Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-463-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e1-463-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07840-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-463-297/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07840-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 01-1-07840-20, kurioje

R. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. A. 2020 m. vasario 22 d. apie 22 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų K. A., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent jis sukišo pirštus K. A. į burną ir traukė skruostą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam(duomenys neskelbtini) K. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos ir žaizdelės kairio skruosto gleivinėje nežymiai jį sužalojo.

K. R. A. kaltę visiškai pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nukentėjusysis K. A. yra jo sūnus, jų šeima gyvena bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 22 d. vakare apie 22 val. kaltinamasis, būdamas neblaivus, namuose susibarė su sugyventine R. K.. Į konfliktą įsikišo sūnus K., kuris užstojo motiną. Kaltinamasis supyko ir susistumdė su sūnumi, jie abu pargriuvo ant grindų. Sūnus suėmė jam už kaklo ir bandė smaugti, tada jis sukišo pirštus K. į burną ir tempė skruostus į šonus, kad šis jį paleistų. K. jį paleido, po ko kaltinamasis atsikėlė nuo grindų ir išėjo iš namų pas savo tėvą, ten jį netrukus surado policijos pareigūnai ir sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi (b. l. 68, 75–78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. vasario 22 d. policija gavo R. K. pareiškimą dėl sugyventinio R. A. smurtinių veiksmų jų sūnaus K. A., gimusio (duomenys neskelbtini) vasario 11 d., atžvilgiu. R. K. apklausos metu nurodė, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 21.30 val. ji su mažamete dukra ir sugyventiniu R. A. grįžo iš svečių namo, jų sūnus K. buvo namuose. Sugyventinis buvo neblaivus, jis pradėjo triukšmauti, keikė ją necenzūriniais žodžiais. S. K. prašė tėvo liautis, nurimti, bet R. A. į tai nereagavo, pastūmė K., po ko šis stūmė tėvą atgal ir abu susikibo, pargriuvo ant grindų. R. A. sukišo K. į burną abiejų savo rankų pirštus ir norėjo per prievartą jį pražiodyti. R. K. puolė ginti sūnaus ir jai pavyko atplėšti sugyventinį nuo K., tada šis nubėgo į savo kambarį ir užsirakino balkone iš lauko pusės. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, R. A. pabėgo iš namų. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo K., nustatė, kad vienas žandas patinęs, iš vidaus kraujavo. Su R. A. ji gyvena 17 metų, paskutiniu metu jie dažnai konfliktuoja, nes sugyventinis girtauja. Tai jau ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtavo prieš sūnų, prieš tai, t. y. 2020 m. vasario 9 d., irgi buvo panašus atvejis, tada ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 1 – 4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 10 – 15).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 22 d. 23.35 val. R. A. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas (b. l. 21).

Tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis nukentėjusysis K. A. parodė, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas, jo tėvai grįžo iš svečių namo, tėvas R. A. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, jis pradėjo ginčytis su nukentėjusiojo motina. Nukentėjusysis prašė tėvo nurimti, bet šis atsakė „tu man neturi žodžio“ ir ėjo link jo, tada jie abu susistumdė, griuvo ant grindų, jis suėmė tėvui už kaklo, o tėvas įkišo pirštus jam į burną ir liepė jį paleisti, bet nukentėjusysis sakė tėvui, kad nepaleis, lauks policijos. Motina jau buvo iškvietusi policiją. Tėvas, sukišęs jam pirštus į burną, traukė (tempė) žandą į priešingas puses, dėl ko nukentėjusiajam skaudėjo. Taip palaikė apie minutę, paskui paleido. K. atsistojo, nubėgo į balkoną ir užsirakino. Jautė, kad burnoje kraujuoja. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Po įvykio skruostas buvo raudonas ir ištinęs, patinimas laikėsi gal 6 dienas. Anksčiau, t. y. vasario 9 d., tėvas irgi smurtavo prieš jį, kirto kumščiu į skruostą, dėl to buvo iškviesta policija (b. l. 34 – 36).

Specialisto išvada Nr. G 203/2020 (06) patvirtina, kad K. A. buvo padaryti sužalojimai – kraujosruva ir žaizdelė kairio skruosto gleivinėje, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l 49).

Teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, sukėlęs buitinį konfliktą šeimoje, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų K. A., t. y. jis pirštais sužalojo sūnui kairį skruostą, dėl ko atsirado padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme (b. l. 107–109).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. K. R. A. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas, tačiau sistemingai daro administracinius nusižengimus, už tai baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 89 – 97). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 85). Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 100). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Be to, siekiant bausmės tikslų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 22 d. 23.35 val., iš sulaikymo paleistas 2020 m. vasario 24 d. 13.05 val. (b. l. 55, 57), šis laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam tyrėjo 2020 m. vasario 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)(b. l. 79 – 80), be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo K. A., nesiartinti prie jo, nesilankyti bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82 – 83). Kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. V. B. kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. B. kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 24 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė