Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1214-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03690-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 41; 55.1.3

2021 m. sausio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13857 (toliau – ir Nutarimas) pripažino pareiškėją D. V., einantį UAB „Supplementum“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, padarius administracinį nusižengimą nelegaliai įdarbinant užsienio šalies piliečius ir paskyrė 8 680 Eur dydžio baudą.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13857.

2.1. Paaiškina, kad 2020 m. vasario 10 d. Bendrovė sudarė darbo sutartis su Nutarime minimais asmenims. Bendrovės direktoriui D. V. 2020 m. birželio 11 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo protokolas Nr.UĮPPJ 0583-0003, kuriame nurodoma, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr.10K-7324 Inspekcija yra informuota, jog Ukrainos piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei Moldovos Respublikos piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. yra įdarbinti Bendrovėje neturėdami tarpininkaujant Bendrovei išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, todėl įdarbinant užsieniečius Bendrovė nesilaikė Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 2² dalies tuo pažeidžiant UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2.2. Inspekcija 2020 m. liepos 15 d. nutarimu pažeidimo byloje Bendrovei nutraukė pažeidimo bylą, nes padaryta veika neatitinka UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo požymių. Tačiau buvo atliktas tyrimas dėl galimai atliktų pažeidimų įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Bendrovei Inspekcja 2020 m. spalio 1 d. surašė UĮ pažeidimo protokolą Nr.UĮPPJ 0583-0007, kuriuo nustatytos faktinės aplinkybės: i) įdarbinti užsienio piliečiai turėjo išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Milgauda“; ii) Bendrovės prašymai leidimui laikinai gyventi išduoti/pakeisti ir prašymai darbdaviui pakeisti nutarime įvardintų užsieniečių atžvilgiu buvo pateikti vėliau nei šie asmenys įdarbinti Bendrovėje. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.3. Atkreipia dėmesį, kad UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju Nutarime įvardintos Įstatymo normos pažeistos nebuvo, užsieniečiai prieš sudarant darbo sutartis su Bendrove turėjo galiojančius leidimus gyventi išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Užsieniečiams keičiant darbdavį, kaip tai numatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, netaikytinos Nutarime įvardintos Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2² dalies, 57 straipsnio 2 dalies normos, kaip tai numatyta Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje.

3. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

3.1. Atsiliepime paaiškina, kad darbuotojų, šiuo atveju užsieniečių, darbas turi būti teisėtas, t. y. atitikti teisės aktų nuostatas. Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti s Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją). Šio ginčo atveju nustatyta, kad užsieniečiai buvo įdarbinti ir dirbo Bendrovėje, nors leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems buvo išduoti Įsatymo 40 straipnsio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“. Pareiškėjo argumentas, kad visi Nutarime nurodyti užsieniečiai turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje yra laikomas nepagrįstu, nes vien faktas, kad šie užsieniečiai turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudarė jiems teisės dirbti Bendrovėjė, iki kol nebus gautas Departamento sprendimas leisti užsieniečiams pakeisti darbdavį.

3.2. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Šiuo atveju nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiai buvo įdarbinti Bendrovėje ir faktiškai pradėjo joje dirbti jos naudai, už darbines funkcijas gavo darbo užmokestį neturint dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Bendrovėje, užsieniečiai buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, konstatuojant šių užsieniečių nelegalų darbą, už kurį atsakomybė numatyta UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 8 680 Eur dydžio baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. vasario 10 d. sudarė darbo sutartis su ginčo Nutarime minimais asmenims.

5.1. Pareiškėjui 2020 m. birželio 11 d. buvo surašytas pažeidimo protokolas, kad Ukrainos piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei Moldovos Respublikos piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. yra įdarbinti Bendrovėje neturint išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Tačiau Inspekcija 2020 m. liepos 15 d. nutarimu UĮ pažeidimo byloje Bendrovei Nr.NUĮPBJ 13754 nutraukė UĮ pažeidimo bylą, nes padaryta veika neatitinka UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo požymių.

5.2. Atlikus tyrimą dėl galimai atliktų pažeidimų įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, Bendrovei Inspekcja 2020 m. spalio 1 d. surašė UĮ pažeidimo protokolą Nr.UĮPPJ 0583-0007, kuriuo nustatė faktines aplinkybes: i) įdarbinti užsienio piliečiai turėjo išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Milgauda“; ii) Bendrovės prašymai leidimui laikinai gyventi išduoti/pakeisti ir prašymai darbdaviui pakeisti nutarime įvardintų užsieniečių atžvilgiu buvo pateikti vėliau nei šie asmenys įdarbinti Bendrovėje. Todėl bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

5.3. Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13857 pareiškėjui kaip UAB „Supplementum“ direktoriui pagal UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą paskirta 8 680 Eur bauda.

6. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ), Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Įstatymą trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

6.1. Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis leidimą dirbti privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 3 dalį leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu: Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus (1 punktas); pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (2 punktas); pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas (3 punktas). Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

6.2. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis <...> atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus <...>; c) Užimtumo tarnyba <...> priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pastaroji (3 punkto c papunktyje nurodyta) sąlyga netaikoma taip pat užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

7. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio.

8. Iš Departamento 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr.10K-7324 matyti, jog Ukrainos piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei Moldovos Respublikos piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. yra įdarbinti pareiškėjo bendrovėje neturėdami tarpininkavimo Bendrovei išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiųjų šalių – Ukrainos bei Moldovos Respublikos piliečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys ir užsieniečiai turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tarpininkaujant UAB „Milgauda“ neatleidžia naujojo darbdavio, šiuo atveju UAB „Supplementum“, nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiams išdavimo, nes yra nustatytas toks teisinis reglamentavimas leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu siejant su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

10. UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal UĮ 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

11. Kaip matyti iš Nutarimo, Bendrovei už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už 10 asmenų, paskirtas baudos dydis atitinka UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą. Inspekcija, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę. Nustatydama baudos dydį, Inspekcija atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę jog Bendrovė, atstovaujama pareiškėjo, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Byloje Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, atsakovė, skirdama baudą pareiškėjui, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą Bendrovei skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos minimumas, byloje nėra. Inspekcija, priimdama Nutarimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai kvalifikavo Bendrovės padarytus pažeidimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

13. Pagal UĮ 60 straipsnio 2 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 56 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

14. 4Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (administracinės bylos Nr. A556-572/2009, Nr. A261-780/2011), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms.

15. 8Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimus pripažino, gailisi, padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, yra susidariusi sunki ekonominė padėtis, todėl paskirta pareiškėjui tokia didelė bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį bei mastą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjui skirtą baudą iki 2 000 Eur dydžio. Būtent tokia bauda būtų proporcinga padarytiems pažeidimams ir pakankama pasiekti nurodytus baudos tikslus.

16. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, daro išvada, kad Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas keistinas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir paskirta bauda mažinama iki 2 000 Eur.

17. Pareiškėjas prašo priteisti teismo išlaidas, tačiau jokio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl šis prašymas nesprendžiamas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo D. V. skundą iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13857 paskirta D. V. 8 680 Eur bauda mažinama iki 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.