- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-211-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00596-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Bronius Zalaga
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
G. V. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 38 MGL (1 430,72 Eur) bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 38 MGL (1 430,72 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 31 d, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės ranka suėmė mažamečiui D. C., gim. (duomenys neskelbtini), už sprando, tempė už bluzono gobtuvo, sudavė vieną kartą ranka per galvą, padarydama nubrozdinimus kakle, taip smurtaudama nežymiai sutrikdė mažamečio D. C. sveikatą.
G. V. taip pat buvo kaltinama tuo, kad ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2014 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės dėl mažareikšmės priežasties ranka suėmė nukentėjusiajam D. C. už sprando, tempė už bluzono gobtuvo, sudavė vieną kartą ranka per galvą, padarydama nubrozdinimus kakle, tokiu savo įžūliu elgesiu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu G. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė A. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl G. V. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
G. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val.;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. V. 6 mėnesius laisvės atėmimo;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 38 MGL – 1 430,72 Eur – bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams ir 38 MGL – 1 430,72 Eur – baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant G. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodoma, kad veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį lemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2009). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėtų. Kita vertus padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tuo tarpu asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju tiek pats mažametis nukentėjusysis, tiek visi įvykį tiesiogiai matę nepilnamečiai liudytojai patvirtino, kad įtariamoji prie nukentėjusiojo priėjo ir fizinį smurtą jo atžvilgiu panaudojo tada, kai šis jau buvo išlipęs iš gėlyno ir kartu su kitais vaikais buvo prie laiptinės. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad tokio įžūlaus kaltinamosios elgesio tikslas buvo būtent dėl menkavertės priežasties panaudojant fizinį smurtą sudrausminti nepažįstamą mažametį nukentėjusįjį matant kitiems mažamečiams, kurie dėl tokio jos elgesio buvo šokiruoti – patyrė išgąstį. Kaltinamoji anksčiau nebuvo pažįstama su nukentėjusiuoju ir jos paskatas taip veikti nulėmė vien mažareikšmė spontaniškai kilusi dingstis, kuri netraktuotina kaip asmeninio pobūdžio priežastis. Prokurorės teigimu, tokiu savo elgesiu kaltinamoji, nepaisydama visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė įvykio vietoje buvusiųjų rimtį. Minėti padariniai yra realūs, tarp kaltinamosios padarytos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymi, kad teismui nekilo abejonių, jog kaltinamosios veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir, kad jie prieštaravo padoraus elgesio taisyklėms. Taigi, apeliantės įsitikinimu, yra nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Kadangi baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistosios G. V. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Dėl to taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). (LAT Nr. 2K-491/2013).
Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. C. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (12-14 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), jis nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje jam būnant su seserimi A., draugais K., M., S. ir bėgiojant įlipus į gėlių darželį bei nuskynus vieną lapelį, iš namo išėjusi jam (D. C.) nepažįstama moteriškė paėmė už bluzono kapišono ir įbrėžė į kaklą. Jam skaudėjo, kaklas buvo kruvinas, o bluzonas, moteriškei jį tampant, suplyšo. Moteris jam taip pat trenkė vieną kartą delnu per galvą ir liepė išeiti iš kiemo. Jis ir kiti vaikai išsigandę išėjo, parėję į namus viską papasakojo jo mamai. Po to jis su mama ir seserimi, taip pat kiti vaikai nuėjo pas minėtą moterį, nes jo (D. C.) mama norėjo su ja pasikalbėti. Kadangi moteris grasino jo mamai, mama iškvietė policiją. Vėliau jie važiavo į ligoninę. Po šio įvykio jis bijojo eiti į kiemą, mama jį išvežė pas senelius.
Minėtus nukentėjusiojo D. C. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą K. C. parodė, kad tąkart jos sūnus grįžęs iš lauko pasakė: „Mama, man skauda kaklą, man stipriai sugriebė teta“. Sūnaus „treningas“ buvo suplėšytas. Parbėgusi jos dukra A. pasakė, kad D. sužalojo teta G. Vaikai jai pasakojo, kad G. užsipuolė D. dėl to, kad jis žaisdamas su draugu lakstė po gėlių darželį, nuskynė gėlę ar lapelį. Vaikai sakė, kad G. griebė D., trenkė jam per pakaušį ir pasakė, kad daugiau tame kieme ji jo nematytų (128-129 b. l.).
Tai, kad dėl to, jog žaisdamas ir bėgiodamas jos brolis D. įlipo į gėlių darželį, o iš namo išėjusi moteris jam paėmė už gobtuvo ir įdrėskė nagais į kaklą, taip pat trenkė ranka per pakaušį, patvirtino ir liudytoja A. Š.. Ji taip pat nurodė, kad po šio įvykio bijojo išeiti į kiemą (37-39 b. l., parodymai ištirti teisiamajame posėdyje). Liudytojas M. V. nurodė, kad jam su D., A., K. ir S. bėgiojant prie namo laiptinės, D. užlipus ant gėlių, pasodintų darželyje prie namo, iš namo išėjusi moteris sugriebė D. už kaklo ir įdrėskė su nagais. Matė, kad D. iš kaklo bėgo kraujas, be to, moteris suplėšė D. megztinį. Jie visi nuėjo pas D. mamą ir viską papasakojo. Jie visi buvo išsigandę, ne tik jis, bet ir kiti vaikai bijojo, kad „ta teta taip elgiasi“ (43-44 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė ir liudytoja S. G.. Ji taip pat patvirtino, kad 2014 m. pavasarį jai, M., A. ir D. žaidžiant kieme, D. netyčia įlipus į gėlyną ir numynus gėles, iš namo išėjusi „baba“ G. paėmusi D. už gobtuvo tempė, suplėšė megztinį, įbrėžė nagais į kaklą, liepė eiti į savo kiemą ir daugiau nebeateiti. Tokio G. elgesio ji išsigando (49-50 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nubrozdinimai kakle padaryti bukais, kietais daiktais, sužalojimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (25 b. l.).
Taigi, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad nuteistoji G. V., smurtaudama prieš mažametį nukentėjusįjį D. C., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistoji veiksmus atliko viešoje vietoje (tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas), jos veiksmus, t. y. mažamečio tampymą už bluzono ir šio drabužio suplėšymą, sudavimą delnu per galvą, kaklo įbrėžimus iki kraujo matė jo sesuo ir draugai – liudytojai A. Š., M. V., S. G., jie nurodė, kad tokio nuteistosios elgesio išsigando, iš karto nuėjo apie įvykį papasakoti nukentėjusiojo mamai, be to, bylos duomenys liudija, kad dėl nuteistosios veiksmų tą pačią dieną buvo iškviesta policija (6 b. l.). Taip pat akivaizdu, kad dėl nuteistosios smurto prieš mažametį, t. y. jos įžūlaus elgesio viešoje vietoje, kilo neigiamų padarinių – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes nuteistosios veiksmus matė kiti asmenys – keturi vaikai, dėl to buvo nutrauktas jų poilsis kieme, kaip nurodė nukentėjusysis, jis po įvykio kurį laiką bijojo eiti į kiemą. Kaip teisingai skunde pažymėjo prokurorė, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numanyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, kad nuteistoji veikė neapibrėžta tyčia.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. V. veika nepasiekė tokio pavojingumo, kuris galėtų būti vertinamas kaip nusikaltimas, šią savo išvadą be kita ko grindė ir teiginiu, kad konfliktą lėmė asmeninės priežastys. Pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad:
G. V. 2014 m. gegužės 31 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės dėl mažareikšmės priežasties ranka suėmė nukentėjusiajam D. C. už sprando, tempė už bluzono gobtuvo, sudavė vieną kartą ranka per galvą padarydama nubrozdinimus kakle, tokiu savo įžūliu elgesiu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokia G. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl to, kas išdėstyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalis dėl G. V. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje G. V. priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant G. V. kalta nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Skirdama G. V. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į tai, kad G. V. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto būdama anksčiau teista, neišnykus teistumui (62, 63-66, 68, 119 b. l.), yra ne kartą bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat atsižvelgia į tai, kad G. V. yra pensininkė, nedirba (80, 81 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. V. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Už šį nusikaltimą paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, apėmimo būdu subendrintina su bausme, G. V. paskirta skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Kadangi G. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarė neatlikusi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 38 MGL baudos (63-66, 119 b. l.), jai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrintina su visa minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatliktos bausmės dalimi.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad G. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji yra nejauno amžiaus, pensininkė, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jai BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, bei įpareigojant G. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendž i a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje G. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – G. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, G. V. paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, ir subendrintą bausmę G. V. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su visa Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 38 MGL (1 430,72 Eur) bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę G. V. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 38 MGL (1 430,72 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.