Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-2958-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2A-2958-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02332-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
A. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-2958-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02332-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.3.; 121.18.;121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., prašydama pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti naują tvarką, jog atsakovas turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį po dvi valandas, iš anksto suderinęs su ieškove laiką, bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi M. M., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant pačiai ieškovei ar jos pasirinktam ir vaikui priimtinam pilnamečiui asmeniui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė buvo susituokusi su atsakovu. Jiems santuokoje gimė sūnus M. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka bei nustatytas pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis, kurio metu atsakovas galėjo bendrauti su sūnumi dalyvaujant tik ieškovei, o jam pasibaigus turėjo bendrauti su sūnumi be ieškovės. Nurodė, kad jų sūnus kategoriškai atsisako bendrauti su atsakovu, jis tapo labai jautrus dėl to, kad ieškovė verčia jį bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad atsakovas kaltina ieškovę, jog ji neleidžia sūnui bendrauti su tėvu. Mano, kad tokiu būdu psichologiškai traumuojamas vaikas, ir dėl to reikia keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka pažeistų vaiko interesus ir tėvų lygiateisiškumo bei vaiko teisės būti auklėjamam abiejų tėvų principus. Mano, kad pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas negalėtų tinkamai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Mano, kad ieškovė netinkamai aiškina vaiko interesų turinį, t. y. interesus sutapatina su vaiko norais. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje iš esmės sutiko dėl pakartotinio adaptacinio prisitaikymo laikotarpio skyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-12 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei priteisė atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški. Nurodė, kad ieškovės vienkartinis vaiko nuvedimas pas psichologą konsultacijai 2012-07-05 nepatvirtina, jog ji dėjo pastangas, kad vaiko ryšys su tėvu sustiprėtų. Nustatė, kad vaikas emocijų, elgesio sunkumų šiuo metu neturi, tačiau vaikas yra mažametis, tad yra lengvai įtakojamas jam svarbių artimų žmonių, galimai didesnio dėmesio jam skyrimu. Pažymėjo, kad jam labai yra svarbus emocinis ryšys su tėvu, o jis formuojasi mažamečiui tik nuolat bendraujant su tėvu. Nurodė, kad nustačius ieškovės prašomą ieškinyje bendravimo tvarką, vaikas su tėvu bendrautų tik 4 valandas per mėnesį, t. y. minimaliai, kas pažeistų ne tik tėvo teises ir pareigas bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bet ir vaiko teises, nes vaiko emocinis ryšis su tėvu nutrūktų ir jo atstatyti nebūtų vėliau įmanoma. Teismas nustatė, kad atsakovo namuose sūnui M. sudarytos tinkamos sąlygos viešnagei. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, jo tėvo valdžia nėra apribota, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalią jo bendravimo su sūnumi tvarką. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo vėl nustatyti pereinamąjį (prisitaikymo) laikotarpį, nes prisitaikymo laikotarpis praktiškai nebuvo šalių vykdomas ir vargu, ar vėl būtų vykdomas. Toks laikotarpis, teismo vertinimu, tik pablogins vaiko ryšį su tėvu. Vaikas pradės lankyti mokyklą, tad šiuo laikotarpiu yra labai svarbus tėvo vaidmuo jo gyvenime. Nurodė, kad abu vaiko tėvai turi imtis visų įmanomų priemonių, galbūt pasinaudoti atitinkamų specialistų pagalba, kad pagerėtų vaiko bendravimas su tėvu. Vaiko norais šiuo atveju teismas nesivadovavo, nes jie prieštarauja paties vaiko interesams. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė, jog po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių reikėtų keisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nurodė, jog ieškovė nevykdė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimo. Ieškovės teigimu, pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, o bet koks prievartinis bandymas tai padaryti psichologiškai traumuoja vaiką. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinio esmę sudaro ne reikalavimas apriboti vaiko tėvo teises, bet reikalavimas nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris garantuotų, kad nepakenkiant vaiko sveikatai būtų apgintos tiek mažamečio vaiko, tiek skyrium gyvenančio jo tėvo teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad nors pati ieškovė skatina vaiką bendrauti su tėvu, tačiau vaikas to nenori. Nurodė, kad pats atsakovas nevykdė teismo sprendimo ir nelankė sūnaus teismo sprendimu nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, taigi vaikas nespėjo priprasti prie tėvo. Nurodė, kad pasikeitus vaiko požiūriui į tėvą, nustatyta tvarka teismo sprendimu bet kada gali būti pakeista.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašoma pakeisti ir nustatyti nauja bendravimo su vaiku tvarka pažeistų tėvo teises ir pareigas bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, taip pat būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Tenkinus ieškinį, atsakovas su vaiku bendrautų tik 4 valandas per mėnesį, kas reiškia minimaliai. Nurodė, kad vaikas yra mažametis, todėl lengvai įtakojamas jam svarbių žmonių. Mano, kad vaikui yra svarbus ir vienodai reikšmingas abiejų tėvų dėmesys. Atsakovas siekia emocinio ryšio su vaiku, pageidauja tinkamo bendravimo, o tam yra puikiai sudarytos sąlygos bendrauti jo bute. Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvas piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su vaiku. Be to, tenkinus ieškovės ieškinį, nebūtų tinkamai įgyvendinti prioritetiniai vaiko interesai, nes būtų padidintas atotrūkis tarp tėvo ir vaiko, bei atsakovui nebūtų užtikrinama teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taip pat nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina vaiko interesų turinį, t. y. interesus sutapatina su vaiko norais. Pažymėjo, kad anksčiau bendraujant su vaiku nekildavo jokių problemų, santykiai buvo pozityvūs ir šilti, tačiau dabar vaikui formuojama neigiama nuomonė apie atsakovą neužtikrina vaiko teisės su juo bendrauti. Pažymėjo, kad bendravimo poreikis ypatingai svarbus vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nes priešingu atveju tėvas ne tik negalės su vaiku bendrauti, tačiau būtų praktiškai pašalintas iš vaiko gyvenimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų ginčą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M.. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, o nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei nustatyta tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka: dvi darbo dienas per savaitę po 2 valandas, susitikimo laiką prieš dieną suderinus su vaiko motina; kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro, taip pat pusę oficialių šventinių dienų ir dvi savaites kasmetinių atostogų, apie sutikimus iš anksto pranešus vaiko motinai. Taip pat sprendimu buvo nustatytas prisitaikymo periodas – 6 mėnesiai, kuriuo metu atsakovas su vaiku galėjo bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai, o praėjus 6 mėnesių laikotarpiui, tėvas su sūnumi gali nepertraukimai bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai, apie susitikimus iš anksto pranešant ieškovei. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naują atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi atsakovas nevykdė teismo sprendimo dėl pereinamojo laikotarpio, o sūnus šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, dėl to, verčiant jį tai daryti, traumuojamas vaikas ir taip pažeidžiami jo interesai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovė ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siūloma tvarka neabejotinai pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius. Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 str. 3 d. – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu vaikui M. M. jau yra suėję (duomenys neskelbtini) metai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių tvyro įtampa, tačiau dėl tokių tėvų santykių vaiko interesai neturi nukentėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, delsimas nuolat bendrauti su vaiku vėlesnį bendravimą padarys sudėtingesniu, nes vaikas yra tokio amžiaus, kai sparčiai formuojasi jo pasaulėžiūra bei vertybės. Taigi, siekiant atkurti normalų tėvo ryšį su vaiku, būtina sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, kas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog tarpusavio ryšio užmezgimas yra neatidėliotinas. Kolegijos vertinimu, 4 kartai per mėnesį yra minimalus laikas bendravimui su vaiku, per kurį neįmanoma atkurti tinkamo ir glaudaus tėvo bei sūnaus tarpusavio santykio, kuris, šiuo metu nesudarius tinkamų sąlygų tėvo ir vaiko bendravimui, gali visiškai nutrūkti. Byloje nėra nustatyta, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, jo tėvo valdžia nėra apribota. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikas yra mažametis, tad yra lengvai įtakojamas jam svarbių artimų žmonių, galimai didesnio dėmesio jam skyrimu, dėl to vaiko interesai nesutampa su jo norais, o jie negali būti tapatinami. Bylos duomenimis, vaikui tėvo namuose sudarytos tinkamos sąlygos viešnagei, taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko bendravimo tvarka su atsakovu, yra pažeidžiami vaiko interesai. Taip pat kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo vėl nustatyti pereinamąjį (prisitaikymo) laikotarpį, nes prisitaikymo laikotarpis praktiškai nebuvo šalių vykdomas ir vargu, ar vėl būtų vykdomas, o toks laikotarpis tik pablogins vaiko ryšį su tėvu. Taigi, ieškovei nagrinėjamu atveju neįrodžius, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių reikėtų keisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Tokiu būdu teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovo A. M. naudai iš ieškovės priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš ieškovės N. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. M. atsakovo A. M. naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius