- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- eI-2897-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01878-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjui G. M. , jo atstovei - advokatei E. L. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“, kuriuo pareiškėjas G. M. buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė, bei pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundas teikiamas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo skundžiamo įsakymo gavimo dienos. Pareiškėjas įsakymo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini) , negavo. Pareiškėjas visiškai atsitiktinai 2017 m. liepos pradžioje sužinojo iš atsakovo atsakingų darbuotojų paskambinęs telefonu, kad jis yra išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo dėl to, kad iki 2017 m. gegužės 1 d. nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, tačiau pats įsakymas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka jam nebuvo įteiktas. Pareiškėjo atstovė skundžiamą įsakymą gavo 2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu. Skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikintinas. Pareiškėjas į Buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, eilės Nr. 462, buvo įtrauktas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-336 „Dėl šeimų ir asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašų tvirtinimo". Šie sąrašai buvo sudaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija galiojusi iki 2015-01-01) nuostatomis. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto redakcija įsigaliojo 2015-01-01, tuo tarpu, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatose sąraše esantiems asmenims nebuvo numatytos prievolės dėl metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų teikimo, už kurių nevykdymą jie būtų išbraukiami iš sąrašo. Tokiu atveju, asmenys, esantys sąraše turėjo būti informuoti Atsakovo apie pasikeitusias sąrašo dalyvių pareigas ir nurodyti šių pareigų nevykdymo teisines pasekmes. Tačiau nei 2015 m., nei vėliau pareiškėjas nebuvo informuotas apie pasikeitusias teisės normas, kurių nevykdymas turės konkrečias pasekmes. Tuo tarpu, pareiškėjas, nežinodamas apie Įstatymo pakeitimus, tačiau įsigaliojus Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatai, metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, pasibaigus nustatytam įstatyme terminui, už 2015 m. pateikdamas 2016 m. birželio 27 d., o už 2014 m. pateikdamas 2015 m. rugsėjo 17 d., tačiau jo atžvilgiu atsakovas nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su pareiškėjo šalinimu iš sąrašo. Tokie pareiškėjo veiksmai, ilgainiui, tapo standartiniu įpročiu teikti metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas panašiu laikotarpiu antroje metų pusėje, nes niekas jam rašytine forma nuo 2015 m. neteikdavo įspėjimų dėl įstatymo pažeidimų ir galimų pasekmių dėl jo nesilaikymo. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju, matyti, kad savivaldybės įstaiga savalaikiai neužtikrino pareiškėjo informavimo apie tai, kad pasikeitusios įstatymo nuostatos ir jų nesilaikymas nulems išbraukimą iš minėto sąrašo. Taip pat, atsakovas, net du metus (2015 m. - 2016 m.), nesiimdamas pareigos užtikrinti, kad būtų vykdomi įstatymo reikalavimai sąraše esantiems asmenims, sudarė dviprasmišką situaciją pareiškėjui, kuris manė, kad teikdamas tokiu laikotarpiu, paeiliui 2015 m. ir 2016 m., metines gyventojo turto deklaracijas, nedaro jokių pažeidimų, už kuriuos būtų pašalintas iš sąrašo. Pareiškėjo vertinimu, skundžiama atsakovo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Atsižvelgtina į tai, kad asmens išbraukimas iš minėto sąrašo už neįvykdytą prievolę pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime (byla Nr. 6/99-23/99-5/2000-8/2000) teigiama, kad "<...> konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta valstybės priedermė saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia konstituciniai teisingumo, proporcingumo reikalavimai), lemia tai, kad paramos teikimas (aprūpinant būstu) neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu. Nors nutarime svarbiausioji dalis yra skiriama įstatymu nustatytų atsakomybės priemonių vertinimui, tačiau jame nedviprasmiškai teigiama, kad šios nuostatos taikytinos ne tik įstatymu nustatant atsakomybę, bet taip pat „ją įgyvendinant", todėl galima daryti išvadą, kad Konstitucinio Teismo išvados taikytinos ne tik įstatymų leidėjui, bet ir administravimo subjektui, taikančiam administracinės atsakomybės priemones. Atsakovas pažeidė įrodinėjimo pareigos taisyklę bei kitus teisės ir viešojo administravimo subjektų veiklos principus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktą, asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-01-13 raštu Nr. 53-2-70 pareiškėją informavo, kad vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, asmenys ir šeimos, įrašyti į šį sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki gegužės 1 d. deklaruoti turtą ir pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už 2016 metus nedeklaravo turto ir pajamų iki 2017-05-01, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-06-08 įsakymu Nr. A1-919 išbraukė pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė iki įstatyme nurodytos datos turto deklaracijos, ko pasėkoje jo pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, todėl jis buvo išbrauktas iš minėto sąrašo. Pažymėjo, kad informacija, jog asmenys, išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo deklaruoti turtą ir pajamas iki gegužės 1 d., buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse bei savivaldybės internetiniame puslapyje. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki gegužės mėn. dėl objektyvių priežasčių (ligos, senelio mirties ar kt.) neturėjo jokios galimybės įvykdyti teisės aktais jam imperatyviai paskirtos pareigos. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo nuostatomis, pagrįstai pareiškėją išbraukė iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, todėl naikinti skundžiamo administracinio akto dalies nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-08 įsakymo Nr. A1-919 teisėtumo, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, pareiškėjui iki 2017-05-01 nedeklaravus pajamų ir turto Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2010-12-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikė prašymą dėl įrašymo į Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą. Tuo pagrindu pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-25 įsakymu Nr. A-336 buvo įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (toliau – Sąrašas). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, skundžiamu įsakymu išbraukė pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, kadangi pareiškėjas iki gegužės 1 d. nedeklaravo turto ir pajamų už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-01-12 rašte Nr. 53-2-70 pareiškėjui nurodė, jog asmenys, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir neįvykdę šios pareigos nurodytu terminu bus išbraukti iš minėto Sąrašo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-06-15 raštu Nr. 62-2-867 informavo pareiškėją, jog jis skundžiamu atsakovo įsakymu išbrauktas iš Sąrašo. Pareiškėjas nurodytų atsakovo raštų, siųstų adresu Kaunas, Sukilėlių pr. 94-55, negavo. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas, jog pareiškėjui siųstas laiškas sugrįžo neįteiktas.
Dėl termino kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kai administracinį aktą skundžia asmuo dėl kurio šis aktas tiesiogiai priimtas, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo skundžiamo akto įteikimo ar paskelbimo dienos.
Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t.y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-566/2010).
Kaip jau buvo minėta, skundžiamas įsakymas pareiškėjui nebuvo įteiktas paštu. Byloje nenustatyta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui, anksčiau negu jis pats nurodė, tapo žinoma apie ginčijamą įsakymą, kas ir kada jį priėmė, koks yra jo turinys. Ginčo atveju, skundžiamas įsakymas buvo priimtas konkrečiai pareiškėjo atžvilgiu, todėl pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo skundžiamo akto įteikimo ar paskelbimo dienos pareiškėjui. Byloje nenustatyta duomenų vertinti kitaip, nei nurodė pareiškėjas, kad 2017 metų liepos mėnesio pradžioje atsitiktinai kalbėdamas telefonu su atsakovo darbuotojais, sužinojo apie išbraukimą iš Sąrašo, skundžiamas įsakymas jam nebuvo įteiktas. Pareiškėjas nurodė, kad apie skundžiamą įsakymą sužinojo 2017-08-04, tuomet kai pareiškėjo atstovė - advokatė el. paštu gavo skundžiamą įsakymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus el. paštu: aldona. maciene@kaunas.lt.
Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjui informacija apie skundžiamą įsakymą (skundžiamo akto pavadinimą, priėmimo datą, jo turinį ir pasekmes), kuri reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, tampo žinoma tik 2017-08-04, pareiškėjo atstovei advokatei el. paštu iš atsakovo gavus skundžiamą įsakymą. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjas 2017-08-28 kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-08 įsakymo Nr. A1-919 panaikinimo, nepraleido termino skundui paduoti nuo sužinojimo apie skundžiamą įsakymą dienos.
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-08 įsakymo Nr. A1-919 teisėtumo.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms sąlygas ir tvarką reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.
Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktas numato, kad asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, jei pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
Nagrinėjamo ginčo atveju, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja atitiko Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir turi teisę į paramą būstui išsinuomoti. Ginčo esmė yra dėl pareiškėjo išbraukimo iš Sąrašo, pareiškėjui iki 2017-05-01 nedeklaravus pajamų ir turto Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog nuo 2015-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalims, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai privalo turimą turtą ir gautas pajamas deklaruoti, deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.
Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 metus pateikė 2017-08-07 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Akivaizdu, jog pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus buvo pateikta pavėluotai, t. y. 2017-08-07, neįvykdant Gyventojų turto deklaravimo įstatymo reikalavimo deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatomis, turėjo teisėtą pagrindą išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju būtina įvertinti minėtos pareiškėjo pareigos – deklaruoti pajamas ir turtą nevykdymo išskirtines aplinkybes, atsižvelgiant Įstatymo paskirtį, tikslus bei konstitucinius teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, taip pat konstitucinio proporcingumo principus.
Iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas Įstatymo prasme formaliai turėjo teisę išbraukti pareiškėją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Tačiau vertinant individualią ginčo situaciją, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus buvo pateikta, tačiau pavėluotai, nevengiant šios pareigos ir nesiekiant šių duomenų nuslėpti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenumanė apie gręsiančias pasekmes dėl pareigos laiku deklaruoti turtą ir pajamas nevykdymo. Pareiškėjas kelis metus iš eilės nevykdė šios pareigos, tačiau pasekmių dėl to įprastai nekildavo. Įsigaliojus Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatai, metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas pareiškėjas teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, pasibaigus nustatytam įstatyme terminui, t. y. už 2015 metus pateikė 2016-06-27, už 2014 metus pateikė 2015-09-17. Atsakovas dėl tokio pareiškėjo elgesio nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su pareiškėjo išbraukimu iš Sąrašo, neinformavo pareiškėjo apie pareigos, pateikti deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) iki gegužės 1 d., nevykdymo galimas pasekmes.
Akivaizdu, jog atsakovas elgėsi nenuosekliai, nes tik 2017 metais ėmėsi veiksmų informuoti pareiškėją dėl įstatymo pažeidimų ir galimų pasekmių. Tokiu būdu, atsakovo neveikimas ir nenuoseklus elgesys sudarė objektyvias sąlygas susiformuoti, pareiškėjo įsitikinimu, saugos elgesio standartui, kurį atsakovas toleravo ir kuris nulėmė tai, kad pareiškėjas kelis metus iš eilės teikė deklaracijas pasibaigus nustatytam terminui, o atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, nevykdė savo pareigos, numatytos Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte, išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas negavo siųsto paštu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-01-12 rašto Nr. 53-2-70, kuriame buvo nurodyta pareiškėjui informacija, jog asmenys, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir neįvykdę šios pareigos nurodytu terminu bus išbraukti iš minėto Sąrašo. Minėtas raštas sugrįžo iš pašto atsakovui kaip neįteiktas pareiškėjui. Taigi, atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie pasikeitusio nuo 2015-01-01 Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas ir pasekmes, bei atitinkamai pasikeitusį atsakovo veikimą, taikyti poveikio priemones už tą patį elgesį, kuris anksčiau tomis pačiomis sąlygomis atsakovo buvo toleruojamas. Atsakovas neišnaudojo visų galimybių išsamiai informuoti pareiškėją apie nuo 2015-01-01 pasikeitusio Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas ir pasekmes, atsakovui buvo žinomas pareiškėjo telefono numeris. Taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nesilaikė objektyvumo, proporcingumo bei atsakomybės už priimtus sprendimus principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, taip pat paneigė teisinės valstybės principo elementus, t. y. teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo elementus.
Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga individualų administracinį aktą tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Teismo nuomone, atsakovas buvo nenuoseklus ir neatsakingas, nes toleravo pareiškėjo deklaracijų pavėluotą teikimą už 2014 ir 2015 metus, neišbraukdamas pareiškėjo iš Sąrašo. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai sudarė sąlygas pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams, jog esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui pavėluotai pateikus deklaraciją už 2016 metus, jis nebus išbrauktas iš Sąrašo ir jam dėl to nekils jokių teisinių pasekmių. Todėl, įvertinus nurodytą situaciją, teismo nuomone, atsakovo taikytos poveikio priemonės – pareiškėjo išbraukimas iš Sąrašo, nelaikytinos teisingomis ir adekvačiomis bei motyvuotomis poveikio priemonėmis, užtikrinančiomis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principo įgyvendinimą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.
Pažymėtina ir tai, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina ( Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-12-06 nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga saugoti ir ginti žmogaus orumą, būtent, konstitucinis teisinės valstybės principas, lemia tai, kad paramos teikimas (aprūpinant būstu) neturėtų būti nutraukiamas, jeigu asmuo (šeima) negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu.
Įvertinus tai, jog šiuo metu pareiškėjas negali apsirūpinti kitu bent minimalius socialiai priimtinus jo (jos) poreikius atitinkančiu būstu, teigtina, jog skundžiamo įsakymo dalis, kuria pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, yra formaliai teisėta, tačiau neteisinga, kadangi, įvertinus pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, atsakovas pažeidė Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia, bei gero administravimo principą, įtvirtintą Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, reiškiantį, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Pažymėtina, kad teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie nevykdo teisingumo pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, teismų praktiką, ginant pagrindines moralines vertybes ir teisingumą, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą gero administravimo principą, reiškiantį, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principo įgyvendinimą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, skundžiama įsakymo dalis, kuria pareiškėjas G. M. buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (Eilės Nr. 584), naikintina. Nors pareiškėjas netiksliai suformulavo skundo reikalavimą, prašė panaikinti visą skundžiamą įsakymą, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio ir aplinkybių matyti, kad pareiškėjas skundė įsakymo dalį, kuri susijusi tik su pareiškėjo išbraukimu iš sąrašo, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas pilna apimtini ir skundžiamas sprendimas naikintinas tik toje dalyje, kuri susijusi su pareiškėju.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Skundą tenkint visiškai.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. A1-919 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ dalį, kuriuo pareiškėjas G. M. buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.