- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- I-1195-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI- K), 2 225 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nors prašė budinčio žodžiu paskirti į nerūkančiųjų kamerą. 2017 m. gegužės 8 d. surašė skundą dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, kurį Lukiškių TI-K darbuotoja atsisakė priimti, nurodydama pateikti prašymą. Dėl buvimo prirūkytoje patalpoje jam skaudėjo galvą ir skrandį, pykino, trūko gryno oro, teko kvėpuoti tabako dūmais, sutriko miegas. Dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytojus. Rūkantieji į prašymus mažiau rūkyti nereagavo, todėl kilo konfliktai.
Teigia, kad Lukiškių TI-K buvo netiesiogiai kankinamas, jautė pažeminimą, patyrė stresą, nerimą, įtampą, emocinį diskomfortą, pablogėjo jo bendravimo galimybės, laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių), pažymėdamas, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, o suimtieji (nuteistieji) į kameras skirstomi atsižvelgiant į žodinius ir rašytinius jų prašymus (taip pat į prašymus laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų), Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas. 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu nelaikyti jo su rūkančiais asmenimis. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, išnagrinėję tokį pareiškėjo prašymą, 2017 m. gegužės 16 d. perkėlė jį į kamerą Nr. 255, kurioje pareiškėjas buvo laikomas kaip nerūkantis asmuo.
Teismo posėdyje pareiškėjas dalyvauti nepageidavo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2 225 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, laikant jį kamerose kartu su rūkančiais asmenimis nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu iki 2017 m. gegužės 16 d. jis buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Todėl jam skaudėjo galvą ir skrandį, pykino, trūko gryno oro, teko kvėpuoti tabako dūmais, sutriko miegas.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos). Šios patalpos yra įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose yra draudžiama rūkyti, yra iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. O skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į jų pageidavimą gyvenamojoje kameroje būti su nerūkančiais.
Pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. pildydamas Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketą, pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 20), 2014 m. birželio 19 d. pakartotinai pildydamas minėtą anketą, ties antruoju klausimu „Ar norite būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis?“ atsakė „TAIP“ ir pasirašydamas patvirtino, kad jis sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 21). Be to, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje 2011 m. lapkričio 25 d. yra įrašas, kad jis nedaug rūko, serga (duomenys neskelbtini) (susilaiko nuo aštraus, riebaus maisto), gydėsi ligoninėje dėl galvos skausmo (turėjęs kelias galvos traumas). 2017 m. gegužės 23 d. iškviestas apžiūrai, nes skundėsi skausmu epigastriumo srityje, padidėjusiu rūgštingumu, pykinimu. Apžiūros metu gydytojas diagnozavo (duomenys neskelbtini) paūmėjimą ir skyrė medikamentinį gydymą (b. l. 55–59). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skunde minimi sveikatos sutrikimai kilo dėl buvimo prirūkytoje patalpoje, nes iš ligos istorijos akivaizdu, kad jie kilo dėl anksčiau buvusių traumų ir lėtinės ligos paūmėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėjas skunde ir mini galvos skausmus, sutrikusį miegą, tačiau dėl jų ginčo laikotarpiu į medikus nesikreipė.
Byloje esantis medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su 2017 m. gegužės 8 d. prašymu (b. l. 24) kreipėsi Lukiškių TI-K, prašydamas nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis. Lukiškių TI-K administracija išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą jį tenkino ir 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 255, kurioje laikomas kaip nerūkantis asmuo (b. l. 8, 23). Taigi pasikeitus aplinkybėms ir gavus pareiškėjo prašymą perkelti jį į nerūkančiųjų kamerą, prašymą išnagrinėjus pareiškėjas buvo perkeltas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis ginčo laikotarpiu jis patyrė pažeminimą, stresą, nerimą, įtampą, emocinį diskomfortą, pablogėjo jo bendravimo galimybės, todėl prašo priteisti 2 225 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau nurodyto, jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.