Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1449-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
1S-1449-245/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
E. I.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1449-245/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2- ajame sektoriuje 2014 m. birželio 17 d. priimtą nutarimą Nr. 93-429 taikyti nuteistajam E. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I., gimęs 1978-04-19, nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006-09-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2005-07-27, bausmės pabaiga – 2016-07-27.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-06-17 nutarimu Nr. 93-429 nutarta nuteistajam E. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 1 mėnesio 15 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-06-17) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarius išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-24 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. I. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. I. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-24 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2014-06-17 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta faktiniais duomenimis, vadovautasi emocijomis, prielaidomis bei neigiamais faktais. Atkreipė dėmesį, kad lygtinio paleidimo klausimą du kartus iš eilės svarstė ta pati teisėja, todėl ji galimai turi iš anksto susiformavusią negatyvią nuomonę, todėl priėmė šališką sprendimą. Pažymėjo, kad turi būti įvertinta tai, jog skundo parengimo dienai nuteistasis yra atlikęs beveik 5/6 dalis paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi iki šiol, kritiškai vertina savo elgesį, reguliariai dengia priteistą civilinį ieškinį. Pataisos įstaigoje baigė 12 klasių, įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, dirbo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, planuoja dirbti UAB „Jurvina“ arba UAB „Kesna“, tokiu būdu turės galimybę greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Skundo autorius taip pat nurodė, kad dalyvauja visuomeninėje veikloje, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, nuolat bendrauja su artimaisiais, turi sužadėtinę, kuri neteista, charakterizuojama teigiamai, bendrauja su jos dukrele, kuri pastarąjį vadina tėčiu. Sužadėtinė turi darbą, bet jai nustatytas 55% darbingumo lygis, jos motina pensinio amžiaus, dukrytei nustatytas lengvas neįgalumo lygis, ji šiais metais eis į 2 klasę, todėl šeimai iškyla įvairių sunkumų, kuriuos pastarasis būdamas laisvėje galėtų padėti pašalinti. Pritaikius lygtinį paleidimą gyventų pas sužadėtinę. Teigia, jog požiūris į įstatymus ir tvarką teigiamas, supranta, jog daugelis žmonių jų laikosi. Pabrėžė, kad nuo nusikaltimo padarymo ir praleidimo įkalinimo įstaigoje praėjo 9 metai, šiuo metu pasikeitė požiūris į gyvenimą, jo vertybes, dedamos pastangas atsisakyti esminių asmenybės trūkumų. Šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, paskutinė skirta nuobauda 2010-07-16 jau nebegalioja. E. I. nesutinka su jam nustatytu kriminogeniniu veiksniu – lėšų tvarkymas ir pajamos. Pabrėžia, kad civilinį ieškinį dengia kiek gali, o pajamų dydis bausmės atlikimo vietoje visiškai nuo jo nepriklauso, o laivėje jam yra siūlomas darbas su daug didesniu atlyginimu. Atkreipia dėmesį ir dėl kito kriminogeninio veiksnio, t.y. alkoholio vartojimo. Pripažįsta, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jau daugiau kaip 9 metus alkoholio nevartoja, todėl nesutinka su teismo argumentu, kad turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. E. I. skunde pažymi, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas nebe pirmą kartą, visas nurodytas rekomendacijas jis įgyvendino, mano, kad savo elgesį nuolat koregavo. Nors pataisos įstaigos administracija jį charakterizuoja kaip silpnavalį, tai tik vienas jo asmenybės bruožas. Kiekvienas žmogus turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių, o patikrinti valios stiprumą galima tik atsidūrus ypatingose, kritiškose situacijose. Sutinka, kad yra silpnavalis, nes rūko, tačiau ketina mesti šį žalingą įprotį. Mano, kad teisingumo principas bei visuomenės interesai nebus pažeisti jį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. I. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. I. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. I. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 26 kartus, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įgijo 12 klasių išsilavinimą, baldžiaus ir staliaus specialybes, pataisos įstaigoje dirba, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad E. I. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad E. I. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (kilus nesutarimams tyčia nužudė merginą ją pasmaugdamas). Nors anksčiau ir neteistas, tačiau įvykdyto nusikaltimo pobūdis itin neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo pavojingumą visuomenei. Nuteistojo nenorą laikytis jam privalomų elgesio taisyklių rodo ir jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, nes atlikdamas bausmę jis 6 kartus pažeidė režimo reikalavimus, iš jų 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, iš jų net 4 kartus uždarytas į baudos izoliatorių. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad jis privalo laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju.

Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 21 balas – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirinkdavo tinkamas elgesio strategijas, neapgalvodavo visų savo veiksmų pasekmių), nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nusikaltime ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Nusikaltimą įvykdė „pagautas momento“, greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį. Išskiriami kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Minėtus kriminogeninius veiksnius nuteistasis skunde ginčija, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, o priteistas civilinis ieškinys sudaro pakankamai ženklią sumą – 151151,91 Lt. Nusikaltimo padarymo aplinkybės, priteisto civilinio ieškinio suma leidžia daryti pagrįstą prielaidą dėl nustatytų kriminogeninių veiksnių tinkamumo.

Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą negalima atsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas, t.y. taikant lygtinį paleidimą, švelninant nubaudimo aspektą, turi būti įvertinamas ir teisingumo principo užtikrinimas, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jo neatliktos bausmės dalis nėra didelė, tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad E. I. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 11 metų), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Be to, atmestinas kaip nepagristas nuteistojo skundo teiginys dėl teismo šališkumo. Aplinkybė, kad ta pati teisėja jau ne pirmą kartą nagrinėjo lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo E. I. atžvilgiu ir priėmė nuteistajam nepalankius sprendimus, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ar kad turėjo išankstinį nusistatymą. Byloje nėra duomenų, kad teisėja, spręsdama klausimus dėl nuteistojo E. I. lygtinio paleidimo, pažeidė teismo nešališkumo, objektyvumo, nepriklausomumo principus ar bylų skirstymo taisykles. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 str. nedraudžia teisėjui, nagrinėjusiam nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vėliau vėl nagrinėti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo nusikalstamo elgesio rizikos lygį, neatliktos bausmės dalį, pagrįstai nepadarė išvados, jog E. I. laikysis įstatymų ir nenusikals ar atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, siekis grįžti pas sužadėtinę ir jos dukrelę nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad E. I. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-24 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo E. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis