Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės A. T. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. T., suinteresuotiems asmenims J. S., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Snoro lizingas“ dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2010-09-23 antstolė priėmė išieškotojo UAB „Ūkio banko lizingas“ pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. 9749 dėl 10148,47 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės pareiškėjos R. S. šio išieškotojo naudai (vykd. byla Nr. 0153/10/01529 b. l. 2). 2010-12-06 antstolė priėmė kito išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-4815 dėl 12068 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos šio išieškotojo naudai (vykd. byla Nr. 0153/10/02010 b. l. 3). 2011-07-21 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo įkainojo suinteresuotam asmeniui J. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd byla Nr. 0153/10/02010 b. l.36, vykd. byla Nr. 0153/10/01529 b. l. 66). 2011-07-29 antstolė patvarkymais pareiškėjos skolų ieškojimą nukreipė į jos sutuoktinio J. S. darbo užmokestį gaunamą iš UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“ (vykd. byla Nr. 0153/10/02010 b. l.43, vykd. byla Nr. 0153/10/01529 b. l. 71).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymu, nes išieškomos skolos turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Teisėjų kolegija atmesta šiuos atskirojo skundo motyvus kaip nepagrįstus. Išaiškintina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis tik jos šalims turi įstatymo galią, todėl tik šalys tarpusavio santykiuose gali remtis sudaryta sutartimi (LR CK 6.189 str. 1 d.). Esant tokiam teisminiam reglamentavimui sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įgaus res judicata teisinę galia, tik teismui ją patvirtinus nustatyta tvarka (LR CPK 18 str.). Pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, šiuo metu nėra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo, kuriuo būtų patvirtinta sudaryta sutartis. Antstolės vykdytinuose dokumentuose skolininku nurodytas tik vienas asmuo – pareiškėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė neturėjo pagrindo išieškomos skolos traktuoti kaip solidarios prievolės ir nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.

Atskiruoju skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas teismų praktiką nukrypo nuo bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis atskirojo skundo išvadomis. Pažymėtina, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo vykdymo, sąlyga. Todėl teismų precedentų negalima nemotyvuotai ignoruoti sprendžiant analogiškas bylas. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikšmę. Teismo sprendimas laikomas ne vien teisės taikymo aktu, bet autoritetingu teisės šaltiniu, įpareigojančiu, susaistančiu, ne tik kitus analogiškas bylas nagrinėsiančius teismus, bet ir patį precedento kūrėją (kol aukštesnės instancijos teismas nepriėmė sprendimo, paneigiančio tą sukurtą precedentą). Taigi teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliu, tiek horizontaliu aspektu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime pateiktas precedentų konkurencijos sprendimo taisyklių sąrašas: 1) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu ; 2) reikia atsižvelgti į teismo precedento sukūrimo laiką; 3) reikia atsižvelgti tai, ar atitinkamas teismo precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; 4) reikia atsižvelgti į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; 5) reikia atsižvelgti į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo(jo skyriaus) sudėtis); 6) reikia atsižvelgti į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; 7) reikia atsižvelgti į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą. Teisės doktrinoje nustatyta ir daugiau taisyklių, kaip antai, „seni precedentai, nepatvirtinti naujais, laikomi „silpnesniais“. Apeliacinės instancijos teismas, vertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje minimą teismų praktiką, konstatuoja, kad buvo vadovaujamasi esama, aktualia teismų suformuota praktika, sprendžiant kilusį ginčą.

Atskiruoju skundu teigiama, kad pareiškėjos skolininkė prievolė atsirado santuokos metu, todėl abu sutuoktiniai turi būti laikomi solidariais skolininkais. Šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime, esančiais išaiškinimais dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (LR CK 3.110 str. l d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (LR CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (LR CK 3.115 str. l d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Atkreiptinas dėmesys, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra LR CK 3.109 str. nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams. Tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas išduotas vieno sutuoktinio vardu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas LR CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra priimta teismų procesinių sprendimų, kuriuose skolos pagal antstolės vykdytinus dokumentus, būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl antstolė išieškoti susidariusias skolas gali tik iš pareiškėjos turto. Darytina išvada, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į suinteresuoto asmens darbo užmokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2011-07-29 priimtus patvarkymus.

Išaiškintina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 str.). Pateiktuose vykdomosiose bylose nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjos turto neužtenka patenkinti išieškotojų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju antstolė areštavo suinteresuotam asmeniui J. S. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė jo vertę, tačiau vykdomosiose byloje nėra pateikta duomenų, ar išieškotojoms siūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo šiame turte. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino patvarkymą dėl turto vertės nustatymo.

Apelianto nuomone priimta nutartis nepakankamai motyvuota. Atkreiptinas dėmesys, jeigu apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Skundžiama nutartis yra tinkamai motyvuota ir iš esmės atitinka LR CPK 291 str. reikalavimus. Byloje nėra duomenų dėl netinkamo įstatymų taikymo ar aiškinimo, nes klausimas išspręstas teisingai ir šalių teisių pažeidimų nenustatyta.

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutartį palikti nepakeistą.