Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-03-03 · Administracinė byla Nr. I-2351-171/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-03
Bylos Nr.
I-2351-171/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pirm.), Irena Paulauskienė (pran.), Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Specialiųjų tyrimų tarnybai
Administracinė byla Nr. I-2351-171/2008Procesinio sprendimo kategorija 22
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovės atstovei Eglei Grėbliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau STT) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu (I tomas, b. l. 45–49), kuriame prašo:

panaikinti STT 2007-06-07 raštą Nr. 4-01-208; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007-07-24 sprendimą Nr. 2007/05-4R-174; įvertinti, ar su šiuo pareiškimu dalis pateiktų dokumentų iš 47 dokumentų sąrašo, pateikto STT, įrodo nusikalstamas veikas ir visus pranešimus, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus STT raštus, susijusius su pareiškėjo pareiškimų nagrinėjimu STT nuo 2004 metų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2007-05-11 atsakovei įteikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuometinis Utenos rajono savivaldybės vicemeras J. B., kuravęs teisėtvarką ir teisėsaugą, pasinaudodamas savo įtaka teisėsaugos institucijoms, organizavo susidorojimą su juo ir jo sūnumi N. V. . Pareiškime nurodyti faktai leido manyti, kad pareiškime nurodyti asmenys padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas), ir kitus BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus.

2007-05-18 STT pareigūnė H. Ž. jį papildomai apklausė. Per apklausą buvo surašytas paaiškinimas, kuris neatitiko pareiškėjo žodžių, buvo iškraipyta skundo esmė. Pareigūnė atsisakė įrašyti jo paminėtus faktus apie 1995 m. įvykdytą turto prievartavimą, sulaikius automobilį, ir dėl 60 maumedžių alėjos iškirtimo Saldutiškyje 2001 m., todėl po šiuo paaiškinimu pareiškėjas pasirašyti atsisakė.

2007-06-01 pareiškėjas atsakovei įteikė dar vieną pareiškimą dėl atliekamo 2007-05-11 pareiškimo tyrimo.

2007-06-07 STT pareigūnas D. G. surašė teikimą dėl pareiškėjo pareiškimų nagrinėjimo, siūlydamas juos visus atmesti. Su šiuo siūlymu sutiko STT direktorius P. M. . Jis 2007-06-07 pasirašė raštą Nr. 4-01-208, kuriame atsisakė priimti procesinį sprendimą (pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) dėl pareiškėjo pateiktų pareiškimų.

Nesutikdamas su 2007-06-07 atsakovės raštu pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau VAGK). VAGK 2007-07-24 sprendimu Nr. 2007/05-4R-174 pareiškėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybes, dėl kurių neteisėtas ir nepagrįstas atsakovės raštas, išdėstė skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir savo poziciją palaiko. Mano, kad jo 2007-05-11 pareiškime atsakovei yra aiškiai įvardytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:

1) „B., sužinojęs apie tai (pareiškėjo pranešimą merui A. K. apie J. B. suorganizuotas žemdirbių riaušes) pradėjo kerštauti, ieškoti pretekstų susidoroti su pareiškėju, naudojant kaip įrankį policiją, prokuratūrą, savivaldybės administracijos vadovus V. V. ir H. Z., žemėtvarkos specialistę Saldutiškyje V. D., meno vadovę D. Z. “. Skunde pareiškėjas nurodė, kaip Utenos rajono savivaldybės vicemeras V. B., t. y. valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suorganizavo susidorojimą su pareiškėju ir jo sūnumi N. V., dėl to pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų, o sūnus nuteistas pagal suklastotą bylą. Akivaizdu, kad jis skunde nurodė apie valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė fiziniai asmenys, o tai visiškai atitinka Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) numatyto nusikaltimo sudėtį.

2) „Po aštuonių mėnesių vieno iš tos girtų paauglių grupės tėvas K. V., palaikomas policijos viršininko pavaduotojų V. V., V. B., 2004-02-23 d. apie 11 valandą prie Utenos policijos komisariato prievartavo pareiškėjo turtą, reikalavo 7000 litų“. Skunde nurodoma, kad valstybės tarnautojai – policijos komisaro pavaduotojai – piktnaudžiauja padėtimi ir dėl to fiziniai asmenys patiria didelės žalos (Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.).

