S. ir I. S. dėl to, kad buvo įpareigoti netrukdyti naudotis servitutu ir nugriauti įvažiavimo vartus. Už įpareigojimo nevykdymą pareiškėjai išieškotojams turi mokėti po 100 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną. Paskutiniais turimais duomenimis skolos suma siekia 63 529 Lt ir 3 989 Lt vykdymo išlaidų. Taigi F. V. ir M. V. skola kreditoriams sudaro 249 644,89, iš jų 199 864,89 sudaro pradelstos skolos, o tai ženkliai viršija 25 patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, o tuo tarpu M. V. mėnesinės pajamos sudaro 308,08 Lt, F. V. 503,10 Lt. Nurodė, kad skolininkų, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA neturi. Būtiniesiems pareiškėjų poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia po 664 Lt. Bankroto administratore prašė paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Pareiškėjai, teikdami pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertę nurodė 72 000 Lt bei tris automobilius, bendros 7 500 Lt vertės. Bylos nagrinėjimo metu pareikalavus pateikti papildomus duomenis apie turimą turtą, pareiškėjai pateikė papildomus dokumentus apie turimą žemės sklypą bei 2013-01-16 F. V. užsakymu darytą turto vertinimo ataskaitą, kurioje sutuoktinių turimas turtas įvertintas 430 000 Lt. Pažymėta, kad vertintas buvo ne tik pareiškime nurodytas 31,71 kv.m butas, bet ir žemės sklypas bei rekonstruotas garažas, kurių pareiškėjas į turimo turto balansą neįtraukė. Su pareiškėjų pozicija, kad rekonstruotas priklausinys – 20.88 kv. m bendro ploto garažo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėtų būti įtrauktas į bendrą turto masę, nes yra griautinas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimą, teismas nesutiko, kadangi šis turtas iki šios dienos egzistuoja, sprendimas yra neįvykdytas, dėl to pareiškėjui ne kartą buvo skiriamos baudos už sprendimo nevykdymą ir susidarė dideli įsiskolinimai suinteresuotiems asmenims A. S., V. S. ir I. S.. Net jei į bendrą turto balansą būtų neįtraukta rekonstruota garažo patalpa arba ji įtraukta žymiai mažesne verte (įvertinus jos vertę po jos atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos) realizavus likusį turtą didžioji dalis viso kredito likučio pagal kredito sutartį bankui galimai būtų padengta. Pareiškėjai, teikdami prašymą iškelti fizinio asmens bylą, pareiškime nurodė, kad vienintelis jų pragyvenimo šaltinis yra gaunama maža pensija, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėja M. V. turi verslo liudijimą patalpų nuomai, 2013 m. M. V. gavo 34 000 Lt pelno, 2012 m. – 15 000 Lt. F. V. nurodė, kad nors nuo 2012 m. oficialiai ir nebedirba pagal verslo liudijimą, tačiau neretai papildomai užsidirba atlikdamas darbus su mediena. Teismas vertino, kad duomenys apie turimo pareiškėjų turto vertę bei gaunamas papildomas pajamas neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjai yra visiškai nemokūs, o jų finansinė būklė yra kritinė vertinant skolos AB DNB bankui padengimą. Teismas nustatė, kad M. V. nepagrįstai A. S., V. S. ir I. S. nurodė savo pareiškime suinteresuotais asmenimis dėl skolos. Teismas pažymėjo, kad iš A. V. ir D. Z. paimtų paskolų, nors ir F. V. vardu, tačiau bendriems sutuoktinių interesams tenkinti, grąžinimo terminas nėra suėjęs, todėl šios skolos neįtrauktinos į pradelstų įsiskolinimų sumą. Teismas darė išvadą, kad M. V. kaip solidari skolininkė kartu su sutuoktiniu F. V. pradelstą įsiskolinimą turi tik AB DNB bankui, kurį M. V. galėtų padengti realizavus bankui įkeistą turtą. Be to, turimas pareiškėjos turtas bei gaunamos papildomos pajamos neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Vertindamas F. V. sąžiningumą kreditorių A. S., V. S. ir I. S. atžvilgiu, teismas nustatė, kad skolininkas F. V. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, į baudas nereaguoja. Teismas vertino, kad F. V. elgesys, kai sąmoningai nevykdomas teismo sprendimas ir tokiu būdu didinamas įsiskolinimas, laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu. Pažymėta, kad sprendimo dalis dėl rekonstruojamo ūkinio pastato atstatymo nėra įvykdyta iki šios dienos. Taip pat pažymėta, kad tiek F. V. tiek M. V. nebuvo visiškai sąžiningi ir proceso metu, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad savo pareiškimuose jie neatskleidė viso savo turimo turto bei gaunamų papildomų pajamų. Teismas konstatavo, kad egzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p. įtvirtintos sąlygos atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai F. V. ir M. V. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjams iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai nesutinka su teismo nustatyto pareiškėjų turto įvertinimu. Pažymi, kad nurodyta 20.88 kv.m. bendro ploto garažo patalpa yra įvertinta 340 000 Lt, o likęs turtas – butas bei žemės sklypas – 90 000 Lt. Atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad 2013-01-16 F. V. užsakymu darytoje turto vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas šiuo metu esančios būklės turtas, t. y. rekonstruotas garažas, reikėtų konstatuoti, kad po teismo sprendimo įvykdymo, t. y. po pastato atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, šio turto vertė bus ženkliai mažesnė. Pareiškėjų nuomone, į turto balansą negali būti įtraukiamas turtas, kurio negalima realizuoti – rekonstruotos garažo patalpos, todėl į bendrą turto masę gali būti įtraukiamos tik 4 304 Lt vertės garažo patalpos. Tokiu būdu pareiškėjų turimas turtas yra 101 804 Lt (90 000 + 4 304 + 7 500). Realizavus visą pareiškėjų turtą, 135 967,70 Lt įsiskolinimas bankui sumažėtų tik iki 34 163,70 Lt, kas viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Todėl mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog net jei į balansą būtų neįtraukta rekonstruoto garažo patalpa arba ji įtraukta žymiai mažesne verte, realizavus likusį turtą minėtos sumos prievolei bankui įvykdyti galimai užtektų. Pareiškėjo pajamos iš patalpų nuomos susidaro būtent iš rekonstruoto garažo nuomos, todėl įvykdžius teismo sprendimą ir atstačius garažo patalpos iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, šių pajamų pareiškėjas neturės. Pareiškėjo papildomos pajamos nėra prognozuojamos ir apskaičiuojamos, tačiau šių pajamų dydis neleidžia tikėti, kad jų pagalba bus galima dengti pradelstus įsipareigojimus. Pažymi, kad pareiškėjas turi 67 518,40 Lt pradelstų įsipareigojimų A. S., V. S. ir I. S., kurie, neiškėlus pareiškėjams bankroto bylos, bus išieškomas iš pareiškėjo pajamų ir neabejotinai įtakos abiejų pareiškėjų turtinę padėtį, dėl to teigia, kad pareiškėjo turimų skolų suma yra kritinė. Pažymi, kad 2015 m. sueina terminas A. V. ir D. Z. paimtų paskolų grąžinimui, kas dar labiau apsunkins pareiškėjų finansinę padėtį. Nesutinka su teismo nustatytu pareiškėjo elgesio kvalifikavimu ir teigia, kad pareiškėjai neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti baudas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartį palikti galioti. Nurodo, kad fizinio asmens, siekiančio bankrutuoti nemokumas numatomas pareiškimo nagrinėjimo dienai, o ne į ateitį. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu apeliantų turimo turto rinkos vertė yra didesnė už turimus įsipareigojimus, todėl negalima pripažinti, kad jie nemokūs. Apeliantas siekia visais įmanomais būdais išsaugoti turimą turtą būtent tokios vertės, kokia yra dabartinė turto vertė, todėl apeliantų argumentai, kad jiems priklausančio garažo vertė sumažės būtent iki 4 304 Lt yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Banko nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai yra nesąžiningi FABĮ ir CK nuostatų prasme, kadangi patys apeliantai savo neteisėtais veiksmais pablogino savo finansinę padėtį ir sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais bei neatskleidė visų duomenų apie turtą ir gaunamas papildomas pajamas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. S., V. S. ir I. S. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad galima su kreditoriais atsiskaityti ir be bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad M. V. nėra skolinga suinteresuotiems asmenims A. S., V. S. ir I. S..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti apeliantams fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams F. V. ir M. V. fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs, kad egzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. 1 bei 2 punktuose įtvirtintos sąlygos. FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios. FABĮ 2 str. 2 d. reglamentuoja, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Fizinio asmens nemokumui būtina nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Be to, sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti atliekama fizinio asmens nemokumo priežasčių analizė, įvertinama fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtis, turimo turto masė, taip pat galimos skolininko perspektyvos įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Atskiruoju skundu apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjų pradelstų ir nepradelstų įsipareigojimų dydžio, tačiau nesutinka su nustatyto pareiškėjų turto įvertinimu. Apeliantai teigia, kad į turto balansą negali būti įtraukiamos patalpos, kurių negalima realizuoti – rekonstruotos garažo patalpos, todėl į bendrą turto masę gali būti įtraukiamos tik 4 304 Lt vertės garažo patalpos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjams priklauso trys automobiliai, kurių bendra vertė – 7 500 Lt. Iš 2013-01-16 pareiškėjo F. V. užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaitos duomenų nustatyta, kad sutuoktinių turimas nekilnojamasis turtas įvertintas 430 000 Lt, iš jų: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 90 000 Lt, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies vertė – 10 000 Lt, o garažo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 330 000 Lt. Tokia pati paminėto nekilnojamojo turto bendra vertė nurodyta ir 2014-02-26 Turto arešto akte S-14002072. Matyti, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta šiuo metu esančios būklės garažo patalpos, t. y. rekonstruotos patalpos, kurios bendras plotas yra 180 kv.m., vertė; Nekilnojamojo turto registro duomenimis šios patalpos bendras plotas 20.88 kv.m. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 be kitų įpareigojimų pareiškėjas F. V. įpareigotas atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Duomenų, kad šis teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas įvykdytas, nėra; už teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjui ne kartą skirtos baudos. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo minėtoje byloje – pareiškėjo prašymo pagrindu Palangos miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. A2-806-890/2014, joje šiuo metu pateiktas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nutarties. Taigi pareiškėjas imasi veiksmų išsaugoti turimą turtą, tokios vertės, kokia yra šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjų turtas šiuo metu egzistuoja ir net įvykdžius minėtą teismo sprendimą ir garažo patalpą atstačius į buvusią padėtį ar padėtį, kuri pašalintų suinteresuotų asmenų A. S., V. S. ir I. S. interesų pažeidimą, minėtas nekilnojamasis turtas taip pat turėtų piniginę vertę ir būtų trauktinas į bendrą turto balansą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad į bendrą turto masę gali būti įtraukiamos tik 4 304 Lt vertės garažo patalpos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad 20,88 kv.m. garažo patalpos 4 304 Lt dydžio vidutinė rinkos vertė nustatyta dar 2001 m., todėl šie duomenys nelaikytini objektyviai patvirtinančiais minėto turto realią rinkos vertę šiuo metu, patalpos atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, atveju.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, M. V., kaip solidari skolininkė, kartu su sutuoktiniu F. V. pradelstą įsiskolinimą turi tik AB DNB bankui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp AB DNB banko ir kredito gavėjų M. V. bei F. V. 2004-08-12 sudaryta kreditavimo sutartis vartojimo reikmėms Nr. 2-47 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (paskutinį kartą kredito suma padidinta 2009-07-08). Kredito gavėjų įsipareigojimai pagal šią kredito sutartį užtikrinti hipotekos lakštu įkeičiamais nekilnojamuoju turtu: 31,71 kv.m bendro ploto butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu 20.88 kv. m bendro ploto garažo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 488/1382 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį buvo vykdomi netinkamai ir sutartis su pareiškėjais buvo nutraukta. Iš suinteresuoto asmens AB DNB banko pateikto atsiliepimo į pareiškimą nustatyta, kad 2014-07-21 įsiskolinimo suma sudarė 135 967,70 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien realizavus pareiškėjų automobilius, bankui esamos prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą butą, žemės sklypą, bei 20.88 kv.m. bendro ploto garažo patalpą, gautos sumos prievolei bankui įvykdyti galimai užtektų. Apeliantai teigia, kad realizavus visą pareiškėjų turimą turtą įsiskolinimas bankui vis tiek viršytų 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai į nurodytą realizuoto turto vertę neįtraukė jiems priklausančios žemės sklypo dalies vertės, t. y. 10 000 Lt. Taigi net vertinant, kad 20,88 kv.m. garažo patalpos vertė, įvykdžius teismo sprendimo įpareigojimus, galimai sudarytų tik 4 304 Lt, realizavus visą pareiškėjų turimą turtą, įsiskolinimas bankui sumažėtų iki 24 163,70 Lt, t. y. suma neviršytų FABĮ 2 str. 2 d. numatytos ribos ir nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad, vertinant įsiskolinimo AB DNB bankui padengimą, pareiškėjai yra visiškai nemokūs, o jų finansinė būklė yra kritinė. Be to, pareiškėjų finansinės būklė vertintina visų bylos duomenų kontekste.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo nemokumo priežastis, vertino duomenis apie pareiškėjų pajamas. Apeliantų argumentai, kad įvykdžius teismo sprendimą ir atstačius garažo patalpos būklę iki buvusios prieš rekonstrukciją, pareiškėja netektų pajamų, gaunamų būtent iš šių patalpų nuomos, minėtoms išvadoms dėl pareiškėjų finansinės padėties vertinimo įsiskolinimo AB DNB bankui atžvilgiu įtakos neturi. Be to, nors apeliantai teigia, kad pareiškėjos pajamos iš patalpų nuomos susidaro būtent iš rekonstruoto garažo nuomos, tačiau iš pareiškėjai 2011–2013 m. išduotų verslo liudijimų duomenų matyti, kad veiklos vietos būdavo nurodomos skirtingais adresais: tiek (duomenys neskelbtini), stacionari, nurodant ypatybę – gyvenamųjų patalpų nuoma iki 50 kv.m. imtinai, tiek ir (duomenys neskelbtini) jau be ploto apribojimo. Tad nėra pagrindo konstatuoti faktą, kad nuomos pajamos gaunamos vien tik iš garažo patalpų nuomos. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjo papildomos pajamos nėra prognozuojamos ar apskaičiuojamos, tačiau apeliantai patvirtina, kad pareiškėjas gauna papildomų pajamų. Be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įsipareigojimus bankui pareiškėjai iš esmės būtų galėję vykdyti, jei ne kiti skoliniai įsipareigojimai, susidarę dėl teismo sprendimo nevykdymo. Apeliantai ir bylos medžiaga patvirtina, kad terminas iš A. V. ir D. Z. paimtų paskolų grąžinimui sueina tik 2015 m., taigi šie įsiskolinimai šiuo metu nėra pradelsti.
Atskirajame skunde pažymima, kad pareiškėjas turi dar 67 518,40 Lt pradelstų įsipareigojimų A. S., V. S. ir I. S., kurie, neiškėlus pareiškėjams bankroto bylos, bus išieškomi iš pareiškėjo pajamų ir neabejotinai įtakos abiejų pareiškėjų turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šis įsiskolinimas yra tik pareiškėjo F. V.. FABĮ 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo F. V. įsiskolinimai nurodytiems suinteresuotiems asmenims susidarė dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimo nevykdymo. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie „kiti veiksmai“ gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šiuos kriterijus vertino.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu ir FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, tačiau konkrečių nesutikimo argumentų, pagrindžiančių ir motyvuojančių atskirajame skunde nurodomą pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjo elgesio kvalifikavimą, nepateikė. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos apie pareiškėjo F. V. atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjo elgesys dėl minėto teismo sprendimo nevykdymo buvo įvertintas teismų procesiniais sprendimais: Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nutartimi už 2009-11-25 teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, neįvykdymą skolininkui F. V. paskirta 200 Lt bauda ir nustatytas trijų mėnesių terminas įvykdyti šią teismo sprendimo dalį (civilinė byla Nr. 2-402-588/2011); Palangos miesto apylinkės teismas 2012-02-24 nutartimi nutarė skolininkui F. V. neįvykdžius 2009-11-25 Palangos miesto apylinkės teismo sprendime nustatytų įpareigojimų: per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti įvažiavimo vartus, esančius įvažiavime į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir atstatyti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės kelio dangą iki būklės, kuri buvo iki šio kelio dangą nukasant, taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes (civilinė byla Nr. 2-123-890/2012); Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-23 nutartimi antstolio prašymo pagrindu skyrė F. V. 100 Lt baudą (civilinė byla Nr. 2-916-83/2012); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutartimi F. V. paskirta 600 Lt bauda už teismo sprendimo nevykdymą – po 200 Lt išieškotojo A. S., I. S. ir V. S. naudai (civilinė byla Nr. 2-14436-563/2012). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi už 2009-11-25 teismo sprendimo nevykdymą F. V. skyrė po 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos 2013-12-19 išieškotojų A. S., I. S. ir V. S. naudai (civilinė byla Nr. P2-752-826/2014). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens F. V. atskirąjį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-839-163/2014). Taigi tarp pareiškėjo elgesio ir susidariusio pareiškėjo įsiskolinimo A. S., V. S. ir I. S., lemiančio pareiškėjo nemokumą, yra priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šio įsiskolinimo susidarymo priežastį, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjui buvo žinomi jam teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai, tačiau teismų procesiniais sprendimais buvo padarytos išvados, jog jie nebuvo vykdomi, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-27 nutartyje padarytas išvadas, kad pareiškėjo elgesys, kai nuo 2010-08-25 be svarbių objektyvių priežasčių nevykdomas teismo sprendimas yra nepateisinamas, kad skolininkas piktybiškai vengia įvykdyti teismo sprendimo dalį bei akivaizdžiai stengiasi vilkinti vykdymo procesą, tokiu savo elgesiu pažeisdamas teismo sprendimo privalomumo principą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo F. V. elgesys, sąmoningai nevykdant teismo sprendimo ir tokiu būdu didinant šiuo pagrindu kilusį įsiskolinimą laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Be to, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas papildomai įvertino ir pareiškėjų sąžiningumą pateikiant informaciją, kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. pažymėjo ne visišką pareiškėjų sąžiningumą atskleidžiant duomenis apie savo turimą turtą bei gaunamas papildomas pajamas.
Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, pagrįstai nustatė esant FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p. nurodytas sąlygas, todėl pagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą. Skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartį palikti nepakeistą.