- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-817-1060/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05563-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Algimantas Kukalis, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- V. K., R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. S., A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Ieškovai V. K. ir R. K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė atidalinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jiems nuosavybės teise pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės Lietuvos valstybės (atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko) naudai 949,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią nuosavybės dalį pastato-sandėlio; arba atidalinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jiems nuosavybės teise pastatą-sandėlį; priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės naudai 949,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią nuosavybės dalį pastato-sandėlio.
3. Nurodė, kad pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti penki atskiri nekilnojamojo turto objektai. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butai Nr. 4-5 ir 4-6 bei 498/757 dalys žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu. Prie gyvenamojo namo yra priklausinys – pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 18/100 dalių pagal pirkimo-pardavimo sutartis priklauso ieškovams, o likusi dalis yra neprivatizuota ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruota nei valstybės, nei Klaipėdos miesto savivaldybės vardu. Gyvenamąjį namą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. administruoja UAB „Paslaugos būstui“. Ši bendrovė dar 2013 m. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių įregistravimo į pastatą-sandėlį, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti motyvuojant, kad neprivatizuota dalis laikytina valstybės nuosavybe. Vėliau V. K. taip pat buvo atsisakyta pakeisti kadastro duomenis, nes nesant tinkamai įregistruoto kito bendraturčio neįmanoma atlikti jokių registro pakeitimų. Kadangi kita sandėlio dalis nebuvo perduota jokiai institucijai, ji laikytina valstybės turtu, kurį turi atstovauti VĮ Turto bankas, tačiau faktiškai turtą administravo Klaipėdos miesto savivaldybė per UAB „Paslaugos būstui“, organizuodama susirinkimus dėl jo priežiūros ir remonto. Teismo ekspertizė nustatė, kad pastatas-sandėlis nėra išnykęs ir priskirtinas realizuotinų statinių kategorijai, nors faktiškai yra išlikę tik apie 10 proc. statinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams priklauso didžioji žemės sklypo dalis, atsakovai turtu nesirūpina ir neturi intereso jo atkurti ar rekonstruoti, o ieškovai siekia spręsti turto valdymo bei priežiūros problemas, yra pagrindas atidalinti atsakovui priklausančią sandėlio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis viso pastato rinkos vertė yra 15 300,00 Eur, nusidėvėjimas – 62 proc., todėl, įvertinus realiai išlikusią 10 proc. statinio dalį, atsakovui mokėtina kompensacija yra 949,00 Eur.
4. Atsakovė Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo turtas neegzistuoja, yra nugriautas dėl avarinės būklės, t. y. neišlikęs. Nekilnojamojo turto registro išrašas neatspindi realios faktinės situacijos ir turėtų būti sprendžiamas klausimas ne dėl turto atidalinimo, bet, matininkams parengus taip vadinamą „nulinę“ kadastrinių matavimų bylą, kreipiamasi į VĮ Registrų centrą dėl neišlikusio turto išregistravimo. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės) 3.2 punktą VĮ Turto bankas kaip centralizuotas valstybės turto valdytojas perima ir apskaito tik realizuotinus statinius ar jų dalis, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi). Šiuo atveju reikėtų vadovautis Taisyklių 3.2.2 punktu, numatančiu galimybę savivaldybės vykdomosioms institucijoms spręsti nerealizuotino turto apskaitymo (taip pat ir išregistravimo) klausimus.