Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-429-870/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
1-429-870/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01081-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-429-870/13Proceso Nr. 1-18-1-01081-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant B. K., Margaritai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorui E. Bagdonui,gynėjai advokatei D.E. Mikalauskaitei,vertėjui R. Daškevičienei, I. Paltanavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lenkė, našlė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, teista 1 kartą, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. pažeidė viešąją tvarką:

O būtent ji 2011-07-07 apie 04.05 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie Karaliaučiaus g. 5 namo, Vilniuje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šaukdama ir vartodama necenzūrinius žodžius, maišu su nenustatytu sunkiu turiniu sudavė F. R. vieną smūgį į veidą, tuo padarydama F. R. plačią difuzinę poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje su paviršine muštine žaizda kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad liepos mėnesį 4 val. ryte ji miegojo, niekur nevaikščiojo. Tos moters (nukentėjusiosios F. R.) nematė. Ji nedirba, turi antros grupės invalidumą, ta moteris (nukentėjusioji) tiesiog apkalbėjo. Ji vaikšto Įsruties gatve, ten gyvena jos sūnus. Anūkus veda į mokyklą, darželį. Kai eidavo, kieme pastoviai gal nukentėjusiosios dukra didelį šunį vedžioja. Kieme yra smėlio dėžės, žaidžia vaikai. Ji padarė jai pastabą ir nuo to viskas prasidėjo.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu T. J. parodymai. Ji (2011-07-07) paaiškino, kad 2011 liepos 7 d., ryte, apie 4.00 val. buvo savo namuose, adresu Vydūno g. 23-58, Vilniuje, miegojo. Bute ji gyvena viena, kartu su ja tuo metu nieko namuose nebuvo. 2011 m. liepos 7 d. ji atsikėlė apie 08 val. Apie 08.20 val. nuėjo į parduotuvę „Cesta“, esančią netoli jos namų. Su savimi pasiėmė piniginę ir tuščią mažą maišelį su užrašu „Maxima“. Užėjo į parduotuvę „Cesta“, kurioje nieko nepirko, o išėjusi paskambino savo draugei Irenai, kuri pasakė, kad užeis pas ją į svečius su savo 7 metų anūke. Nuo parduotuvės „Cesta“ nuėjo prie ūkininkų automobilių, kurie atvažiuoja tik ketvirtadieniais, ir Vydūno gatvėje parduoda pieną, duoną bei kitus produktus. Pas ūkininkus ji nusipirko dviejų litrų plastmasinį butelį su pienu, kurį įsidėjo į su savimi turimą maišelį „Maxima“. Nusipirkusi pieną, iš karto nuėjo namo ir su nieko gatvėje nesikalbėjo, nekonfliktavo ir nemušė. Apie 09 val., kai buvo namuose, pas ją atėjo draugė Irena ir pažįstamas Piotras, kuris atsinešė dviejų litrų talpos butelį alaus, kurį trise išgėrė. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pristatė ją į Penktąjį policijos komisariatą. Iš ryto, kai ėjo į parduotuvę, buvo apsirengusi rudos spalvos dryžuotu megztiniu ir rudom kelnėmis. Moters, kuri ją atpažino, nepažįsta ir jos niekada nematė (b.l. 81).

Papildomai T. J. parodė, kad jau po nurodyto įvykio ir savo apklausos matė moterį, kuri ją atpažino komisariate. Ta moteris Pilaitės mikrorajone, Tolminkiemio gatvėje vedžiojo šunį, todėl ji prisiminė, kad pavasarį matė tą pačią moterį savo kieme, vedžiojant tą patį šunį. Tada šiai moteriškei padarė pastabą, kad vedžioja šunį be antsnukio ir netoli vaikų žaidimo aikštelės. Tačiau daugiau tos moters nebuvo mačiusi, ir su ja nekonfliktavo (b.l. 83).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji F. R. paaiškino, kad jos dukra turi šunį airių vilkogaudį. Jis buvo socializuotas, su antsnukiu pastoviai vedžiojamas. Šunį reikia vedžioti daugiau negu valandą rytais, per pietūs ir vakarais. Ji visą laiką išeidavo anksti, 04:10 iki 05:30 val. vedžiodavo šunį. Liepos 7 d. ryte atsikėlė 04:10 val., ir susiruošė į lauką. Išėjo iš Karalaučiaus gatvės, tiesiai pro socialinius namus. Tuo metu žolėje buvo rasa ir ji nutarė eiti šaligatviu. Pamatė, kad kažkokia moteris eina šaligatviu greitu žingsniu. Ji, pribėgo prie jos, rusiškai pasakė „ ty, kurva litovskaja ja tebia i tvoju sobaku ubju“ ir, turėdama Maximos maišelį, kuriame kažkas buvo, užsimojo šuniui. Ji išsigando, kad ji gali šuniui sulaužyti stuburą, šunį paleido ir tuo metu skambino policijai. Ji (kaltinamoji) jai su maišeliu trenkė, o ji tuo metu kalbėjo su policija ir jiems pasakė, kad ji užpuolė ir trenkė jai. Jai iš karto pradėjo tinti veidas. Ji dar kelis kartus užsimojo jai, bet ji pasitraukė. Ji ją palydėjo iki namo, esančio Vidūno g., laiptinės. Iškvietė policiją, bet policija atvažiavo tik už valandos. Ji parodė policijai kur yra tas namas. Atėjo namo, pamatė, kad tinsta veidas, bet į darbą privalėjo išeiti, nes nebuvo viršininkės. Po to parašė pareiškimą ir pradėjo ieškoti tos moteriškės. Prieš tai buvo konfliktas gegužės mėnesį. Po laisvai duotų parodymų nukentėjusioji atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad yra įsitikinusi, kad tai T. J.. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Kai ji sudavė, nuo jos buvo toks alkoholio kvapas, tarsi ką tik buvo gėrusi. Ji ją palydėjo iki namų. Į vidų ji neužėjo, nes laiptinė rakinama. Ji dar taip trenkė durimis. Tą pačią dieną J. buvo pristatyta į komisariatą. Ji ją iš karto atpažino. Ji buvo apsirengusi tais pačiais drabužiais. Tamsios spalvos kelnės ir marškinėliai. Tą pačia dieną ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, o vakare ji važiavo į Žalgirio ligoninę. Kai jai buvo suduotas smūgis, kaltinamąją sekė iki namų. Tarp 04:00 ir 05:00 val. buvo šviesu kaip dieną. Aplinkui žmonių nebuvo. Viskas įvyko 15-20 metrų nuo namo Nr. 5. Kai atvažiavo į 5 PK, jai davė sąrašą žmonių, kurie gyvena toje laiptinėje. J. tame name nėra registruota. Viena moteriškė buvo panaši į J.. Ta moteris irgi buvo atvežta į policijos komisariatą, bet ji jos neatpažino. Ji buvo panaši, kadangi irgi buvo stambi, bet pas ją buvo dažyti plaukai, o pas J. nedažyti. Ta kita moteris per atpažinimą buvo be alkoholio kvapo, kadangi po atpažinimo ji su ja kalbėjo. Kai pirmą kartą J. padarė pastabą, tai buvo nuo 04:00 val., iki 05:00 val. ryto. Tik tokiu laiku ji vedžioja šunį. Tai buvo prie namo, esančio Karaliaučiaus g. 6., bet vidiniame kieme. Niekas daugiau pastabų dėl šuns nėra sakęs. Maišelyje buvo kažkoks stiklinis butelis su skysčiu, kuris buvo sunkus ir šaltas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji F. R. (jos parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje) parodė, kad kiekvieną rytą nuo 4.15 val. iki 5.15 val. pro Karaliaučiaus g. 5 namą, Vilniuje, į laukus vedžioja dukros J. R. vardu registruotą šunį - airių vilkogaudį. Šunį vedžioja su antsnukiu ir pavadėliu. 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, vedant ryte apie 4.20 val. šunį moteris, gyvenanti Vydūno g. 23, laiptinėje nuo 37 iki 72 buto, Vilniuje, pradėjo šaukti, kad ją ir jos šunį užmuš, išvadino necenzūriniais žodžiais, tai yra rusų kalba pasakė: “Kurva ty litovskaja, ja tebia i tvoju sobaku ubju“. Ji paėmusi šunį, nuėjo nuo tos moters toliau. 2011-07-07 apie 4.15 val. su šuniu išėjo iš namo Karaliaučiaus g. 6 ir nuėjo į laukus, pro Karaliaučiaus 5 namą. Prie šio namo juos pasitiko stora moteris, apie 60 m. amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų, apsirengusi juodos spalvos kelnėmis bei juodu megztiniu. Dešinėje rankoje moteris laikė „Maxima“ maišelį už 15 cnt, kuriame kažkas buvo. Ši moteris jos ir šuns atžvilgiu pradėjo rėkti necenzūrinius žodžius. Šaukdama moteris jai užsimojo turėtu maišu. Manydama, kad ši moteris nori suduoti šuniui, paleido pavadėlį, bei pastūmė savo šunį, kad tas pasišalintų. Tada ta moteris turėtu polietileniniu maišu su sunkiu turiniu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. Nuo smūgio jai aptemo akyse, pusiausvyros neprarado, nukritusi nebuvo, iškart paskambino į Bendros pagalbos centrą telefonu 112. Kai pranešė apie įvykį, moteris dar kartą bandė jai suduoti, bet ji pasitraukė. Vėliau moteris nuėjo pro Karaliaučiaus g.6 namo kiemą link Vydūno gatvės. Pati ėjo paskui šią moterį iki namo laiptinės Vydūno g. 23, laiptinė nuo 37 buto iki 72 (b.l. 14).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusioji jam nepažįstama, kaltinamoji yra kaimynė. Kas įvyko 2011-07-07 jis nieko nematė. Teismui pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. 2011-07-20 nurodė, kad gyvena adresu Vydūno g. 23-46, Vilniuje. Šiame name, bute Nr.58, gyvena moteriškė vardu Teresa, pavardės nežino. Tai apkūni, pagyvenusi moteris, kuri, kiek žino, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Nieko blogo apie šią moterį negali pasakyti, kartais, kai susitinka su ja prie namo, pasikalba, tačiau jos bute nesilanko. Atsimena, kad vieną kartą susitiko su Teresa, kuri pradėjo pasakoti, kad prie jos prisikabino kažkokia moteris, užgauliojo ją ir todėl Teresa tą moterį pastūmė. Kada buvo šis pokalbis su Teresa, neatsimena, galimai tai buvo 2011 vasarą. Kadangi tas pokalbis buvo jam nereikšmingas, neatsimena ką tiksliai pasakojo Teresa. Nežino, kurioje vietoje ir su kokia moterimi tarp Teresos įvyko tas konfliktas, ir kokia buvo to konflikto priežastis (b.l. 64).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. D. paaiškino, kad 2011-07-07 su anūke užėjo pas J.. Ji ką tik buvo išėjusi iš vonios. Jos palaukė, ji apsirengė ir kartu nuėjo į parduotuvę ir ten išsiskirstė. Po to ji su anūke užėjo pas J. ir už 15 minučių atėjo policijos pareigūnai. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad apie tą rytą įvykusį konfliktą J. nieko nepasakojo. Apie konfliktą, kuris įvyko anksčiau pasakojo. Sakė, kad yra moteris, kuri vedžioja didelį šunį ir paleidžia ten, kur žaidžia vaikai. Dar sakė, kad gaila, jog neturi fotoaparato, nes būtų nufotografavusi ir nunešusi policijai. Jeigu J. gertų, ji pas ją niekada neužeitų. Pas ją bute visada švaru. Ji buvo pas J. virtuvėje. Matė ant stalo vieną butelį alaus, daugiau nieko. Netiesa, kad J. nekenčia, keikia lietuvius. Jos vyras, marti lietuviai. Niekada nematė, kad J. konfliktuotų. Teisiamajame posėdyje tikslu liudytojos parodymams patikrinti buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. I. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad T. J. yra jos gera pažįstama, su kuria dažnai bendrauja, ateina pas ją į svečius. T. gyvena viena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, T. turi problemų su sveikata, sunkiai vaikšto, ir ji nėra girdėjusi, kad pastaroji atsikeltų kada nors labai anksti ryte. 2011 m. vasarą, tiksliai neatsimena datos, apie 9-10 val. ji kartu su anūke atėjo pas T., kad kartu nueitų į parduotuvę. Prieš tai su T. kalbėjo telefonu ir pastaroji pasakė, kad tik išėjo iš dušo. Kai užėjo pas T. J. į butą, ji buvo viena, buvo apsirengusi tamsiomis kelnėmis, kitų jos rūbų neatsimena. Jos kartu nuėjo į parduotuvę „Maxima“ Pilaitėje, kur apsipirko. T. jai sakė, kad prieš dieną šventė savo gimtadienį, todėl nusipirko alaus. T. J. vietuvėje jos išgėrė alaus, po ko atėjo kaimynė iš 53-io buto ir pasakė, kad policijos komisariate dalyvavo atpažinime. Tuo metu pas T. J. į butą atėjo policijos pareigūnai, kurie pastarąją pristatė į policijos komisariatą. Vėliau T. J. jai papasakojo, kad komisariate ją atpažino nepažįstama moteris ir apkaltino tuo, kad ji ją sumušė. Teresa apie jokius konfliktus prieš tai jai nepasakojo (b.l. 62).

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios prašymu buvo apklaustas Z. Ž., kuris parodė, kad apie įvykį jam pasakojo, buvo atvykusi policiją. Netiki, kad jo mama (J.) mušėsi ar kažką sužalojo, nes ji ne tokia moteris. O dėl šuns, visi sakė nukentėjusiajai. Tas šuo didelis, lakstė pats sau, be antsnukio. Tačiau nepasitenkinimas šuniu negalėjo iššaukti tokios jo mamos reakcijos. Nežino iš kur atsirado sužalojimai pas nukentėjusiąją. Galbūt nukentėjusioji taip kalba todėl, kad mama dažnai vaikščiojo su vaiku lauke ir tikriausiai ne kartą skundėsi palaidu šuniu. Kieme daug vaikų, ne ta vieta su tokiu šuniu ten vaikščioti. Mama rami, serganti, nepiktybiška, gera, prižiūri vaikus. Gyvena jie dabar atskirai. Jo žmona lietuvė, pusę giminių lietuvių, jokio blogo požiūrio į kitataučius jo mama neturi. Nepastebėjo, kad mama išgėrinėtų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios prašymu buvo apklaustas liudytojas V. R. paaiškino, kad T. J. yra jo kaimynė. Bendrauja, kai susitinka. Į teismą atvyko paliudyti apie kaltinamąją kaip apie žmogų. Ji yra rami moteris. Jis nustebęs dėl įvykio. Jam papasakojo, kad T. J. kažkas apkaltino, jog ji sumušė moterį.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios prašymu buvo apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąją 6-8 metus. Nei karto nėra matęs kaltinamosios išgėrusios. Buvo keletą kartų kaltinamosios namuose. Namai tvarkingi. Žino, kad ji moteris serganti ir alkoholinių gėrimų gerti negali. Negirdėjo, kad T. J. vartotų necenzūrinius žodžius supykusi.

Teisiamajame posėdyje apklausta V. O. paaiškino, kad T. J. yra kaimynė iš viršaus. Ji nelabai gerai ją pažįsta. Kuomet palydėjo savo marčią, kuri pas ją nakvojo, buvo 8:20 val. Pagalvojo, kad pagulės iki 9:00 val. ir tada 9.00 val. išves šuniuką. 8.20 val. kažkas stipriai paskambimo į duris. Sako, važiuosime į nuovadą. Nepaaiškino nieko, neleido šuns išvesti į lauką. Nuvedė į nuovadą ir ji tada pamatė nukentėjusiąją. Ji buvo labai sumušta. Nukentėjusioji pasakė, kad „50 ant 50 proc.“, kad ją sumušė šita moteriškė. Ji pasakė, kad niekaip negalėjo jos sumušti, nes viena nevaikšto, tik su šuniuku. Tada nukentėjusioji pasakė, kad ne šita moteris, nes nėra degtinės kvapo. Ji nieko nepasirašė, išėjo ir viskas. Teko po įvykio bendrauti su T. J.. Ji absoliučiai nieko nežinojo ir T. sakė, kad nieko ten nebuvo. Pasakė, kad ją buvo iškvietę, ji pasakė, kad ir ją buvo iškvietę. O daugiau tokių kalbų nelabai buvo. Nelabai daug apie įvykį su Teresa kalbėjo.

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Specialisto išvadų Nr. G2106/11(01) ir Nr. G3433/11(01) matyti, kad F. R. nustatyta plati difuzinė poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje su paviršine muštine žaizda kairiame skruoste, poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti 1-2 smūgiais, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2011-07-07. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 25-27, 39-42).

Iš policijos įvykių suvestinės matyti, kad gautas pranešimas, jog pranešėja išvedė šunį ir prie namų „prisikabino“ girta, nepažįstama moteris, Dabar vyksta konfliktas ir laukia prie 5 namo (b. l. 11).

Iš Asmens parodymo atpažinti 2011-07-07 protokolo matyti, kad nukentėjusioji F. R. atpažino moterį - T. J., kaip asmenį, sudavusį jai smūgį. Ją atpažino pagal plaukų spalvą, šukuoseną, kūno sudėjimą. Visiškai įsitikinusi, kad tai ta pati moteris (b.l. 72-75).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2011-07-07 12.38 val. T. J. yra nustatytas 1,84 prom. girtumas (b. l. 76).

Iš 2011-10-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2011-07-07 garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Iš jo turinio matyti, kad 2011-07-07 04.23 val. F. R. pranešė, kad prie Karaliaučiaus g. 5A namo, Vilniuje, ją sumušė nepažįstama moteris. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), girta (b.l. 58, 59).

Iš 2011-10-25 pareiškimo matyti, kad F. R. nurodo, kad jai padaryta 6000 Lt turtinė žala bei 6000 Lt moralinė žala (b. l. 17).

Iš F. R. pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje matyti, kad nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios T. J. jos naudai 2925, 61 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 150-151).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo 429, 14 Lt sumai už nukentėjusiosios F. R. gydymą (b. l. 49-51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. T. J. padaryta veika atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Nors T. J. neigia įvykdžiusi nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją F. R., tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareikštas kaltinimas kaltinamajai T. J. pasitvirtino. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Pripažindamas T. J. kalta teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios F. R. parodymais. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, kad ji yra visiškai tikra, jog ją sumušė T. J.. Nukentėjusioji atpažino kaltinamąją tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po įvykio, nurodė, kad yra visiškai įsitikinusi, kad tai ta pati moteris, kuri ją užpuolė ir sumušė (b. l. 72-75). Paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą informuodama apie nusikalstamą veiką prieš ją, nukentėjusioji F. R. labai smulkiai išdėstė aplinkybes. Ji parodė, kad moteris, kuri užpuolė ją yra girta, kad ji jai „užvažiavo“ kažkokiu maišu, ji eina jai iš paskos (b. l. 58). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. J. 2011-07-07 12.38 val. buvo nustatytas 1,84 prom. neblaivumas (b. l. 76). Nukentėjusioji sekė T. J. iš paskos iki kol pastaroji įėjo į rakinamą laiptinę. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie visiškai tarpusavyje sutampa, atitinka rašytinius byloje surinktus įrodymus. Be to liudytojas R. J. (kaltinamosios kaimynas) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „atsimena, kad vieną kartą susitiko su Teresa, kuri pradėjo pasakoti, kad prie jos prisikabino kažkokia moteris, užgauliojo ją, todėl Teresa tą moterį pastūmė“. Netikėti pastarojo liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jis nukentėjusiosios nepažįsta, o kaltinamąją apkalbėti neturi pagrindo, jie susitinka, pasikalba. Teismas kaltinamosios prašymu apklaustų liudytojų (Z. Ž., A. S., V. R.) parodymus laiko teisingais, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pastarieji liudytojai įvykio nematė, jie tik galėjo teigiamai charakterizuoti, pasakyti savo nuomonę dėl kaltinamajai pareikšto kaltinimo. Kaltinamosios parodymai, jog ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos parodymai nebuvo nuoseklūs kai kuriose ne itin reikšmingose detalėse. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad moters, kuri ją atpažino (nukentėjusioji) nepažįsta ir jos niekada nematė. Papildomos apklausos metu (2011-09-19) kaltinamoji prisiminė, kad kažkada davė jai (nukentėjusiajai) pastabą dėl šuns vedžiojimo. Taipogi nurodė, kad įvykio dieną atėjo draugė Irena ir Piotras, kuris atsinešė dviejų litrų talpos butelį alaus, kurį trise išgėrė. I. D. teigia kiek kitaip, ji nurodė, kad Teresa jai sakė, kad prieš dieną šventė savo gimtadienį, todėl nusipirko alaus, jos abi jo išgėrė.

Teismo vertinimu, rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (aukščiau paminėtos specialisto išvados, asmens parodymo atpažinti protokolas, policijos įvykio suvestinės duomenys) patvirtina kaltinamosios T. J. kaltę.

Taigi, apibendrindamas teismas daro išvadą, kad T. J. 2011-07-07 apie 04.05 val., būdama neblaivi, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šaukdama ir vartodama necenzūrinius žodžius, maišu sudavė F. R. vieną smūgį į veidą, tuo padarydama F. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo nuomone, akiplėšiškas kaltininkės nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, t. y. veiksmai - smūgio sudavimas į veidą, tokių veiksmų atlikimo vieta (tarp gyvenamųjų namų), laikas (šviesiu paros metu) patvirtina, kad kaltinamosios T. J. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl F. R. pareikšto civilinio ieškinio

F. R. iki įrodymų tyrimo pradžios teisiamajame posėdyje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 150-151). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodo, kad jai nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydis yra 2925,61 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt penki litai 61 centas), kurią sudaro: 1. Vaistai nuo skausmo pirkti 2011-07-08, kurių vertė 47,71 Lt; 2. Vaistai nuo skausmo pirkti 2011-09-25, kurių vertė 18,79 Lt; 3. Vaistai nuo skausmo pirkti 2011-10-09, kurių vertė 8,49 Lt; 4. Žalgirio klinikoje apmokėti rentgenogramų darymai, kvitas sumai 4,60 Lt ir kvitas sumai 12,02 Lt; 5.Akiniai nuo saulės pirkti 2011-07-22 ( į jos turėtus akinius tomis dienomis netilpo veidas), kvitas sumai 50,00 Lt; 6. Kosmetika (krem pudra) pirkta 2011-09-10, kvitas sumai 135,00 Lt; 7. 2011-10-14 UAB „Medicinos diagnostikoje“ MRT tyrimas, kvitas 90,00 Lt sumai; 8. Konsultacija UAB „Estetinės chirurgijos centre“ pas chirurgą B. E., kvitas 90,00 Lt sumai; 9. UAB „Gydomosios kosmetologijos centre“ pirktas gydomasis balinamasis kremas, kurio vertė 89 Lt; 10. Sutartis ir pakvitavimas, kad sumokėjo G. S. 2380,00 Lt už šuns airių vilkogaudžio Laran'o von Elsengruner'o vedžiojimą pasivaikščioti lauke sumai 2380 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad T. J. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydis yra 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), kurią sudaro nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinis skausmas, kurį savo nusikalstamais veiksmais jai sukėlė T. J., dvasinis sukrėtimas, kadangi per visą savo gyvenimą ji nukentėjo pirmą kartą, be to nuo T. J. suduoto smūgio kairė veido pusė tris mėnesius buvo mėlynos spalvos, stipriai patynusi, o ji tuo metu privalėjo dirbti (tuo metu buvo atostogų metas ir darbe buvo mažai pareigūnų) yra pareigūnė, tuo metu laikinai ėjo Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, pagal kompetenciją turėjo bendrauti su nukentėjusiaisiais, įtariamaisiais, advokatais, prokurorais, pavaldiniais ir kitais interesantais, kiekvieną kartą turėjo aiškintis, kas atsitiko, o tai labai žemino, iš kai kurių žmonių išraiškų matėsi, kad netiki jos pasakojimu. Po kurio laiko girdėjo, kad galimai sumušė buvęs vyras. Mėlynė galutinai neišnyko, ji laikėsi apie pusmetį, kol pradėjo lankytis ir gydytis Gydomosios kosmetologijos centre. Sumušimas sudarė daug nepatogumų buityje, turėjo pasamdyti žmogų, kad vaikščiotų su jos šunimi lauke nuo 2011-07-07 iki 2011-08-15, nes nenorėjo, kad ją matytų. Jai pablogėjo sveikata, kadangi sužalotoje vietoje po akimi praėjus kraujosruvai atsirado akivaizdus įdubimas, dėl kurio veidas jai pačiai ir aplinkiniams atrodė subjaurotas. Dėl to privalėjo kreiptis dėl estetinės plastikos procedūrų. Estetinės plastikos chirurgas dr. B. E. sutvarkė sužalojimo vietą, suleisdamas vaistus, bet po metų vėl teks tvarkyti tą vietą, nes vaistai laikui einant ištirps ir reikės procedūrą kartoti iš naujo. Be to, iki šiol veido kairė pusė yra patinusi. Ji privalėjo gydytis tiek nuo sumušimo, tiek nuo šio sumušimo pasėkoje atsiradusio streso, prarado daug laiko lankydamasi gydymosi ir konsultacijų įstaigose ir dėl to buvo stipriai sutrikdytas įprastas jos gyvenimo ritmas, veido sužalojimas turėjo neigiamos įtakos jos bendravime su aplinkiniais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad T. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad F. R. buvo padarytas kūno sužalojimas ir ji kreipėsi į medikus. Tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl padaryto kūno sužalojimo F. R. tapo nedarbinga, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės (gulėjo ligoninėje ir pan.). Be to nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ir ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. T. J. nedirbanti, 40 proc. darbinga, neįgali (b. l. 152). Taigi kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujamas priteisti jai padarytos neturtinės žalos dydis, 20000 litų yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl mažintinas iki 1000 (vieno tūkstančio) litų ir ši suma priteistina iš kaltinamosios T. J..