3) „V. B. paveikė Panevėžio apygardos teismo pirmininką T. Z., kad baudžiamosios kolegijos pirmininku pareiškėjo sūnaus apeliacinėje byloje būtų paskirtas S. B. . Apeliacinis skundas buvo surašytas naujai tirti įrodymus, atnaujinti tyrimą, tačiau teisėjas S. B. teismo posėdžio protokole parašė įrodymų tirti ir atsikirsti nepageidavo. S. B. uteniškiams rekomendavo savo grupioką advokatą A. C. iš Panevėžio. Panevėžio apygardos teismo pirmininkui nesunku buvo pakalbėti su Utenos apylinkės teismo pirmininke N. S. . N. S. įtakojo teisėją G. S., todėl teisėjas taip šališkai, įžūliai vertino įrodymus, kad atsirado, kad nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, tik deja, nei vienas iš trijų įrodymų netiko“. Iš šių faktinių aplinkybių aiškiai matoma, kad valstybės tarnautojui prilyginti asmenys – teisėjai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl buvo priimtas žinomai neteisėtas nuosprendis pareiškėjo sūnui N. V. (Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.).

4) „V. B. paveikė ir Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką J.A. R. . Jis suklastojo teismo posėdžio protokolą – neįrašė valstybės skirtos advokatės, neteisingai įrašė teismo posėdžio pradžios ir pabaigos laiką“. Todėl STT buvo informuota apie Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas).

5) „Abiejuose dokumentuose (Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija Nr. 7 ir 2006-12-29 Utenos r. policijos komisariato nutarimas Nr. 89-AT-0148-06 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo, dėl K. V. reikalavimo sumokėti 7000 litų) klastojami duomenys, nurodant, kad dėl turto prievartavimo pareiškėjas kreipėsi ne 2004-02-23, o 2004-04-15“. Tokiu būdu STT informuojama dar apie vieną dokumento klastojimo atvejį (Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.).

6) „Beveik tuo pat metu J. B. organizavo pareiškėjo puolimą per Saldutiškio žemėtvarkos specialistę V. D. “. Toliau paaiškinama, kaip po šio puolimo pareiškėjas buvo atleistas iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Saldutiškio seniūnijos seniūno pareigų.

STT dar kartą informuojama apie Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo faktą, tačiau ir STT skundžiamame rašte, ir VAGK savo sprendime pareiškėjo pateiktus duomenis visiškai ignoravo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame VAGK sprendime įrašyta deklaratyvi frazė, kad esą „iš šio skundo (2007-05-11 skundo STT) turinio matyti, kad pareiškėjas jame nenurodė konkrečių faktų susijusių su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis“. Konkretūs faktiniai duomenys, susiję su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, buvo įvardyti labai aiškiai.

2007-05-28 STT saugumo skyriaus vyresnysis specialistas A. P. papildomai apklausė jį dėl STT pareigūnės H. Ž. elgesio ir veiksmų 2007 m. gegužės 18 d. Puslapio ir penkių eilučių paaiškinimo surašymas truko dvi valandas. Parašius kelis sakinius, įrodančius H. Ž. piktnaudžiavimą tarnyba, nusikalstamą elgesį per pirmą apklausą, A. P. įrašydavo tokį sakinį, kuris viską paneigdavo. Pareiškėjas nurodo, kad jam teko kovoti dėl kiekvieno žodžio, kablelio. D. G. apklausą nuo pradžios filmavo. Šios vaizdajuostės galėtų būti panaudotos prieš pačius STT pareigūnus, išklausyti galima būtų ir garso įrašus, darytus apklausų kambaryje. D. G. patikslino pagrindinius esminius klausimus, kuriems faktams jis turi įrodymų, tai Policijos departamento Vidaus tyrimų tarnybos specialistės R. B. pateikta tyrimo medžiaga dalis esminių dokumentų su klastojimo žymėmis, kurie yra patvirtinti. Tyrimo medžiagoje buvusio policijos viršininko paaiškinimas surašytas, paankstinant dviem valandomis laiką, kada jis atnešė pareiškimą 2004-02-23 į Utenos rajono policijos komisariatą. Be to, iš šio paaiškinimo matyti, kad prievartaujant turtą iš pareiškėjo dalyvavo ir kitas viršininko pavaduotojas V. V., turto prievartavimo ikiteisminio tyrimo nutraukimas 2004-03-23 be prokuratūros žinios ir formalus ikiteisminis tyrimas po to, dėl akių, kuris, apskundus Utenos apylinkės vyr. prokuroro R. Ž. veiksmus Panevėžio apygardos prokuratūrai, tą pačią dieną R. Ž. nurodymu nutrauktas. Beje, buvęs prokuroras R. Ž. girtas sudaužė tarnybinį automobilį ir dėl to apkaltino nekaltą žmogų, kuris net dviračiu nemoka važiuoti. Apie šį faktą žinojo ir STT. Teismo pirmininkė N. S. nuteisė nekaltą žmogų, avių vagystės byla, nors rasta viena vogta avis ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos pirmininkas S. B. taip surašė posėdžio protokolą, kad jame parašyta, „įrodymų tirti ir atsikirsti nepageidavo“. 2004-03-03 parašius pareiškimą STT direktoriaus pavaduotojui V. B., jis jį tyrė vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu. Šio įstatymo 23 str. 5 dalis nurodo, kad negalima persiųsti pareiškimo skundžiamai institucijai. Tą patį STT padarė ir su 2005-05-14 pareiškimu. Aukštas STT pareigūnas R. Z., nuvykus susipažinti su tyrimo medžiaga, negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad STT kažką tyrė. Pareigūnai, pasirašę po teikimu, tik klaidino tyrimą, piktnaudžiavo tarnyba.

VAGK visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo 2007-05-11 pareiškimo nagrinėjimui taikytinas Rekomendacijų “Dėl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo, patvirtintų generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47“ 2 p., nes pareiškėjo pareiškime buvo nurodyti labai konkretūs duomenys apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. VAGK konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 168 str. 4 d. gali būti skundžiamas prokurorui. Tačiau STT nepriėmė procesinio sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik formaliai atsakė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą (I tomas, b. l. 63–67) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas. Paaiškino, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo gauti trys A. V. pareiškimai: 2007-05-14, registracijos Nr. 6-01-V-11, 2007-05-21, registracijos Nr. 6-01-V-14, ir 2007-06-01, registracijos Nr. 6-01V-15, dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo V. B. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų bei priimtų sprendimų, taip pat dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus) vyresniosios specialistės H. Ž. veiksmų per 2007-05-18 vykusią apklausą.

Savo pareiškimuose A. V. skundė Utenos rajono savivaldybės vicemero J. B. veiksmus, kuris, jo nuomone, pasitelkęs policiją, prokuratūrą ir savivaldybės administracijos vadovus, kerštauja pareiškėjui už jo išsakytą nuomonę. Dėl šios priežasties, jo įsitikinimu, ikiteisminiai tyrimai, susiję su pareiškėjo sūnumi N. V., Utenos rajono policijos komisariate buvo atliekami tendencingai. A. V. teigimu, tiek policijos pareigūnai su prokurorais, tiek teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, darė procesinius pažeidimus, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Be to, pareiškėjas taip pat teigia, kad Utenos rajono savivaldybės vicemeras J. B. ir generalinio prokuroro pavaduotojas V. B. yra susiję su politine partija „Naujoji sąjunga“, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, daro įtaką ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjams, atliekant jų tiesiogines funkcijas.

Tačiau nei pareiškimuose, nei per apklausas pareiškėjo nurodyti teiginiai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip pranešimai apie nusikalstamą veiką. Priimti sprendimą – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat skundė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo V. B. ir Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės H. Ž. veiksmus, kurie, jo nuomone, bandė dengti pareiškėjo skundžiamų Utenos policijos pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas 2007-06-07 raštu Nr. 4-01-2108 buvo informuotas, kad STT 2004-03-03 gautas jo pareiškimas (Nr. 6-1-V-6) ir prie jo pridėta medžiaga. Nustatyta, kad jame keliami klausimai susiję su Utenos rajono policijos komisariato vidaus administravimo tvarkos galimais pažeidimais. Šių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas STT kompetencijai, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945 – tuo metu galiojusi redakcija) 19 str. 2 dalimi ir LR Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 patvirtintų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 9.1 punktu (Policijos departamentas kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių įstaigų veiklą bei teikia joms rekomendacijas ir nurodymus), minėtas pareiškimas STT 2004-03-09 raštu Nr. 4-1-957 buvo persiųstas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas STT 2004-03-09 raštu Nr. 4-1-956. Šį sprendimą pareiškėjas turėjo teisę skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2001, Nr. 62-22-19) nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Siekdama patikslinti pareiškimuose (2007-05-14, registracijos Nr. 6-01-V-11, 2007-05-21, registracijos Nr. 6-01-V-14, ir 2007-06-01, registracijos Nr. 6-01V-15) keliamų klausimus ir su jais susijusias aplinkybes, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji specialistė H. Ž. 2007-05-18 apklausė pareiškėją. Tačiau per apklausą pastarasis elgėsi konfliktiškai ir nepagarbiai, kaltino pareigūnę nekompetencija, įžeidinėjo, o po apklausos atsisakė pasirašyti apklausos protokolą. Dėl šio įvykio pareiškėjas tą pačią dieną Specialiųjų tyrimų tarnybai parašė dar vieną pareiškimą, kuriame nurodė, kad apklausą atlikusi pareigūnė manipuliavo pareiškime minimais faktais ir stengėsi dengti jo skundžiamus pareigūnus. Šį pareiškimą nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Saugumo skyriaus vyresnysis specialistas A. P. ir Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. G. . Saugumo skyriaus vyresnysis specialistas A. P. 2007-06-01 tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareigūnė H. Ž. tinkamai atliko jai pavestas pareigas. Patikrinimo metu informacijos apie galimus neteisėtus H. Ž. veiksmus negauta, drausminio ar kitokio pobūdžio nusižengimo jos veiksmuose nenustatyta. Pareiškėjas 2007-05-28 buvo pakartotinai apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. G. . Per apklausą pareiškėjas aiškino, kad teisėsauga yra kontroliuojama politinės partijos „Naujoji sąjunga“ ir veikia kaip įrankis jų rankose, o visos aplinkybės apie pareigūnų neteisėtus veiksmus nurodytos jo 2007-05-11 pareiškime ir prie jo pridėtuose prieduose. Daugiau jokių faktų, pagrindžiančių jo pareiškimuose minimus samprotavimus apie prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų, generalinio pavaduotojo V. B., STT direktoriaus pavaduotojo V. B., Utenos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ar kitų asmenų neva padarytas neteisėtas korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nepateikė.

Kadangi pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu objektyvių duomenų ar faktinių aplinkybių apie padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas negauta ir nenustatyta, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. G. 2007-16-07 teikimu Nr. L-1607 „Dėl A. V. 2007-05-11, 2007-05-18 ir 2007-06-01 pareiškimų nagrinėjimo“, buvo priimtas sprendimas baigti nagrinėti A. V. pareiškimus.

Pareiga išnagrinėti pareiškėjo skundą buvo įvykdyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“ nuostatomis.

Prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919) 16 str. 2 d. nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi. Oficialiai paskelbtas teisės aktas turi būti taikomas, kol teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnio taikymo“ 2 punkte nustatyta, kad „Skundai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką nebus aptariami. Tokie skundai prokuratūrose turi būti nagrinėjami vadovaujantis Skundų nagrinėjimo nuostatais, o ikiteisminio tyrimo įstaigose – Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945) nustatyta tvarka“. Šių rekomendacijų 1 punkte paaiškinta, kad „Skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstamą veiką – tai prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių duomenų apie įvykį, rašytiniai skundai, pareiškimai, pranešimai ar tarnybiniai pranešimai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku vykusį įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių, arba prokuroro ar pareigūno surašyti protokolai – pareiškimai apie nusikalstamą veiką, pasirašyti informavusio asmens.“

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose dėl naujojo BPK 169 ir 171 straipsnių taikymo (patvirtintose 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47) nustatyta, kad skundai, pareiškimai ir pranešimai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką, turi būti nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2976) nustatyta tvarka. Kadangi savo pareiškimuose pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių apie kokias nors korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o savo duomenis grindė tik subjektyviais pamąstymais, nepagrįstais jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, todėl nebuvo teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK. Pradėjus administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat negauta ir nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 38-1657) 2 straipsnio 1 dalį, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia teisės Specialiųjų tyrimų tarnybai vykdyti atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolės ir kištis į kitose institucijose atliekamus ar atliktus ikiteisminius tyrimus, vertinti priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ar pagrįstumą. BPK penktame skirsnyje nustatyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro proceso veiksmų bei nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau nesutikimą su ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliktais veiksmais ar priimtais nutarimais galima reikšti ir vėlesnėse proceso stadijose, t. y. nagrinėjant bylą teisme. Šio pobūdžio klausimai sprendžiami remiantis atitinkamą proceso stadiją reglamentuojančiomis proceso normomis.

Pareiškėjo nurodyti, jo nuomone, neteisingi teismų sprendimai Specialiųjų tyrimų tarnybos negali būti vertinami, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijai nepriskirta vertinti ir nagrinėti teismų sprendimus ar juos revizuoti. Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649). Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649)).

BPK XI dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti skundžiami dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. BPK 446 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad tik prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galima atnaujinti baudžiamąją bylą, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis BPK nuostatomis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Nei Specialiųjų tyrimų tarnybai, nei kitoms ikiteisminio tyrimo institucijoms Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai tokių įgaliojimų nesuteikia, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai negali viršyti savo įgaliojimų ir nagrinėti pareiškimus bei priimti sprendimus jų kompetencijai nepriskirtais klausimais, kokie kaip tik ir buvo keliami pareiškėjo.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas atsakovei 2007-05-11 pateikė pareiškimą (I tomas, b. l. 41–44), kuriame nurodė apie įvairių asmenų veiksmuose esančius nusikalstamų veikų požymius. Taip pat pateikė 2007-05-18 pareiškimą dėl tyrėjos H. Ž. veiksmų (b.l.38), o 2007-06-01 – pareiškimą dėl atliekamo 2007-05-11 pareiškimo tyrimo (I tomas, b. l. 40).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimus, 2007-06-07 raštu Nr. 4-01-2108 (I tomas, b. l. 9–10) jį informavo, kad priimti procesinį sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2007-06-07 raštu Nr. 4-01-2108 (I tomas, b. l. 9–10), kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisija, kuri 2007-07-24 sprendimu Nr. 2007/05-4R-174 (I tomas, b. l. 21–24) pareiškėjo skundo netenkino.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo operatyvinę veiklą, siekdama atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 str. 2 p.), ji taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 str. 2 p.).

Taigi tarnybai suteikti įgaliojimai tirti ir nustatyti ne bet kokias veikas, bet tik tokias, kurios susijusios su korupcija ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą yra svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo pareiškimuose buvo nurodyti konkretūs faktai, susiję su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Korupcijos sąvokos sudėtis yra aptarta įstatyme.

Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str.).

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo gauti trys A. V. pareiškimai: 2007-05-11, registracijos Nr. 6-01-V-11, 2007-05-21, registracijos Nr. 6-01-V-14, ir 2007-06-01, registracijos Nr. 6-01V-15, dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo V. B. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų bei priimtų sprendimų, taip pat dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės H. Ž. veiksmų per 2007-05-18 vykusią apklausą (I tomas, b. l. 38, 40, 41–44, 78).

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose dėl naujojo BPK 169 ir 171 straipsnių taikymo (patvirtintose 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47) nustatyta, kad skundai, pareiškimai ir pranešimai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką, turi būti nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Iš pateiktų pareiškimų turinio ir byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai nepagrįsti objektyviais duomenimis, nes byloje esantys duomenys nepagrindžia korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo (I tomas, b. l. 61–217, II tomas b. l. 2). Skundžiamas atsakovės 2007-06-07 raštas Nr. 4-01-2108 (I tomas, b. l. 9–10) atitinka reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, pasirašytas tarnybos vadovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aukščiau nurodytus teisės aktus, pareiškimų turinį ir byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovės 2007-06-07 raštas Nr. 4-01-208 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ši skundo dalis atmestina.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad VAGK pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo 2007-05-11 pareiškimų nagrinėjimui taikytinas „Rekomendacijų dėl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo, patvirtintų generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47“ 2 punktas, nes pareiškėjo nurodyti duomenys nepagrindžia korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sudėties buvimo (I tomas, b. l. 188–189).

Remiantis išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007-07-24 sprendimas Nr. 2007/05-4R-174 (I tomas, b. l. 21–24) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašė įvertinti, ar su šiuo pareiškimu dalis pateiktų dokumentų iš 47 dokumentų sąrašo, pateikto STT, įrodo nusikalstamas veikas. Taip pat prašė persiųsti bylos medžiagą tolesniam tyrimui Vidaus reikalų ministerijai ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jei įrodymai pasitvirtins.

Teismas šį prašymą atmeta, nes ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, todėl administracinis teismas negali pripažinti, ar pareiškėjo pateikti dokumentai gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje, nes tą gali padaryti tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas (BPK 20 str. 2 d.).

Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat šių sprendimų vykdymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d.), todėl teismas nenagrinėja pareiškėjo argumentų dėl byloje pateiktų teisėsaugos institucijų procesinių sprendimų (I tomas b. l. 80, 118, 120-121, 123-124) ir kitų pareiškimuose nurodytų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Arūnas Kaminskas

Irena Paulauskienė

Alvydas Barkauskas