Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei T. S.-M., tretiesiems asmenims Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei, S. M. ir V. M. (V. M.) dėl sandorio nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė T. S.-M. nuomonės teisme nepareiškė, iš jos atsiliepimo į ieškinį (b.l. 118-119) matyti, kad ji ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

2008 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi (b.l. 7-8), patvirtinta Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barčauskienės, notarinio registro Nr. 2707, ieškovė E. M. padovanojo savo sūnui V. M. 1,04 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, pirtį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo (b.l. 10) matyti, kad dovanos gavėjas V. M. 2010 m. vasario 11 d. mirė. 2011 m. kovo 8 d. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį mirusio V. M. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo sutuoktinė T. S.-M. (2010 m. paveldėjimo byla Nr. 70).

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji suklydusi sudarydama dovanojimo sandorį, faktiškai norėjusi testamentu palikti turtą sūnui, tačiau sūnaus ir notarės buvusi suklaidinta. Nors ieškinyje nebuvo nurodytas suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas, tačiau ieškovei nurodžius tokias aplinkybes, teismas pasisako ir šiuo aspektu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Abejonių, kad ieškovė suvokė esmines dovanojimo sandorio aplinkybes teismui nekyla. Ji pati, o ne jos įgaliotas asmuo, pasirašė dovanojimo sutartyje, jai buvo įteiktas šios sutarties vienas egzempliorius, ką ji pripažino teismo posėdyje, po šios sutarties sudarymo išsikraustė iš gyvenamojo namo, kurį padovanojo sūnui, apsigyveno Baltarusijoje, sūnaus, kuriam padovanojo nekilnojamąjį turtą, bute, kur jai buvo suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos, ji galėjo naudotis geresnėmis medicinos paslaugomis, ką pati ieškovė patvirtino teisme, atsiliepime nurodė atsakovė (b.l. 118-119). Įrodymų, kad ieškovė būtų neteisėtai paveikta, kad priešingai savo valiai sudarytų dovanojimo sandorį, kad notarė, tvirtindama dovanojimo sutartį, būtų pažeidusi notariato įstatymo nuostatas ir neišaiškinusi šalims dovanojimo sandorio pasekmių, ieškovė nepateikė. Ieškovės veiksmai po dovanojimo sandorio sudarymo patvirtina tikslą, kurio siekė sandorio šalys - dovanojimo sutartimi dovanotoja tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą sūnui, kuris rūpinosi jos gerove, o ji, būdama senyvo amžiaus, negalėjusi prižiūrėti sodybos. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia buvo išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Iš ieškovės paaiškinimų, atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad mirus sūnui, kuriam ieškovė buvo padovanojusi savo turtą, jį paveldėjus jo sutuoktinei, atsakovei, ir pablogėjus ieškovės ir atsakovės santykiams, po sandorio sudarymo praėjus trejiems metams, pasikeitė ieškovės, dovanotojos, valia. Tačiau vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

Ieškovės atstovė prašė pripažinti apsimestiniu ieškovės ir jos sūnaus V. M. sudarytą dovanojimo sandorį, nustatyti, kad ištikrųjų buvo sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys ištikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ištikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi, sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir sūnaus, kuriam ji dovanojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų susitarta dėl jos išlaikymo dydžio, pobūdžio, sąlygų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieškovės sūnaus ar jo sutuoktinės įsipareigojimų išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos: maitinti, skalbti drabužius ir patalynę, pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju, jai pareikalavus – suteikti gyvenamąsias patalpas ir pan. Iš dovanojimo sutarties (b.l. 7-8) matyti, kad šalys susitarė, jog dovanotojai E. M. paliekama teisė iki gyvos galvos gyventi ir nemokamai naudotis žemės sklypu su jame esančiais pastatais. Šis sutarties punktas atitinka uzufrukto sąvoką, numatytą CK 4.141 str. Šalių abipusiu susitarimu nustatytą teisę ieškovei naudotis svetimu daiktu nėra pagrindo pripažinti susitarimu ją išlaikyti iki gyvos galvos. Įrodymų, kad būtų trukdoma jai naudotis žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė. Priešingai, teisme ji pripažino, kad šiuo metu gyvena buvusioje savo sodyboje (duomenys neskelbtini), sodybos savininkė, jos mirusio sūnaus sutuoktinė, paveldėjusi šį turtą, jos iš sodybos nevaro, ji joje gali gyventi ir netrukdomai naudotis visu turtu, kaip numatyta dovanojimo sutarties 4 punkte.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, tvirtinančių susitarimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sąlygas, todėl jos ieškinys laikytinas neįrodytų ir atmestinas pilnumoje. Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias šioje byloje sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str. 1 d., 259 str., 263-270 str. str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės E. M. ieškinį dėl 2008 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės E. M. ir mirusiojo V. M. (V. M.), pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir šiam sandoriui taikymo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties taisykles; 2011 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1010, išduoto T. S.-M., panaikinimo; 2008 m. balandžio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir grąžinimo neatlygintinai įgytą turtą – 1,04 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti iš E. M. 67,45 Lt (šešiasdešimt septynis litus 45 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones – gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo rūsio, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių T. S.-M., areštą, taikytą 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (turto arešto akto Nr. 0111008135), - panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.