Teismas pasisakydamas dėl prašomos turtinės žalos (2925,61 Lt) atlyginimo atkreipia dėmesį į tai, kad yra neįrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir paslaugos, suteiktos už šuns vedžiojimą. Nukentėjusioji nurodo, kad po nusikalstamos veikos privalėjo dirbti, tačiau nėra logiškai paaiškinama situacija, kai nukentėjusioji į darbą ėjo, o šuns negalėjo vedžioti, nes nenorėjo, kad matytų kaimynai. Pastebėtina, jog už šuns vedžiojimą nuo 2011-07-07 iki 2011-08-15 (b. l. 174) nurodyta 2380 Lt suma yra neprotingai didelė. 2011-10-25 pateikiant pareiškimą F. R. nurodė, kad jai yra padaryta 6000 turtinė žala ir 6000 Lt neturtinė žala (b. l. 17). Apie jokią 2011-07-07 sutartį viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užsiminta. Iš kai kurių pateiktų pirkimo čekių originalų (b. l. 171-172) sudėtinga spręsti kokios prekės buvo perkamos. Teismo vertinimu, pateiktas 2011-09-10 pirkimo čekis Nr. 8, kuriame nurodyta sumokėta 135 Lt suma neįrodo, jog buvo pirkta „krem pudra“, 2011-09-25 „Camelia“ vaistinės pirkimo čekyje Nr. 3 nurodyta ne 18,79 Lt suma, o 10,79 Lt suma. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant tik sumą, kuri teismo vertinimu, yra pagrįsta (b. l. 172-173), taip pat nepriteisiant sumos, prašomos už šuns vedžiojimą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Dėl bausmės

Kaltinamosios T. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė neapibrėžta tyčia), kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji buvo vieną kartą teista, tačiau teistumas išnykęs, yra iš dalies darbinga, 40 proc. darbingumas), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (ji kaimynų, ją pažįstančių žmonių charakterizuojama teigiamai).

Teismas laiko, kad kaltinamajai skirti baudą nėra tikslinga, kadangi finansinė padėtis nėra gera, be to reikalinga atlyginti pareikštus civilinius ieškinius byloje. Taipogi dėl sveikatos būklės netikslinga skirti viešuosius darbus. Kaltinamąją ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajai įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius pataisyti T. J. elgesį ir požiūrį į socialinių normų laikymąsi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

nusprendė:

T. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną parą nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios F. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

iš T. J. nukentėjusiosios F. R. naudai priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimui bei 400,61 (keturis šimtus litų, 61centą) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. J. Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai 429, 14 Lt. (keturis šimtus dvidešimt devynis litus, 14 centų) turtinės žalos atlyginimui.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė